Verslas

2019.04.29 05:30

Valstybės maisto rezervas, kuriam kasmet paklojame milijonus: ištikus kataklizmui valgytume grūdus ir cukrų

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.04.29 05:30

Valstybės maisto rezervas – tai maistas, kuris būtų panaudotas didelės nelaimės arba karo atveju. Daug informacijos šia tema rasti sunku, o ir apie tai žinantys kalba tik puse lūpų, kadangi informacija, susijusi su maisto rezervu, – slapta. 

Valstybės rezervo įstatyme rašoma, kad valstybės rezervas gali būti piniginės lėšos, taip pat ir materialinių išteklių atsargos, kurios būtų panaudotos ūkio reikmėms patenkinti paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį, ekstremaliųjų situacijų, ekonominės grėsmės sąlygomis.

Nuo 1997 metų už maisto rezervo atsargas buvo atsakinga Ūkio ministerija (Ekonomikos ir inovacijų). Vėliau, 2009 metais, jos vaidmenį perėmė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Nors informacijos, kokios maisto atsargos yra saugomos nenumatytiems atvejams, nėra daug, 2010 metais spaudoje buvo pasirodę straipsnių, kuriuose teigiama, kad 2010 metais valstybės maisto rezervą papildė 200 tūkst. gabalinės kiaulienos konservų dėžučių, 3,5 tūkst. tonų kvietinių miltų, 1,6 tūkst. tonų ryžių, 1,3 tūkst. tonų manų kruopų bei 700 tonų cukraus.

Vis dėlto naujausi Žemės ūkio ministerijos duomenys rodo, kad nuo 2010 metų maisto rezervas yra sumažėjęs, o jame likę tik du produktai.

Atsargas sudaro tik cukrus ir grūdai

Žemės ūkio ministerija portalui LRT.lt teigė, kad maisto rezerve šiuo metu yra saugoma grūdų ir cukraus, tačiau anksčiau sąraše buvo ir kitokių produktų. Pavyzdžiui, 2008 metais į rezervą buvo įtraukta ne tik grūdų ir cukraus, bet ir mėsos, žuvų bei kondensuoto pieno konservų, druskos, aliejaus.

ŽŪM teigia, kad visų išvardintų produktų, išskyrus cukrų bei grūdus, buvo atsisakyta dar 2011 metais. Tai padaryta atsižvelgiant į produktų saugojimo bei atnaujinimo kainą, trumpą galiojimo laiką bei sudėtingą realizavimą.

Pasiteiravus, kiek laiko maisto rezerve yra saugomas cukrus bei grūdai, ŽŪM atstovai teigė, kad cukrus yra produktas be galiojimo termino pabaigos, o grūdai saugomi tam tikrą laiką, tikrinant jų kokybę. Nustačius, kad produktai neatitinka kokybės reikalavimų, ir (ar) sumažėjus jų kiekiui, organizuojamas atsargų atnaujinimas.

Kiek valstybei kainuoja maisto rezervo išlaikymas, ŽŪM neatskleidė, esą valstybės rezervo atsargos yra priskiriamos prie riboto naudojimo informacijos. Tačiau BNS yra rašę, kad, jų žiniomis, vien tik grūdų sandėliavimui valstybė išleidžia apie milijoną eurų per metus.

Kaupimo tvarka buvo pasenusi

Ministro pirmininko patarėjas Arnoldas Pikžirnis pripažįsta, kad kasmet maisto rezervo kaupimui buvo išleidžiamos „pakankamai įspūdingos lėšos“, tačiau nebūdavo keliamas klausimas, ką tektų daryti, jei atsirastų poreikis panaudoti sukauptą rezervą.

„Nebuvo aiškios schemos, ką tektų daryti su sukauptais grūdais, kadangi valstybė neturėjo aiškios sistemos, užtikrinančios grūdų apdorojimą ir miltų arba duonos išdalinimą gyventojams“, – portalui LRT.lt komentavo A. Pikžirnis.

Anot jo, kaupimo principas rėmėsi nuostatomis, kad valstybė valdo visą gamybos grandinę, o toks rezervo valdymas negalėjo užtikrinti realios naudos gyventojams kritiniu atveju.

Vis dėlto A. Pikžirnis teigia, kad pasenusi tvarka jau yra pasikeitusi, o šiais metais Vyriausybėje buvo pritarta Valstybės rezervo įstatymo pataisoms. Jose nustatoma, kad kaupti rezervą galima preliminariųjų sutarčių pagrindu, kuris veikia ir kitose šalyse.

Premjero patarėjas taip pat pažymi, kad prieš pataisas buvo sutarta ir dėl maisto rezervo kaupimo pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą maisto krepšelį. Tai reiškia, kad nelaimės atveju maisto rezerve būtų platesnis produktų sąrašas, leidžiantis efektyviau pasirūpinti žmonių poreikiais.

