Lietuvos oro uostams (LTOU) demonstruojant spartų augimą, gerinant keliavimo per Lietuvą rekordus, Susisiekimo ministerija skelbia atšaukianti LTOU valdybą. LRT.lt žiniomis, toks sprendimas priimtas dėl įtampų tarp ministerijos ir valdybos.
Pastarieji keleri metai Lietuvos oro uostams buvo itin sėkmingi. Po pandeminio įšalo nuo pat 2022 m. LTOU dirba pelningai.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Nepaisant gerų rezultatų, nuspręsta pakeisti LTOU valdybą.
- Ministro teigimu, norima stiprinti kompetencijas, reikia „naujo polėkio“.
- LRT.lt žiniomis, Susisiekimo ministerija norėjo, kad pasitraukiantis LTOU vadovas S. Bartkus pareigas paliktų iš karto, ir pateikė savo siūlymą dėl laikino kandidato į LTOU vadovus.
- Su tokiu sprendimu valdyba nesutiko, todėl buvo priimtas sprendimas valdybą pakeisti.
- „Tokia praktika, kada atėjus naujam ministrui staiga performuojama valdyba, yra ydinga. Ji grąžina Lietuvą 20 metų atgal,“ – sako D. Misiūnas.
Palaipsniui auga krypčių ir keleivių skaičius. Pavyzdžiui, 2025 m. pasiektas ir naujas rekordas – per Lietuvą skrido net 7,16 mln. keleivių. Pirmą kartą istorijoje keleivių skaičiumi aplenktas ir Rygos oro uostas.
Įgyvendinti ir svarbūs infrastruktūros projektai. Pastatytas Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas, atlikta Kauno oro uosto terminalo plėtra ir rekonstrukcija.
Pagal Valdymo koordinavimo centro sudarytą gerosios valdysenos indeksą, 2024–2025 m. gauti aukščiausi A įverčio balai, bene patys aukščiausi tarp visų valstybės valdomų įmonių.
Visgi kovo 13 d. pranešta apie LTOU vadovo S. Bartkaus pasitraukimą. Jis bendrovę paliks liepos 3 d., nors kadencija turėjo tęstis iki 2028 m.
Taip pat skaitykite
Iki 2028 m. darbą tęsti turėjo ir Lietuvos oro uostų valdyba. Visgi penktadienio popietę kaip iš giedro dangaus pasiekė žinia, kad Susisiekimo ministerija nusprendė atleisti dabartinę valdybą ir paskirti naują.
Taip pat skaitykite
Skelbiama, kad dabartiniai valdybos nariai pareigas eis iki birželio 17 d.
Nori stiprinti kompetencijas
Susisiekimo ministerija apie poreikį turėti naują valdybą kalbėjo aptakiai.
Dar penktadienį teigta, kad norima sustiprinti valdybos kompetencijas. Visgi valdyboje verslo bendruomenėje gerai žinomos pavardės.
Valdybos pirmininkas Gediminas Almantas – pats vadovavęs Lietuvos oro uostams, dirbęs patarėju darnumo klausimais Kopenhagos oro uostuose, ėjęs Tarptautinės oro uostų asociacijos Briuselyje valdybos nario pareigas. Dirbęs ir dirbantis kitose valdybose – EPSO-G, „Oro navigacija“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, „Novaturo“, „LTG Infros“.
Tadas Vizgirda – buvęs „airBaltic“ viceprezidentas, šiuo metu vadovaujantis JAV kapitalo mokėjimų ir technologijų milžinei „Shift4 Payments Lithuania“ bendrovei.
Danas Strombergas – buvęs „Telia“ vadovas Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse ir Skandinavijoje, buvęs „Telia Lietuva“ valdybos pirmininkas.
Eglė Čiužaitė – JAV studijas baigusi, verslo bendruomenėje žinoma kaip itin stipri finansų srityje, „Gijų“ valdybos narė, įmonės „Akropolis Group“ nepriklausoma audito komiteto narė, buvusi „Lietuvos energijos gamybos“ vadovė.
Vilius Veitas – transporto atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES (civilinė aviacija, laivyba).
