1,24 euro – tiek vienam Lietuvos gyventojui per mėnesį 2019-aisiais kainavo LRT. Pirmadienį pristatytoje LRT ataskaitoje ne tik Seimui, bet ir visuomenei nurodoma, kokį turinį už šias lėšas kūrė visos trys LRT platformos, taip pat – koks LRT indėlis į demokratiją, kultūrą, švietimą, ekonomiką bei inovacijas.
Kiek kainavo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos transliacija? O sukilimo vadų ir dalyvių perlaidojimo transliacija? O kaip LRT siekia užtikrinti aukščiausius žurnalistikos standartus? Apie tai disktutuota specialios LRT ataskaitos pristatymo transliacijos metu.
Kiek viskas kainuoja?
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kalbėjo, kad už 1,24 euro per mėnesį Lietuvos piliečiai gauna septynis informacinius LRT kanalus: „Tai yra gera vertė už tuos kiekius informacijos, edukacijos, kultūros. Didžiausią dalį savo pinigų mes išleidžiame turiniui. Tai yra turinio kūrimui ir žinome, kad taip jau yra, kad televizija yra pats brangiausias produktas. Televizija suvalgo didžiąją dalį pinigų. Televizijos produkcija yra labai brangi produkcija.“
Kaip kalbėjo LRT vadovė, tam, kad būtų nufilmuota tiesioginė transliacija, reikia keleto kamerų, kilnojamų televizijos stočių, kurios kainuoja milijonus, taip pat reikia ištiesti kabelius ir t.t.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė sakė, kad dažnai politikai mėgsta teigti, jog LRT biudžetas yra „milžiniškas“, bet tiesa yra ta, kad praėjusiais metais daugiau nei 25 proc. LRT turėtų lėšų grįžo į valstybės biudžetą įvairių mokesčių pavidalu.
Tos sumos atrodo įspūdingos, bet tai yra tam, kad mūsų žiūrovai matytų gerą vaizdą, tinkamą transliaciją.
„Nepaisant to, kad mūsų biudžetas pastaraisiais metais augo, bet mes vis dar esame Europos Sąjungos uodegoje. Pagal skirtingus parametrus mes esame gale, daugiau nei tris kartus atsiliekame nuo ES vidurkio“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT vyr. prodiuseris Audrius Giržadas pateikė keletą skaičių. Pavyzdžiui, 2019-ųjų liepą vykusios prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos, kurią LRT įpareigota transliuoti įstatymu, transliacija kainavo apie 25 tūkst. eurų, prie jos dirbo daugiau nei 100 žmonių, pasitelkta visa LRT turima mobili technika.
„Visam tam pradėta ruoštis gerokai prieš savaitę, derinti leidimus, teritorijas, kiek įmanoma ir kur prieiti. Jau žmonės dirba“, – sakė A. Giržadas.

Ne ką mažiau kainavo ir 1863-1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikų perlaidojimo ceremonija. Skaičiuojama, kad ji kainavo taip pat apie 25 tūkst. eurų, transliacijos komandoje dirbo apie 60 žmonių: „Tos sumos atrodo įspūdingos, bet tai yra tam, kad mūsų žiūrovai matytų gerą vaizdą, tinkamą transliaciją.“
LRT ir toliau ketina rodyti projektą „Šok su žvaigžde“, kurio formatą pirko iš BBC. Kaip kalbėjo A. Giržadas, šis projektas sulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo, tačiau taip pat nebuvo pigus. Didžioji dalis laidai skirtų pinigų skiriami technologijoms, nemažai kainavo ir šokėjų rūbai – vienam sezonui jie kainavo 35 tūkst. eurų.
2019-aisiais taip pat buvo vykdoma LRT valdomo nekilnojamojo turto analizė. Kaip kalbėjo LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel, vienas iš LRT efektyvumo uždavinių buvo įsivertinti turimą nekilnojamąjį turtą. Pasak T. Rytel, nedaug kas žino, bet LRT valdo daugiau nei 20 nekilnojamojo turto objektų.