Pasenęs maistas parduodamas

Žemės ūkio ministerijos pasiteiravus, kur dedamas pasenęs maistas, buvo atsakyta, kad atsargos yra atnaujinamos, kai iki jų tinkamumo naudoti termino pabaigos lieka ne daugiau kaip pusė viso tinkamumo naudoti laiko ar nepasibaigus tinkamumo naudoti terminui pablogėja jų kokybė.

Atsargos yra parduodamos ir įsigyjama tiek pat analogiškų materialinių išteklių atsargų.

Žemės ūkio ir maisto produktų atsargos, kurios nebuvo parduotos atliekant atnaujinimą, bet iki jų tinkamumo vartoti termino pabaigos yra likusios ne daugiau kaip 60 kalendorinių dienų, labdaros teikėjų prašymu gali būti jiems perduotos neatlygintinai.

Kiek maisto atsargų buvo parduota ar atiduota labdarai – neskelbiama, tačiau internete galima rasti informaciją apie konkursus, kuriuose ŽŪM viešojo aukciono būdu pardavinėja galimus maisto rezervo produktus.

Pavyzdžiui, 2010 metais ŽŪM paskelbė viešąjį aukcioną, kuriame buvo parduodama beveik 200 tūkst. indelių gabalinės kiaulienos konservų bei 100 tūkst. indelių saldinto sutirštinto pieno.

2011 metais ŽŪM taip pat paskelbė viešąjį konkursą 144 732 kiaulienos gabalinės mėsos konservams parduoti. Už mėsos konservų indelį buvo norima gauti ne mažiau kaip 0,44 Lt (0,13 Eur) už indelį (be PVM), o mažiausias parduodamas kiekis siekė 240 indelių.

Konservų galiojimo laikas buvo bepasibaigiantis (galiojimo data 2011-04-16–2011-04-21), todėl tikėtina, kad ŽŪM pardavinėjo valstybės maisto rezervo produktus.

Dietologė: tokia mityba nėra visavertė

Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė pažymi, kad grūdai yra geras pasirinkimas maitintis esant ekstremalioms sąlygoms, tačiau tokia mityba nėra visavertė, todėl netinka maitintis ilgai. 

„Sveika mityba yra subalansuota. Maitinantis vien tik grūdais, didelės įvairovės nebus, todėl ilgai nerekomenduojama to daryti“, – sako K. Jasmontienė.

Grūdai ir cukrus, anot dietologės, yra pasirinkti dėl to, kad tai visų pirma yra angliavandenių šaltinis, kuris suteiks energijos. Grūduose yra ir kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų.

Pavyzdžiui, grūduose yra maistingųjų skaidulų, naudingų mūsų virškinimo veiklai, medžių apykaitai, norint sumažinti gliukozės ar cholesterolio kiekį organizme. Grūduose taip pat yra gausu natrio, magnio, fosforo, baltymų bei aminorūgščių.

Gydytoja dietologė taip pat pažymi, kad organizmas grūduose esančias medžiagas geriausiai pasisavins tada, kai jie bus mažiau termiškai apdoroti, pavyzdžiui, išvirti, tačiau nepervirti.

Kaupia ne tik lietuviai

Lietuva nėra vienintelė šalis, kuri kaupia maisto atsargas karo, gamtinių nelaimių ar epidemijų metui.

Pavyzdžiui, Šveicarija, kuri savo maisto rezervą pradėjo kaupti dar tarpukariu, balandžio pradžioje paskelbė, kad atsisako kavos pupelių, kurios nėra būtinos išgyventi. Iki šiol Šveicarija kavos pupelių atsargų laikė daugiau nei 14 tūkst. tonų, o nelaimės metu jų turėjo pakakti 3 mėnesiams. Nors kavos pupelių buvo atsisakyta, sandėliuose vis dar laikoma cukraus, ryžių, įvairių aliejų bei gyvulinių pašarų.

Tuo metu JAV pasuko kitu keliu nei Lietuva ar Šveicarija. Nors anksčiau buvo įprasta sakyti, kad maisto rezerve esančių grūdų užtektų kiekvienam amerikiečiui iškepti po pusę kepalo duonos, toks teiginys jau tapo mitu, kadangi JAV oficialiai nebekaupia maisto atsargų nuo 2008 metų.

JAV maisto atsargos, oficialiai vadintos strateginiu grūdų rezervu (angl. Strategic grain reserve), buvo sudarytos iš kviečių, kukurūzų, ryžių ir sorgų, tačiau 2008 metais, kai augalinės kilmės produktų kaina šoktelėjo į viršų, atsargomis laikyti 915 tūkst. tonų grūdų buvo parduoti, oficialiais duomenimis, JAV valstybinio maisto rezervo nebekaupia.

 

Populiariausi