Artėjant Europos Parlamento (EP) rinkimams, kandidatai mušasi į krūtinę, kad į Briuselį eis ginti Lietuvos interesų. Vis dėlto politologai neatmeta galimybės, kad dalis kandidatų tiesiog bando užsitikrinti socialines garantijas ir papildyti kišenes.
Europarlamentaro atlyginimas „ant popieriaus“ siekia 8,7 tūkst. eurų, o po mokesčių į kišenę įkrenta 6,8 tūkst. eurų. Palyginimui, Prezidentės Dalios Grybauskaitės atlyginimas pagal 2018 metų 4 ketvirčio duomenis, atskaičius mokesčius, siekė 5683 eurus.
Oficialiomis darbo dienomis politikai taip pat gauna ir dienpinigius už kiekvieną praleistą dieną Briuselyje ar Strasbūre. Jų dydis siekia 320 eurų. Darbo vizitams už ES ribų dienpinigiai siekia 160 eurų.
Beveik 25 tūkst. eurų per mėnesį parlamentaras gali skirti savo patarėjų komandai išlaikyti.
Taip pat darbo reikalais suteikiama galimybė nemokamai mėgautis verslo klasės kelionėmis lėktuvu arba traukiniu. Mėgstantiems keliauti automobiliu, už kiekvieną kilometrą bus sumokėta 0,53 euro (kelionėms iki 1000 km) bei papildomai kelių ar keltų mokesčiai.
Verta pastebėti, kad europarlamentarams, kurie nebuvo perrinkti antrai kadencijai, yra skiriamos išmokos, kurios dar vadinamos „auksiniu parašiutu“ (angl. Golden parachute).
Išmoka yra lygi mėnesiniam atlyginimui, kurį gaudavo Europos Parlamento narys, ir yra mokama 2 metus (jei EP narys išbuvo visą kadenciją). Tai reiškia, kad politikas gali gauti papildomai apie 210 tūkst. eurų siekiančią išmoką, jei nebus perrinktas.
Vidutiniškai visas Europos Parlamentas mokesčių mokėtojams kainuoja apie 1,8 mlrd. eurų, o tai sudaro apie 1,3 proc. metinio ES biudžeto. O kiekvieno parlamentaro 5 metų kadencija kainuoja apie 2,3 mln. eurų.
Verta pastebėti, kad kai kurios šalys papildomai apmokestina deleguotus europarlamentarus, todėl į kišenę jiems įkrenta šiek tiek mažiau. Vis dėto Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) patvirtino, kad europarlamentarų uždarbis Lietuvoje nėra apmokestinamas papildomai.
Pinigai biuro išlaikymui, o biuro nėra
Be jau minėtų naudų kiekvieną mėnesį parlamentarai papildomai gauna 4,5 tūkst. eurų bendrosioms išlaidoms padengti (angl. – General Expenditure Allowance). Šie pinigai skirti parlamentarų biurų nuomai, telefonų sąskaitoms ar prenumeratoms padengti, reprezentacinėms išlaidoms, konferencijoms. Tai ES biudžetui kasmet atsieina 40 mln. eurų.
Vis dėlto 2017 metais nacionalinės žurnalistų komandos atliktas tyrimas parodė, kad europarlamentarai šias lėšas įsisavina netinkamai. Buvo nustatytas 41 atvejis, kai politikai biuro nuomai skirtus pinigus pervedinėjo į savo sąskaitą arba mokėjo juos palaikančioms partijoms. Taip pat nustatyta, kad patalpos biurui dažnai yra nuomojamos iš partijų, kurioms priklauso europarlamentarai.
249 parlamentarai teigė, kad apskritai neturi biuro arba atsisakė paviešinti biuro adresą, tačiau gaunamą 4,5 tūkst. sumą įsisavindavo. Tik 133 politikai iš 748 pateikė dokumentus, kiek moka ir kur nuomojasi biurus.
Kadangi EP neaudituoja, kaip buvo panaudotos bendrosioms išlaidoms padengti skirtos lėšos, atsiranda galimybė jas panaudoti ne pagal paskirtį. 2018 metų vasarą buvo svarstoma galimybė, kad europarlamentarai pateiktų čekius, kam panaudojo pinigus, tačiau toks pasiūlymas buvo atmestas.
Mazuronis: atlyginimu esu patenkintas
Lietuvos europarlamentaras Valentinas Mazuronis portalui LRT.lt teigė, kad savo atlyginimu yra tikrai patenkintas.
„Lyginant su lietuviškais pajamų standartais, tai europarlamentaro atlyginimas yra labai geras, apie 6,7 tūkst. eurų į rankas“, – sako V. Mazuronis.
