Pirmadienį šalies abiturientai laikė privalomą valstybinį brandos egzaminą. Dvyliktokai rašė rašinį. Jie svarstė apie blogį, kuklumą, interpretavo eilėraštį ar Jurgio Savicko novelę.
A lygiu egzaminą laikantys abiturientai galėjo rinktis interpretuoti Giedrės Kazlauskaitės eilėraštį „Debesų piemenė“ arba Jurgio Savickio novelę „Vagis“. Taip pat galėjo rinktis svarstyti probleminį klausimą „Ar kuklumas yra vertybė?“ remdamiesi Kristijono Donelaičio „Metų“ ištrauka iš „Pavasario linksmybių“, taip pat savo įžvalgas grįsti savo kultūrine patirtimi arba svarstyti, kaip žmonės elgiasi blogio akivaizdoje, remdamiesi Vytauto V. Landsbergio novele „Alina“ ir savo kultūrine patirtimi.
Dauguma LRT.lt pakalbintų abiturientų rinkosi svarstyti apie blogį.
Bendruoju – B – kursu laikiusieji galėjo analizuoti tėvų ir vaikų santykius remdamiesi Akvilinos Cicėnaitės „Tylos istorija“ arba rinktis Maironio „Vakaro ant ežero keturių kantonų“ analizę svarstydami apie žmogaus išgyvenimus gamtoje. Dar vienas pasirinkimas B lygio mokiniams – remiantis Vytauto V. Landsbergio „Simu“ svarstyti, ar verta aukotis dėl tėvynės, arba svarstyti probleminį klausimą, ar lengva žmogui keisti savo įsitikinimus, remiantis Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“.
Svarstė apie kuklumą
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos abiturientė Junė, išėjusi iš egzamino, sakė rinkusis seną gerą pažįstamą Kristijoną Donelaitį – svarstė probleminį klausimą, ar kuklumas yra vertybė, remdamasi „Metų“ ištrauka.
„Ši tema man pasirodė lengvesnė. Be to, ir „Metai“ gerai pažįstami“, – sakė mergina.
Junė neslėpė: nepažįstami tekstai ir autoriai ją gąsdino, todėl nutarė eiti pažįstamu keliu. Merginai pasirodė, kad bandomasis egzaminas buvo lengvesnis nei tikrasis. Per pirmąją egzamino dalį – kalbėjimo – ji pelnė per 30 balų, tad į antrąją dalį atėjo rami, mat egzaminas bent jau minimaliai išlaikytas.
Junė ketina studijuoti aktorystę.
Dvyliktokas Aras taip pat rašė apie kuklumą, remdamasis K. Donelaičiu, pasitelkė ir šiandienos aktualijas.
„Iš visų duotų autorių geriausiai išmaniau Donelaitį, pamaniau, kad daugiausia parašysiu jį pasirinkęs. Man pavyko susieti temą „Ar kuklumas yra vertybė?“ ir su aktualijomis. Vienas iš mano aspektų buvo tas, kad žmogus, kuriam kuklumas yra vertybė, daugiau garbės užsitarnauja nei tas, kuris trokšta tos garbės. Temą susiejau su Donaldo Trumpo politikomis ir tuo, ką jis išdarinėja, ir su Putinu, kuris karą pradėjo dėl troškimo turėti daugiau teritorijų“, – pasakojo abiturientas Aras.
Jis ketina studijuoti mediciną arba mikrobiologiją.
Abiturientė Adrija svarstė, kaip žmonės elgiasi blogio akivaizdoje. Nepažįstama novelė jai pasirodė suprantama, tad nutarė, kad turės ką pasakyti, be to, ji rėmėsi „Hamletu“.
Dar vienas argumentas rinktis probleminio klausimo svarstymą buvo tas, kad mokykloje interpretacijos jai sekėsi sunkiau, o K. Donelaitis jai nėra artimas, baugina nesuprantama, sena kalba.
„Nebuvo taip sunku, kad nesusidoročiau“, – sakė mergina, dar neapsisprendusi, ką studijuos.
Apie blogį ir žmogaus elgseną rašė ir dvyliktokė Amelija Data.
„Rinkausi, nes pasaulyje šiuo metu pilna su blogiu susijusių įvykių. Visokių karų. Pasirinkau, nes man tai atrodė aktualiausia. Svarsčiau remdamasi V. V. Landsbergiu, bet rašiau ir apie Afganistaną, kaip moterys netenka teisių ir ką kitos pasaulio moterys daro socialiniuose tinkluose“, – savo pasirinkimą paaiškino mergina.
