Belaukiant Venecijos bienalės organizatorių atsakymo į 22 Europos šalių prašymą uždrausti renginyje dalyvauti Rusijos menininkams, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė galimus tolimesnius veiksmus aptars su Baltijos šalių ir Lenkijos kolegomis.
Be to, ji tvirtina mananti, kad Maskva tikslingai priėmė sprendimą taip vėlai pranešti apie norą dalyvauti renginyje.
„Pažado kol kas mes jokio dar neturime ir negavome, tiesiog visi kaip įmanoma iš visų pusių kreipiasi, teikia peticijas (...). Tikimės organizatorių ir Italijos vyriausybės sprendimo, atitinkančio mūsų visų lūkesčius, kad Rusijos dalyvių nebūtų šioje bienalėje“, – BNS šią savaitę sakė ministrė.
„Sekmadienį ir pirmadienį turime (Baltijos šalių, Lenkijos – BNS) ministrų susitikimą Latvijoje ir tikrai kalbėsimės ta tema ir diskutuosime dėl tolesnių žingsnių“, – teigė ji.
BNS rašė, kad pirmąkart po plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios Rusija šiemet atidarys savo paviljoną Venecijos bienalėje.
Portalas „Artnews“ praėjusią savaitę paskelbė, kad gegužę prasidedančioje bienalėje Rusijos paroda vadinsis „Medis, įsišaknijęs danguje“, joje dalyvaus daugiau nei 50 jaunų filosofų, muzikantų, poetų iš Rusijos ir kitų šalių.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys tarptautiniam kultūriniam bendradarbiavimui Michailas Švydkojus portalui tvirtino, kad šalis iš Venecijos bienalės niekada nebuvo pasitraukusi.
Tuo metu Venecijos bienalės organizatoriai „Artnews“ teigė, kad ji nepriima sprendimų dėl valstybių dalyvavimo renginyje, tą daro pačios valstybės.
Prasidėjus invazijai į Ukrainą, Rusijos paviljonas 2022 metais buvo uždarytas, 2024-aisiais Maskva perdavė jį Bolivijai.
Kritiką organizatorių sprendimui leisti Maskvai grįžti į tarptautinį meno renginį išsakė ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Anot jo, Venecijos bienalės sprendimas „patiesti raudonąjį kilimą Rusijos tamsiajai kultūrinei diplomatijai yra pasibjaurėtinas.“
Savo ruožtu kultūros ministrė teigia, kad oficialus Rusijos atstovavimas Venecijos bienalėje „karo veiksmų lydimu laikotarpiu yra neįsivaizduojamas ir nepateisinamas“.
„Sprendimas leisti Rusijai dalyvauti Venecijos meno bienalėje kaip ir menkina tarptautines pastangas izoliuoti Rusiją reaguojant į jos vykdomą agresiją prieš Ukrainą“, – sakė V. Aleknavičienė.
„Mūsų 22 Europos kultūros ministrų pasirašytas kreipimasis ir yra skirtas Venecijos bienalės organizatoriams prašant uždrausti Rusijos dalyvavimą šiame renginyje. Ir manau, kad tai yra teisingas žingsnis“, – tikino ji.
22 šalių kultūros ir užsienio reikalų ministrai pasirašė Latvijos iniciatyva parengtą bendrą pareiškimą, kuriame ragina Venecijos bienalę persvarstyti sprendimą leisti Rusijai dalyvauti renginyje.
Tarp pasirašiusiųjų – ministrai iš Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Kroatijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Ispanijos, Švedijos ir Ukrainos.
Bendras laiškas buvo adresuotas Venecijos bienalės prezidentui Pietrangelo Buttafuoco ir bienalės valdybai bei perduotas Italijos kultūros ministrui Alessandro Giuli.
„Kultūra yra neatsiejama nuo realybės, su kuria susiduria visuomenė. Ji formuoja tai, kaip žmonės suvokia pasaulį, ką vertina ir kaip nusprendžia elgtis. Todėl kultūros institucijos turi ne tik meninę reikšmę, bet ir moralinę atsakomybę“, – teigiama laiške.