„Mums patiems pradedant spręsti šį klausimą buvo nuostaba. Yra atlikta analizė ir pateikti scenarijai, kuriais keliais geriausia eiti. Vienas iš tų scenarijų, kuris optimaliausias, tai yra naujo pastato statyba. Mes labai tuo tikime, nesustojame, darome įvairius veiksmus. Artėjame prie architektūrinio projekto“, – kalbėjo T. Rytel.

Preliminariais skaičiavimais, naujas LRT pastatas kainuotų 47 mln. eurų. Pastatas, kuriame šiuo metu yra įsikūrusi LRT, yra neefektyvus, dalis jo nėra pritaikyta neįgaliesiems, o kasmet pastatų išlaikymui išleidžiama daugiau nei 1 mln. eurų. Dar apie 0,5 mln. eurų būtina investuoti į remontą, įvairius atnaujinimus.
Aukščiausi žurnalistikos standartai
LRT TELEVIZIJOS Naujienų tarnybos vadovė Inga Larionovaitė, paklausta, kas įrodo, kad LRT taikomi aukščiausi žurnalistikos standartai, kalbėjo, kad vienas iš svarbiausių rodiklių yra visuomenės nuomonės apklausos. Jos rodo, kad LRT laikoma ir patikimiausia, ir operatyviausia.
„Mūsų pačių darbas orientuotas į tai, kad viskas, ką mes darome, turėtų būti prasmingai praleistas laikas žiūrovams, klausytojams, skaitytojams. Didžiuojamės, kad LRT tyrimai jau trečius metus dirba ir tęsia darbus, taip pat yra naujas, sėkmingai per visas tris medijas vystomas projektas LRT Faktai“, – kalbėjo I. Larionovaitė.
Mes esame multiplatforminiai ir galime pasiūlyti viską, ką sukuria LRT grupė, kuri yra didžiausia Lietuvoje.
LRT Tyrimų skyriaus vadovė, žurnalistė Indrė Makaraitytė kalbėjo, kad rengdami tyrimus žurnalistai neskaičiuoja valandų, o kiekvienas parengtas tyrimas jiems – tarsi kūdikis.
„Atlikti tyrimą reikia įdėti labai daug darbo: perskaityti šūsnis dokumentų, sutikrinti kiekvieną žodį, kiekvieną faktą. Esame patyrę, kad tikrai skaitytojai, žiūrovai ir klausytojai itin atidžiai klausosi tyrimų, skaito juos. Jei mes suklystume, tai sukeltų didžiulį ažiotažą.“
Be to, kaip kalbėjo I. Larionovaitė, LRT 2019-aisiais daug dėmesio skyrė naujų projektų plėtrai. Besibaigiant metams intensyviai ruoštas sprendimų žurnalistikos projektas „LRT ieško sprendimų“, taip pat praėjusiais metais pradėtas vykdyti universalių žurnalistų projektas. Šio projekto metu grupė LRT žurnalistų mokosi dirbti ir rengia medžiagas visoms trims platformoms: televizijai, radijui bei naujienų portalui.

„Patiems žurnalistams tai yra puikus būdas tobulėti, atskleisti savo gebėjimus visur kitur. Naujas žanras, kuriam ruošėmės praėjusių metų pabaigoje ir startavome šių metų pirmąją savaitę, tai sprendimų žurnalistikos projektas, kur būrys žurnalistų iš visų trijų platformų, ne tik parodo, kad yra problemos, bet parodo ir būdus, kaip jas spręsti“, – kalbėjo LRT TELEVIZIJOS Naujienų tarnybos vadovė.
Naujienų portalo LRT.lt vyr. redaktorius Mindaugas Jackevičius sakė, kad skaitytojai dažniausiai pastebi rimtas, patikimas žinias, taip pat pavadinimus, kurie atitinka tekstų turinį. Be to, pasak jo, labai svarbu tai, kad LRT.lt ne tik pats rengia turinį, bet talpina ir televizijos bei radijo medžiagas.
„Mes esame multiplatforminiai ir galime pasiūlyti viską, ką sukuria LRT grupė, kuri yra didžiausia Lietuvoje“, – sakė M. Jackevičius.
Reaguojame į pačias karščiausias naujienas. Kai Lietuvoje naktis, kažkur pasaulyje yra diena, kažkur vyksta „Oskarų“ įteikimai, vyksta teroro aktai, krenta lėktuvai. Į pačias naujausias žinias galime sureaguoti dabar ir čia.
Paklaustas, ar nemano, kad LRT atsirado daugiau popso, LRT.lt vyr. redaktorius kalbėjo, kad naujienų portale galima rasti kokybiškų pramogų, publikacijų apie aktorius, atlikėjus, autorius ir kitus meno bei kultūros pasaulio atstovus.
„Skiriame daug dėmesio kultūrai, žmogaus teisėms, socialinėms ar sveikatos problemoms. Tikrai malonu, kad mes neiname pigiausiu keliu, nes mums to neleistų ir skaitytojai. Sulaukiame pastabų dėl to, apie kuriuos žmones reikėtų rašyti, apie kuriuos nereikėtų. Mes viduje diskutuojame, kas yra žmogus, apie kurį reikia rašyti. Tai turime nusistatę, kad žmogus turi būti kažką gyvenime nuveikęs, o ne tiesiog, pavyzdžiui, garsaus krepšininko žmona“, – kalbėjo LRT.lt vyr. redaktorius.

LRT RADIJO Naujienų tarnybos vadovė Dovilė Javinskaitė pabrėžė, kad LRT RADIJAS užtikrina žinių transliaciją visą parą ir net naktį jos yra transliuojamos tiesiogiai, o ne įrašytos: „Reaguojame į pačias karščiausias naujienas. Kai Lietuvoje naktis, kažkur pasaulyje yra diena, kažkur vyksta „Oskarų“ įteikimai, vyksta teroro aktai, krenta lėktuvai. Į pačias naujausias žinias galime sureaguoti dabar ir čia.“
D. Javinskaitė kalbėjo, kad vien tik žinios, neskaičiuojant kitų aktualijų laidų, LRT RADIJO eteryje per parą transliuojamos apie dvi valandas. Taip pat transliuojamos žinios lenkų ir rusų kalbomis, kartą per savaitę transliuojamos žinios ukrainiečių ir baltarusių kalbomis.
Keturi kultūros strategijos tikslai
LRT kultūros turinio vyriausioji redaktorė Agnė Biliūnaitė kalbėjo, kad kultūra yra vienas geriausių tikrovės pažinimo ir jos analizavimo įrankių. Buvo sukurta LRT kultūros strategija, o joje buvo iškelti keturi tikslai: kultūros prieinamumas, telkimas per kultūrą, kultūra kasdienybėje ir kultūringas LRT.
Labai svarbu, kad mes padengtume kultūrinį lauką, kuris egzistuoja. To niekada pinigais neišmatuosi.
„Manome, kad šiais keturiais tikslais atliepiame skirtingus visuomenės poreikius: intelektinius, dvasinius, socialinius emocinius“, – sakė A. Biliūnaitė. LRT KLASIKOS redakcijos vadovas Julijus Grickevičius kalbėjo, kad iš viso pernai buvo 35 kultūros programos, o šiemet kultūrinių laidų jau yra apie 40.
LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas kalbėjo, kad kultūra yra mūsų kasdienybės dalis, be to, tai yra ir LRT misija: „Tai dalykas, be kurio mes nei vienas neapsieiname, todėl mes į tai investuojame. Labai svarbu, kad mes padengtume kultūrinį lauką, kuris egzistuoja. To niekada pinigais neišmatuosi.“
Anonsuodami laidą „LRT ataskaitos diena“ kvietėme visuomenę siųsti rūpimus klausimus ir pastebėjimus. Ne į visus juos suspėjome atsakyti laidos metu, atsakymus pateikiame čia.