Amelijai padėjo ir tai, kad, kaip sakė, nuolat būna aplinkoje, kur daug kalbama apie žmogaus teises.
„Į egzaminą atėjau rami, maniau, kad bus kur kas sunkiau. Džiaugiuosi, kad turėjau minčių, apie ką galiu rašyti“, – sakė Amelija.
Ir Nietzsche, ir Sausio 13-oji
Vilnietis abiturientas Algimantas taip pat rinkosi blogio temą, juolab kad galėjo tai pagrįsti šiandienos kontekstu – Rusijos karu Ukrainoje, Lietuvos laisvės kovomis.
„Rašiau apie Sausio 13-ąją, kaip žmonės prie televizijos bokšto žvelgė blogiui į akis“, – sakė abiturientas Algimantas. Jis ketina studijuoti kineziterapiją.
Kitą dvyliktoką, Margirį, rinktis blogio temą paskatino tai, kad čia tinka daug skaitytų kūrinių, apstu šiandienos aktualijų, leidžiančių apie tai svarstyti.
„Manau, daug kam rašyti probleminio klausimo svarstymą lengviau nei interpretaciją“, – sakė vaikinas.
Abiturientas rašydamas rašinį rėmėsi „Doriano Grėjaus portretu“, Goethe`ės „Faustu“, šiek tiek Nietzsche, taip pat istorine Lietuvos patirtimi – partizanų praeitimi. Taip pat filmu „Šindlerio sąrašas“.
„Į egzaminą ėjau pernelyg negalvodamas, ar bus sunku. Vakar pasižiūrėjau geopolitines temas, maniau, kad bus susiję su karu, laisve. To nebuvo, bet susiejau su blogiu“, – sakė Margiris.
Jis ketina studijuoti tarptautinį verslą.
Kauniečiai jaučiasi ramūs, o kai ką užduotys pradžiugino: „Nežinau, man patiko“
Kauno „Aušros“ gimnazijoje lietuvių kalbos egzaminą laikiusi Sofija nagrinėjo temą, kaip žmogus elgiasi blogio akivaizdoje. Anot jos, šiemet siūlomos temos nebuvo labai lengvos, tačiau jeigu pamokose nesnaudei – įveikiamos.
„Jeigu žinai privalomuosius kūrinius, o aš juos mokiausi, tai manau, kad gerai bus. Davė įdomias ištraukas“, – dalijosi ji ir pridūrė, kad dėl lietuvių kalbos egzamino neišgyvena, daugiau nerimo jai kelia artėjantis matematikos išbandymas.
„A kurse rašėme labai daug rašinėlių, kartojomės. Stengiausi galvoti, kad tai eilinis rašinėlis pamokoje, o ne egzaminas. Tai trupučiuką padėjo“, – paklausta, kas padėjo suvaldyti jaudulį, dalijosi politikos mokslus studijuoti planuojanti mergina.
Abiturientės Bangos egzamino užduotys nenustebino, nors rašant ir teko pasukti galvą.
„Man asmeniškai buvo neįdomu, reikia susikaupti, įsiskaityti, kad pagautum kampą, ką norėjo pasakyti ir apie ką rašyti. Mano tema buvo apie kuklumą. Lietuvių kalba nėra tas dalykas, kur kažką labai mokytis reikėtų, ką supranti, ką atsimeni iš skaitytų kūrinių, tai taip ir išeina, o pasiruošimo kažkokio kitokio nelabai buvo“, – pasakojo ji.
Mergina dalijosi, kad tikisi surinkti bent pusę taškų, o studijuoti norėtų ekonomiką, tad svarstė, kad lietuvių kalba ateityje nebus tokia svarbi.
Nors kai kurie moksleiviai egzamino užduotyje išvydę Donelaičio pavardę nusiminė, LRT.lt kalbinta Justina dalijasi teigiamais įspūdžiais. Ji džiaugiasi, kad galėjo remtis gerai žinomu kūriniu. „Man patiko, kai pamačiau, kad Donelaičio „Metai“ – tai įdomesnis kūrinys, įmanoma išgimdyti kokią mintį įdomesnę. „Ar kuklumas yra vertybė“ buvo tema, tai rėmiausi dar Malala, ji kovojo už moterų teises ir negalėjo būti kukli, turėjo būti drąsi. Nežinau, man patiko. Dar Sruoga rėmiausi“, – pasakojo kaunietė.
