Veidai

2021.11.29 07:30

Gyvenimo išbandytas Edmundas Jakilaitis: labai skaudus išgyvenimas buvo vienas, visa kita – tik juokas

LRT TELEVIZIJOS laida „Išpažinimai“, LRT.lt2021.11.29 07:30

Gal vyrai prisiima daugiau šlovės, bet akivaizdu, kad daugiau padaro moterys, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Išpažinimai“ sako žurnalistas Edmundas Jakilaitis, skolingas žmonai už keliskart daugiau pakeistų sauskelnių ir atsikeltų naktų. Praktikuojančiu feministu save pavadinęs žinomas vyras teigia, kad drąsus buvo nuo mažens, bet toks ryžtingas tapo tik vėliau. Ir visgi ir jis, žiūrėdamas „Žuviuką Nemo“, verkia.

Drąsa, protas ir žaibiška reakcija – tokiomis savybėmis yra apsiginklavęs laidos pašnekovas, šaulys, žurnalistas, laidų vedėjas ir prodiuseris E. Jakilaitis. Šįkart „Išpažinimų“ vedėja Viktorija Urbonaitė kelia atvirą ir intriguojantį klausimą, kurio dar niekas interviu metu nesugalvojo jo paklausti.

– Jūs esate įtakingas žurnalistas. Prieš jus drebėjo ne vienas politikas ir valstybės veikėjas. Koks jausmas kalbinti ir matyti, kaip kiti dreba?

– Nežinau, ar jie dreba. Kažkada įsijungiau „Tūkstantmečio vaikus“ ir ten prezidentė Dalia Grybauskaitė vedė vaikučiams ekskursiją po prezidentūrą. Ir ji sako: „Va, vaikučiai, čia tie vyrai, kurie ateina ir drebančiomis kinkomis užeina į mano kabinetą.“ Ir aš suprantu, kad čia yra laimėjimų laimėjimas.

Būna, kad pašnekovas po laidos paduoda šlapią šlapią ranką. Būna tokių dalykų. Tai tikrai nėra laidos tikslas, bet nutinka visokiausių reikalų.

– Ar toks, koks esate dabar: drąsus, ryžtingas, turintis atsakymus į visus klausimus, tapote, ar gimėte?

– Turbūt tokiu pavirtau. Iš tikrųjų gyvenime yra visokiausių situacijų, aš greitai reaguoju, greitai galvoju.

Edmundas Jakilaitis: gal vyrai ir pasiima daugiau šlovės visuomenėje, bet akivaizdu – daugiau padaro moterys

– Bet jūs toks buvote ir mažiukas?

– Visada.

– Žaibas Makvynas?

– Nežinau, ar Žaibas Makvynas, bet tikrai nebūdavau paskutinis eilėje. Prie visko, kas bevyktų, – geri ar blogi dalykai. Aš būdavau visada visur. O dėl gebėjimo atsimušti, kažkokių šarvų, tai aš jų neturiu. Esu pažeidžiamas, kaip ir visi kiti žmonės, ir verkiu žiūrėdamas „Žuviuką Nemo“.

– Jūs tikrai žinote tokį posakį, kurį kartoja skautai: Dievui, Tėvynei, artimui. Jeigu eiliškumą sudėliotume pagal Edmundą, kaip jis atrodytų?

– Tėvynę ir artimą statyčiau toje pačioje vietoje, Dievą trečioje. Jeigu būtų kritinė situacija, aš Tėvynę pastatyčiau pirmoje vietoje. Tada būtų artimas ir tada būtų Dievas.

– Tikėjimas Tėvyne. Šiandien gi labai daug lozungų, transparantų, beveik mados reikalu tapo meilė Tėvynei. Kaip jūs matote tuos laimėtojus, kurie mielai deklaruoja meilę Tėvynei socialiniuose tinkluose, bet neaišku, ar nepustytų padų realiame gyvenime?

– Nežinau, ar tas potencialus gebėjimas imti ginklą į rankas yra didžiausia vertybė. Aš pats asmeniškai daug laiko praleidžiu siekdamas tam tikrų įgūdžių. Mano kelias unikalus, man jis atrodo teisingas, bet kito žmogaus kelias yra visiškai skirtingas. Kiekvienas turime supratimą, kaip esame naudingi visuomenei, valstybei, šeimai, aplinkai, draugams. Aš visai nenorėčiau būti vertintojas, kas yra gerai.

Rašyti instagrame „aš myliu Tėvynę“ – o kodėl tai yra blogai? Aš taip nedarau, bet kiti daro ir gal tai jiems yra gerai. Tame nėra nieko blogo, sakyčiau taip. Žmonės juokiasi iš to lozunginio patriotizmo, bet jei žmogus tai daro nuoširdžiai ir nori taip save išreikšti, jei tiki tuo, ką kalba, ir jam tai yra svarbu, tai, duok Dieve, pirmyn. Nematau jokių problemų.

Moterys dažniausiai padaro daugiau. Gal vyrai mūsų visuomenėje prisiima daugiau šlovės, bet daugiau padaro moterys. Tai yra akivaizdu.

– Meilė artimui, tikėjimas artimu. Jūs pasirinkote, kad jūsų žmona dabar galėtų užimti didesnę sceną. (Rasai Jakilaitienei tapus premjerės Ingridos Šimonytės patarėja ryšiams su visuomene E. Jakilaitis sustabdė savo žurnalistinę veiklą.) Jeigu palygintume jūsų ir jūsų žmonos Rasos pakeistų sauskelnių kiekį, procentas skirtųsi?