Ministrai pabrėžė, kad dėl tebevykstančio Rusijos karo prieš Ukrainą, pastarosios šalies kultūrinis gyvenimas ir paveldas patyrė didžiulę žalą, buvo sunaikinti muziejai, istorinės vietos, paminklai ir kitos kultūros įstaigos.
Jie taip pat pažymi, kad Rusijai tebėra taikomos Europos ir tarptautinės sankcijos, įskaitant kultūros srityje, kurios buvo įvestos dėl tarptautinės teisės ir Ukrainos suvereniteto pažeidimų.
Šią šalių poziciją, pasak Kultūros ministerijos, atskiru pareiškimu griežtai palaikė ir ES institucijos – Europos Komisijos atstovai perspėjo apie galimą 2 mln. eurų ES finansavimo nutraukimą bienalei, jeigu agresorės dalyvavimas nebus atšauktas.
Nepritarimą Rusijos paviljono dalyvavimui bienalėje ketvirtadienį bendru pareiškimu išreiškė 61-osios tarptautinės Venecijos meno bienalės nacionalinių paviljonų komisarai ir kuratoriai. Viešu kreipimusi Venecijos bienalė raginama oficialiai nutraukti Rusijos dalyvavimą.
Jį pasirašė Lietuvos paviljonas – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvos paviljono komisarė Lolita Jablonskienė, kuratorė ir menininkė, atstovaujančios Lietuvai 2026 metų Venecijos meno bienalėje Louise O’Kelly ir Eglė Budvytytė, Lietuvos paviljonas 2027 metų Venecijos architektūros bienalėje – Nacionalinis architektūros institutas.
Kultūros ministrės manymu, laikas paskelbti apie norą dalyvauti renginyje taipogi pasirinktas neatsitiktinai.
„Turbūt suprantame visi, kad pats tas Rusijos pareiškimas apie dalyvavimą – jau pats tas momentas ir kelia chaosą visą būtent dabar dėl to, kad visi turime galvoti, ką daryti, kaip tą situaciją spręsti, – kalbėjo V. Aleknavičienė. – Manau, kad jie tai daro tikslingai ir likus tiek nedaug laiko jau iki bienalės, kai jau procesas įsivažiavęs ir esam tiesiog finišo tiesiojoje, jie pareiškia tokį norą ir susidarė tokia visiškai netinkama situacija.“
Nors šis klausimas dar bus aptariamas, ministrė teigė abejojanti, kad Lietuvos menininkų dalyvavimas renginyje bus atšauktas net ir tuo atveju, jei organizatoriai nuspręstų ir toliau leisti dalyvauti Rusijos atstovams.
„Procesas yra įsibėgėjęs ir visi suprantame, kad esame jau praktiškai finišo tiesiojoje, kai jau ir paviljonai yra užsakyti, ir procesas vyksta, ir menininkai savo projektus parengę ir pasiruošę yra dalyvauti. Aš manau, kad tokio drastiško atšaukimo būtent menininkų dalyvavimo turbūt nebus, nors aš negalėčiau už juos atsakyti“, – kalbėjo politikė.
„Kiek girdėjau iš menininkų atsiliepimų, kad turbūt tada jau pačios bienalės metu bus diskutuojama, kalbama, kaip išreikšti tą nepasitenkinimą tokia situacija“, – pridūrė ji.
Pasitarimas dėl Venecijos bienalės su kitų šalių ministrais vyks V. Aleknavičienės darbo vizito į Rygą metu, sekmadienį ji taip pat dalyvaus diskusijoje apie kultūros paveldo apsaugą krizių metu bei susitikime su Federalinio tyrimų biuro atstovais dėl kultūros paveldo grėsmių nustatymo ir kovos su jomis.
Pirmadienį – forume „The Future of Work in the Age of AI“ (liet. „Darbo ateitis dirbtinio intelekto amžiuje“).
Venecijos šiuolaikinio meno bienalė rengiama kas dvejus metus nuo 1895 metų. Tai prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje.