Nesutarimai tarp valdybos ir ministerijos?
Jau pirmadienį susisiekimo ministras Juras Taminskas žurnalistams gyrė buvusią valdybą už darbą.
Taip pat skaitykite
„Esame patenkinti valdybos darbu, yra labai aiškus didelis teigiamas indėlis į oro uostų veiklą, tačiau atsakingas valdymas reikalauja peržiūrėti visą strategiškai svarbios valstybei įmonės veiklą, atsižvelgiant į visus iššūkius, tarp jų ir į geopolitinius – tiek senuosius, tiek naujuosius“, – žurnalistams šalia Kauno pirmadienį sakė J. Taminskas.
Esame patenkinti valdybos darbu, yra labai aiškus didelis teigiamas indėlis į oro uostų veiklą.
J. Taminskas
Galiausiai, jo teigimu, valdyba pakeista, nes reikėjo „naujo polėkio“.
„Įvertinus visą didelį teigiamą indėlį, kurį dabartinė valdyba įdėjo, priimtas sprendimas, kad reikia naujo polėkio Lietuvos oro uostams“, – pridūrė jis.
Įvertinus visą didelį teigiamą indėlį, kurį dabartinė valdyba įdėjo, priimtas sprendimas, kad reikia naujo polėkio Lietuvos oro uostams.
J. Taminskas
Lietuvos oro uostų valdyba LRT.lt atsisakė komentuoti, kodėl buvo priversta pasitraukti.
Visgi, LRT.lt žiniomis, nesutarimas tarp Susisiekimo ministerijos ir LTOU valdybos kilo nusprendus šalių sutarimu iš Lietuvos oro uostų pasitraukti S. Bartkui.
Susisiekimo ministerija norėjo, kad S. Bartkus pareigas paliktų iš karto, ir pateikė savo siūlymą dėl laikino kandidato į LTOU vadovus. Visgi su tokiu sprendimu valdyba nesutiko, todėl buvo priimtas sprendimas valdybą pakeisti.
Susisiekimo ministerija norėjo, kad S. Bartkus pareigas paliktų iš karto, ir pateikė savo siūlymą dėl laikino kandidato į LTOU vadovus.
LRT.lt šaltinis
LRT.lt šaltinio teigimu, dabartiniai įvykiai gali lemti situaciją, kad Susisiekimo ministerija paskirs naują valdybą, kuri paskirs ir laikinąjį LTOU vadovą S. Bartkui pasitraukus. Šitaip gali būti sukurta dabartinei Susisiekimo ministerijos vadovybei lojali komanda.
„Yra valdybos formavimo procesas, skelbiamas konkursas, formuojama komisija, tačiau yra nerašyta taisyklė, kad ministras priima galutinį sprendimą pasirenkant valdybos narius“, – LRT.lt teigė vardo viešai nenorėjęs atskleisti asmuo.
Yra nerašyta taisyklė, kad ministras priima galutinį sprendimą pasirenkant valdybos narius.
LRT.lt šaltinis
Be to, valdyba vykdo atranką ir priima sprendimą dėl naujo vadovo paskyrimo, todėl ministerijai palanku turėti sau paklusnią valdybą.
LRT.lt primena, kad LTOU valdyba jau skelbė apie tarptautinę naujo vadovo atranką, tačiau valdybą atšaukus šis procesas buvo sustabdytas perduodant šį darbą būsimai naujai valdybai, kurią dar tik suformuos Susisiekimo ministerija.
Verta pridurti, kad dabartinė LTOU valdyba paskirta Susisiekimo ministerijai vadovaujant dar Mariui Skuodžiui.
Panašu į norą didinti politinę įtaką
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas paklaustas, ar tai, kad naujai išrinkti valdantieji atleidžia buvusią valdybą ir paskiria naują dėl didesnio palankumo, yra normali praktika, sako – „nenormalu“.
Valdybos valstybės valdomose įmonėse tam ir atsirado, kad jos sumažintų politikų įtaką.