Mergina sako mėgstanti lietuvių kalbą, tad nuotaika po egzamino – puiki, o rezultatų ji tikisi gerų. LRT.lt abiturientė pasakojo dar nežinanti, ką norėtų studijuoti, ji renkasi tarp režisūros ir kineziterapijos. „Nežinau, kur vėjas nupūs“, – juokėsi ji.
Arnoldas laikė B lygio egzaminą ir užduotyje nagrinėjo temą, ar svarbu aukotis dėl tėvynės.
„Tema gan lengva buvo, viską supratau. Buvo ištrauka iš V. V. Landsbergio novelės „Simas“. Joje pasakoja apie veikėją, kuris Sausio 13-ąją gyveno Klaipėdoje, išvyko į Vilnių ginti parlamento ir dėl to prarado sužadėtinę, nes ji draudė važiuoti. <...> Jis pasirinko tėvynę vietoje sužadėtinės“, – pasakojo jis.
Vaikinas dalijosi egzaminui specialiai nesimokęs. „Studijuoti? Pirma kariuomenė laukia, o paskui bus matyt. Savanoriu užsirašiau“, – sakė Arnoldas.
Kita LRT.lt kalbinta kaunietė juokėsi, kad vos palikus egzaminų klasę nagrinėta tema išgaravo iš galvos. Netrukus ji prisiminė rašiusi apie kuklumą, o draugė nagrinėjo blogio temą. „Nesąmonė tikrai, nesitikėjau, kad gausiu tokį autorių“, – apie šiemet per egzaminą pateiktus K. Donelaičio „Metus“ kalbėjo ji.
Mergina dalijosi, kad lietuvių kalbos egzaminas jai nėra labai svarbus, nors dar nežino, ką studijuoti norėtų. „Svarbu išsilaikyti“, – jai antrino draugė.
„Visai gerai sekėsi. Reikia mokytis visus metus, kad gerai pasisektų. Rinkausi temą apie kuklumą – ar kuklumas yra vertybė. <...> Kokie rezultatai bus? Tikėkimės geriausio. Aišku, kad nebus blogai, nes visą laiką prisikalbi, kad bus blogai, [bet nebūna]. Nežinau kaip jums (kreipiasi į drauges), bet aš visai nejaučiau streso“, – sakė Armandas, pasidalijęs, kad studijuoti planuoja užsienyje ir rinksis su rinkodara susijusią specialybę.
Jis juokavo, kad lietuvių kalbos egzaminas jam nėra toks svarbus, tačiau norėjo pasistengti ir dėl auklėtojos.
Privalomas egzaminas
Šį egzaminą laikyti pasirinko per 27,2 tūkst. dvyliktokų. Iš jų egzaminą išplėstiniu (A) lygiu laikys 17,9 tūkst. (pernai – 17,5 tūkst.), bendruoju (B) lygiu – 9,3 tūkstančio (pernai – 8,5 tūkst.).
Tai vienintelis egzaminas, privalomas visiems abiturientams, siekiantiems gauti brandos atestatą.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino antrosios dalies struktūra, forma ir užduotys išlieka tokios pačios kaip ir praėjusiais metais. Egzamino metu kandidatai galėjo pasirinkti, arba svarstyti probleminį klausimą, arba rašyti teksto interpretaciją.
Taip pat skaitykite
Egzamino trukmė – keturios valandos.
Neišlaikę egzamino antrosios dalies kandidatai galės ją perlaikyti per pakartotinę sesiją, o perlaikydami galės pasirinkti, kokiu lygiu – A ar B – nori perlaikyti.
Prašymą dėl perlaikymo kandidatai turės pateikti savo mokyklos vadovui per dvi dienas po rezultatų paskelbimo. Per pakartotinę sesiją egzaminus galės laikyti tik tie mokiniai, kurie pagrindinėje sesijoje nedalyvavo dėl pateisinamų, objektyvių priežasčių.
NŠA duomenimis, šiemet sesijoje iš viso dalyvaus 27,8 tūkst. vienuoliktokų ir 29,6 tūkst. dvyliktokų. Iš viso egzaminus laikys apie 2,5 tūkst. mokinių daugiau nei 2025 metais.
Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija vyks iki birželio 19 dienos, o pakartotinė sesija baigsis liepos 13 dieną.
Apeliacijos teikiamos po viso valstybinio brandos egzamino.
Planuojama, kad pagrindinės ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 16 d., išskyrus pakartotinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros ir matematikos egzaminų antrųjų dalių rezultatus. Visų egzaminų rezultatus po apeliacijų planuojama paskelbti liepos 30 dieną.