Tačiau jis pastebi, kad kitų šalių atstovams, pavyzdžiui, italams ar britams, atlyginimai yra kone perpus mažesni nei nacionaliniuose parlamentuose, todėl jie iš savo valstybių gauna papildomą paramą.
„Mums tai yra labai geri atlyginimai, o kitų šalių parlamentarams yra mažoki“, – svarsto V. Mazuronis.
Pasiteiravus, kur deda papildomus 4,5 tūkst. eurų, skirtus bendrosioms išlaidoms, jis teigė, kad pinigus panaudoja biurų nuomai, kuriuos turi net du – vieną Šiauliuose, o kitą Vilniuje. Pinigus jis taip pat išleidžia įvairiems renginiams bei susitikimams. Europarlamentaras taip pat patvirtinto, kad niekas nekontroliuoja, kur yra išleidžiami pinigai, skirti bendrosioms išlaidoms.
V. Mazuronis taip pat minėjo, kad EP nariai patiria išlaidas dėl būsto nuomos, kadangi tenka dirbti užsienyje. Anot jo, vieni nuomojasi viešbučius, o kiti butus. Jis pats Briuselyje nuomojasi nedidelį butą, o kai atvyksta į Strasbūrą, nuomojasi viešbučio kambarį. Už būsto nuomą Briuselyje jis moka tūkstantį eurų per mėnesį. Dar 200 eurų tenka skirti komunaliniams mokesčiams.
Uždirba gerai ne tik europarlamentarai, bet ir jų patarėjai. V. Mazuronis minėjo, kad Lietuvoje turi 10 patarėjų ir dar vieną akredituotą Briuselyje. Vadinasi, 25 tūkst. paskirsčius 11 žmonių, kiekvienam neatskaičius mokesčių vidutiniškai teks po 2,2 tūkst. eurų.
Auštrevičius apie uždarbį: tai tik priemonė dirbti
Europarlamentaras Petras Auštrevičius portalui LRT.lt teigė, kad atlyginimas jam yra tik antraeilis dalykas, o jis pats kandidatavo į Europos Parlamento postą, nes tikėjo vieninga Europa bei norėjo šią idėją skleisti kitiems.
Pinigai „yra tik priemonė dirbti“, – sakė P. Auštrevičius bei pridūrė, kad visi skaičiuoja, kiek uždirba europarlamentarai, bet niekas neskaičiuoja su kokiomis išlaidomis jie susiduria.
Pasiteiravus, kur P. Auštrevičius išleidžia 4,5 tūkst., kurie skirti bendrosioms išlaidoms, politikas nebuvo kalbus: „Išlaidoms, kurios yra nustatytos pagal tai. Turiu biurą matomoje vietoje (...). Ateikite į renginius ir suprasite, kur tos išlaidos susiklosto“, – teigė politikas.
P. Auštrevičiaus teigimu, jis būstą nuomojasi Briuselyje. Kiek kainuoja būsto nuoma politikas neatskleidė, tačiau minėjo, kad „išlaidos yra žymios“.
„Nežinau, kaip kas kam apsimoka, gyvenu kaip man patinka, nuomojuosi butą ir esu tuo patenkintas“, – nedaugžodžiavo politikas.
Politologai: atlyginimas nėra antraeilis dalykas
Kyla klausimas, kodėl šalies politikai taip veržiasi į Briuselį. Ar vedini noro užtikrinti geresnį ES piliečių atstovavimą bei ginti savo šalies interesus ar kišenes papildyti didžiuliais uždarbiais?
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė mano, kad galbūt dalis kandidatuoja į EP dėl to, kad nemato perspektyvų vidaus politikoje, Lietuvoje patyrė politinį nuosmukį ir neturi galimybių užimti aukštus postus. Tačiau yra ir tokių, kurie eina dėl finansinių paskatų.
„Galbūt turėti tam tikras socialines garantijas, netgi ir finansines pajamas, kadangi EP narių gaunamas atlygis yra daug didesnis negu Seimo narių“, – sako politologė.
R. Urbonaitė taip pat pastebi, kad europarlamentarai gauna ne tik finansines naudas, bet ir diplomatines. Pavyzdžiui, diplomatinį pasą, kuris suteikia tam tikras privilegijas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Ramūnas Vilpišauskas pastebi, kad dalis kandidatuojančių galbūt nori dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese, tačiau kaip ir R. Urbonaitė neatmeta galimybės, kad galvojama ir apie materialinę naudą.
„Neabejoju, kad tai nėra atgrasantis motyvas kandidatuoti, o, kiek jis yra svarbus lyginant su kitais motyvais, tai priklauso nuo pačio asmens. Tačiau, ko gero, atlyginimas motyvuoja“, – svarsto R. Vilpišauskas.