D. Misiūnas
„Valdybos valstybės valdomose įmonėse tam ir atsirado, kad jos sumažintų politikų įtaką, o įmonių valdymą darytų profesionalesnį ir nepriklausomą. Tokia praktika, kada atėjus naujam ministrui staiga performuojama valdyba, yra ydinga. Ji grąžina Lietuvą 20 metų atgal, kada valstybės įmonės buvo neatsiejama politikų korupcijos zona“, – sako D. Misiūnas.
Tokia praktika, kada atėjus naujam ministrui staiga performuojama valdyba, yra ydinga. Ji grąžina Lietuvą 20 metų atgal.
D. Misiūnas
Jo teigimu, žvelgiant į pasisakymus viešojoje erdvėje, atrodo, kad LTOU valdybos atleidimas panašus į politikų norą didinti politinę įtaką turint savus žmones.
„Tai griauna tai, kas buvo pastatyta. Jei tai išplistų ir į kitas įmones, mes penkiolikos metų darbą išmestume į šiukšlių dėžę“, – pažymėjo D. Misiūnas.
Tai griauna tai, kas buvo pastatyta. Jei tai išplistų ir į kitas įmones, mes penkiolikos metų darbą išmestume į šiukšlių dėžę.
D. Misiūnas
Be to, reaguodamas į Susisiekimo ministerijos komentarą, kad valdyba paleidžiama dėl noro gerinti jos kompetencijas, D. Misiūnas sako, kad dabartinė LTOU valdyba puikus pavyzdys, kaip turi atrodyti profesionali komanda.
„Šios konkrečios valdybos sudėtis verta gerojo pavyzdžio titulo. Ten žmonės, vadovavę LTOU, turintys tarptautinės patirties, stiprią finansinę patirtį. Ten yra platus kompetencijų rinkinys“, – sakė D. Misiūnas.
Jis pridūrė, kad ministerija gali keisti tikslus įmonei nebūtinai tada, kai atleidžiami valdybos nariai.
„Yra toks lūkesčių laiškas, kur ministerija išdėsto esminius lūkesčius įmonės veiklai. Ten gali būti įvardinti finansiniai rodikliai, didieji projektai ir bet koks kitas strateginis lūkestis, kurį turi ministerija. Tą strategijos kryptį galima keisti neatleidžiant valdybos. Tik tada, kada valdyba nereaguoja į ministerijos išsakytus lūkesčius, galima kalbėti apie kažkokį keitimą“, – teigė D. Misiūnas.
CAVIA apie LTOU: verslo bendruomenė buvo girdima
LRT.lt dėl komentaro, kaip vertinamas LTOU darbas per pastaruosius keletą metų, kreipėsi į lietuviškas įmones vienijančią Civilinės aviacijos asociaciją (CAVIA).
Asociacijos vadovė Inga Duglas teigė, kad LTOU veikla verslo požiūriu pastaraisiais metais gerėjo.
„Verslo bendruomenė buvo girdima – aktyviai domėtasi mūsų nuomone, pasiūlymais ir įžvalgomis. Svarbiausia, kad keliami klausimai ne tik liko diskusijų lygmenyje, bet ir buvo sprendžiami, o tai reikšminga tiek verslui, tiek visuomenei – užtikrinamas nuoseklus progresas ir gerėjanti oro uostų paslaugų kokybė“, – sako I. Duglas.
Jos teigimu, taip pat buvo matomas organizacijos pokytis – ji tapo atviresnė dialogui, lankstesnė ir orientuota į abipusiai naudingų sprendimų paiešką. Vadovybė demonstravo įsitraukimą ne tik strateginiu, bet ir operaciniu lygmeniu, kai to reikėjo.
„Pastebimai sustiprėjo ir LTOU komunikacija – ji tapo aktyvesnė, skaidresnė ir profesionalesnė. Žinoma, galima diskutuoti, ar visi steigėjo – Susisiekimo ministerijos – lūkesčiai buvo visiškai atliepti. Kaip ir bet kurioje organizacijoje, visuomet lieka erdvės dar didesniam progresui. Tikimės, kad naujos valdybos ir LTOU vadovo atranka neužtruks, o organizacija ir toliau stiprės ir išlaikys konstruktyvų bendradarbiavimą su verslu“, – teigia asociacijos vadovė.