– Manau, būtų kokie 3 su 7, jeigu ne 2 su 8, jos naudai. Atsikeltų naktų skaičius taip pat. Išspręstų buitinių situacijų, manau, irgi. Už tai aš jai esu dėkingas ir skolingas.

Taip yra, kad moterys dažniausiai padaro daugiau. Gal vyrai mūsų visuomenėje prisiima daugiau šlovės, bet daugiau padaro moterys. Tai yra akivaizdu.

– Ar jūs esate feministas?

– Nežinau. Mano labai gera draugė iš Niujorko man atvežė tokį ženklelį „Vive le feminisme“ – kumštį su lakuotu nagu. Ji kažkodėl iš daugybės savo draugų prieš keletą metų tą ženklelį atvežė man. Tai turbūt ji mane tokiu laiko.

Man būtų sunku save apibrėžti kaip feministą. Galiu save apibrėžti kaip liberalą, kaip patriotą, bet kaip feministą... Bet, ko gero, juo esu.

– Iš praktikos?

– Taip, esu praktikuojantis feministas, bet ar galėčiau užsidėti antpečius, kur būtų parašyta: Jakilaitis – feministas? Abejočiau.

– Trečias svarbus mūsų temos taškas – tikėjimas Dievu. Nuoširdžiai ieškojau, visur žiūrėjau ir tikrai matau, kad niekas niekada per jokį interviu jūsų nėra paklausęs, ar jūs tikite Dievu?

– Taip.

– O koks tas Dievas yra?

– Dievas yra meilė. Aš taip suprantu Dievą. Kaip tokį jausmą. Aš nesu toks žmogus, kuris dažnai vaikšto į bažnyčią. Mes labiau nueiname dėl protokolo: Kalėdos, Velykos, artimųjų šventės, krikštynos, laidotuvės.

Jei man reiktų pasakyti, kas mano gyvenime skaudžiausia, tai turbūt tai, kad kai kurios naujienos, kurios atrodo, kad bus vienos gražiausių, susiklosto nepalankiai dėl įvairių aplinkybių.

Kiekvienas gyvenimo eigoje suranda tam tikrą santykį. Mano dukra praėjusiais metais, būdama šešiolikos, atėjo ir sako: tėti, aš eisiu Sutvirtinimo sakramento. Įdomu, nes nei iš šio, nei iš to. Metus laiko vaikščiojo į pamokas, ruošėsi ir tai padarė. Aš to neskatinau. Ji tiesiog sugalvojo. Man atrodo, kad kiekvienas tą santykį turi skirtingą.

– Ar tas tikėjimas Dievu buvo kada nors išbandytas?

– Aš nesu tas žmogus, kuris remtųsi, kliautųsi kažkuo kitu, o ne savimi. Geriausia kliautis savimi ir padaryti viską, kad aplinkybės paklustų tau, o ne tu aplinkybėms. Dažniausiai situacijas stengiuosi spręsti pats.

Buvo momentų, kai buvo sudėtinga. Esu keletą kartų užsukęs į Bernardinų bažnyčią tiesiog pasėdėti, pagalvoti, gal tyliai paprašyti. Labai skaudžių išgyvenimų esame turėję gal tik vieną, kuris tikrai yra skaudus, o visa kita – tik juokas.

– Koks tai buvo įvykis?

– Kartais vienos geros naujienos virsta blogomis. Taip gyvenime yra. Jei man reiktų pasakyti, kas mano gyvenime skaudžiausia, tai turbūt tai, kad kai kurios naujienos, kurios atrodo, kad bus vienos gražiausių, susiklosto nepalankiai dėl įvairių aplinkybių. Tai parodo, kaip čia viskas klostosi ir į ką gali atsiremti.

– Jūs esate labai apdovanotas žmogus. Jūs iš tiesų gyvenime daug turite. Ar padėkojate už tai?

– Taip, padėkoju. Mintyse, kartais ir žodžiu. Ir netgi dažnai pasikalbame su žmona... Nežinau, kodėl taip yra, bet gal jis (Dievas) turi dar kažkokių planų dėl manęs ar dėl jos.

– Edmundai, jūs sugalvojate ir įgyvendinate visokių įdomių akcijų, o tautiškumą, patriotiškumą tiesiog spinduliuojate. Prisipažinsiu, kad mano rate daug žmonių tiki, jog Edmundą Jakilaitį vieną dieną matysime einantį prezidento pareigas. Visuomenė sako, o ar čia nėra tokie karmos taškų rinkimai?

– Karmos taškų rinkimas prieš tampant prezidentu? Ir jūsų rate daug kas to tikisi? Gerai, būsiu.

– Susitariame?

– Jeigu rimtai, tai manau, kad reikia turėti šiokį tokį kuklumą ir supratimą, kad vieni žmonės tinka vieniems dalykams, kiti žmonės – kitiems. Geriau tegu žmonės užima pareigas, kurioms jie yra tinkami, užsiima profesija, kuri teikia meilę, kuri kiekvieną dieną teikia malonumą ne kažkuo būti, o kažką padaryti.

Aš tikiuosi, kad esu ne iš tų, kurie linkę kažkuo būti ar kažkuo tapti, o kažką nuveikti. Viskas padaroma padarymo būdu.

Plačiau – lapkričio 14 d. laidos „Išpažinimai“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Edmundas Jakilaitis: gal vyrai ir pasiima daugiau šlovės visuomenėje, bet akivaizdu – daugiau padaro moterys
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt