Ukrainos karys Kostiantynas Vlasenko beveik 500 dienų praleido fronte, iš jų – net aštuonis mėnesius slapstėsi nuo priešo „mirties zonoje“. Karys neteko abiejų pėdų, vieną jų pats amputavo peiliu ir išgyveno rusų atakas prieštankinėmis minomis. Tačiau galiausiai Ukrainos kariams pavyko jį išplėšti iš mirties gniaužtų milžinišku dronu, – teigiama LRT pranešime žiniasklaidai. Apie išskirtinę gelbėjimo operaciją LRT laidai „Aštuonkojis“ papasakojo pats K. Vlasenko ir droną jai paruošti padėjęs 92-osios šturmo brigados Dronų skyriaus vadas šaukiniu Napalmas.
Netoli Kupjansko sužeistas ir kovos draugo netekęs Kostiantynas aštuonis mėnesius vienas slapstėsi apgriautos mokyklos katilinėje. Visą tą laiką jis stebėjo priešo judėjimą ir, kiek galėdamas, palaikė ryšį su savo vadovybe. Ukrainiečiai dronais jam pristatydavo maisto ir vaistų, o rusai mėgino priversti pasiduoti – per numestą garso kolonėlę grasino susidoroti, vėliau ant slėptuvės numetė dvi prieštankines minas. Dėl sužeidimų ir nušalimo netekęs vienos pėdos, kitą karys buvo priverstas amputuoti pats. „Jos išgelbėti jau nebegalėjau. Amputavau peiliu, uždėjau tvarstį, atlaisvinau turniketą, pamačiau, kad nekraujuoja, ir jį nuėmiau“, – pasakoja K. Vlasenko.
Išgelbėti karį iš dronų kontroliuojamos „mirties zonos“ įprastomis priemonėmis buvo beveik neįmanoma. Kaip „Aštuonkojui“ aiškina 92-osios šturmo brigados Dronų skyriaus vadas Napalmas, šiuolaikiniame kare „mirties zona“ driekiasi daugybę kilometrų, o kiekvienas joje pastebėtas žmogus gali tapti priešo dronų taikiniu. Todėl ukrainiečiai specialiai pritaikė šešių sraigtų krovininį droną, kuriuo spalio 4-ąją Kostiantynas buvo nuskraidintas 16 kilometrų į saugesnį užnugarį. „Skristi nebuvo baisu, bet išsigandau, kai pamačiau upę. Nemoku plaukti. Pagalvojau: jei nukrisiu, tai jau bus pabaiga“, – prisimena karys.
Atsargos karininkas Aurimas Navys sako, kad žmogui išgyventi ekstremaliomis sąlygomis padeda trys esminiai dalykai: prasmė, pasirengimas ir pasitikėjimas šalia esančiais žmonėmis. „Svarbu suvokti, dėl ko kovoji, žinoti, ką daryti konkrečioje situacijoje, ir tikėti, kad bendražygiai tavęs nepaliks. Psichologinis pasirengimas yra toks pat svarbus kaip šaudymo pratybos ar fizinis pasirengimas. Deja, neretai jis vis dar suprantamas kaip paskaita apie stresą, nors turėtų būti nuoseklus praktinis mokymas veikti esant didžiulei įtampai“, – pabrėžia A. Navys.
K. Vlasenko išgyvenimo istorija atskleidžia ne tik žmogaus ištvermės ribas, bet ir tai, kaip iš esmės pasikeitė šiuolaikinis karas. Dronai, kurie mūšio lauke dažniausiai siejami su mirtimi ir naikinimu, šįkart tapo gyvybės gelbėjimo priemone. Ukrainoje jie jau ne tik naikina priešo techniką ir karius, bet ir gabena amuniciją, maistą, evakuoja sužeistuosius. Vis daugiau užduočių perima ir antžeminiai robotai. Gynybos ir saugumo ekspertas Edvinas Kerza sako, kad Ukrainoje stebime karą, kuriame žmogaus vaidmuo iš esmės pasikeitė.
„Prieš porą savaičių mūšio lauke vyko technologinis bandymas, kurio metu buvo pasiekta visiška autonomija, o žmogaus dalyvavimas buvo neįmanomas dėl atokios vietovės bei oro sąlygų – itin prasto matomumo ir smarkaus lietaus. Žmogus dalyvavo tik sureguliavimo ir paleidimo etape, o visa kita atliko robotika, dirbtinio intelekto ir skrydžio navigavimo sistemos. Reikėjo autonomiškai patekti į teritoriją, atpažinti taikinius ir atlikti galutinį darbą. Tai padarė dirbtinio intelekto sistemos, kurios kalibravosi, nustatė taikinį ir jį sunaikino“, – vienu iš pavyzdžių dalijasi E. Kerza.
Tačiau technologinė revoliucija kelia ir naujų iššūkių. Rusija sparčiai didina dronų gamybą, tobulina jų technologijas, o Ukraina ieško vis pigesnių ir efektyvesnių būdų atremti masines atakas. Kelių šimtų eurų vertės dronas šiandien gali sunaikinti milijonus kainuojantį tanką, o palyginti nebrangūs smogiamieji dronai – sutrikdyti milžiniškų pramonės objektų veiklą.
„Rusija bando vytis Ukrainą, tačiau kokybė skiriasi. Ukrainiečiai yra startuoliai – greitesni ir gerokai sumanesni, sprendimą jie sugalvoja bet kokiomis priemonėmis. O Rusija, nors laikui bėgant technologinių sprendimų randa, labiausiai remiasi masine gamyba. Taigi Ukraina – kokybė ir greitis, o Rusija – masiškumas ir brutalumas“, – tvirtina laidos svečias J. Ohmanas.
Ar šiuolaikiniame kare svarbesnė tampa ne brangi ginkluotė, o gebėjimas greitai ir masiškai gaminti efektyvius dronus? Kiek mūšio lauke žmogų jau pakeitė robotai ir dirbtinis intelektas? Ir ar Lietuva bei NATO spėja prisitaikyti prie Ukrainoje perrašomų karo taisyklių?
Apie tai – LRT laidoje „Aštuonkojis“ šį ketvirtadienį 20 val.
