Į šalį atvykę mokyklinio amžiaus užsieniečiai lietuvių kalbos mokomi chaotiškai – savivaldybėse nėra bendros tvarkos, kaip turėtų vykti ugdymas, skelbia Valstybės kontrolė. Taip pat pastebi – kasmet mažėja besirenkančiųjų mokyklas, kur ugdoma lietuviškai. Ministerija žada padėtį taisyti. Tuo metu Vilniuje jau nuspręsta pradinukus iš ne Europos Sąjungos valstybių kreipti tik į lietuviškas mokyklas.
14,6 tūkstančių – tiek šiuo metu šalies ugdymo įstaigose vaikų, atvykusių iš kitų valstybių. Skaičius ypač išaugo prasidėjus karui Ukrainoje, bet Valstybės kontrolė pastebi, kad iš jų besirenkančiųjų mokyklas, kur ugdoma lietuviškai, kasmet mažėja.
Auga skaičius besimokančiųjų rusų mokamąja kalba.
Pasak kontrolierės, užsieniečiai lietuvių kalbos mokomi chaotiškai. Tai rodo ir prasti patikrinimų rezultatai – pusė užsieniečių iš lietuvių kalbos dešimtokų egzamino negavo ketverto, o valstybinio egzamino B lygiu neišlaikė daugiau nei pusė. Pasak kontrolierės, tokios tendencijos yra pavojingos valstybei.
Pasigedo bendros sistemos
„Nėra bendros sistemos visoje Lietuvoje ir štai kodėl mes rekomendavome sukurti nacionalinį užsieniečių vaikų bendrojo ugdymo modelį“, – teigia kontrolierė Irena Segalovičienė.
Kontrolės atliktame audite pažymima, kad didžioji dalis savivaldybių neturi plano, kaip sėkmingai vykdyti užsieniečių vaikų integraciją. Tik 8,7 proc. atvykusių užsieniečių vaikų pirmuosius metus intensyviai mokėsi lietuvių kalbos išlyginamosiose klasės.
Būtent šis metodas, anot Valstybės kontrolės, tarptautinėje praktikoje – laikomas sėkmingiausiu.
„Užtikrinti lietuvių kalbos mokymą užsieniečiams nėra lengva – reikia kvalifikuotų specialistų, reikia klasių. Visa tai yra sveriama ir pasirenkamas lengvesnis kelias. Bet turbūt svarbu pats supratimas ir bendra valstybės politika. Jei valstybė nuleidžia ir
labai aiškiai pasako, kad pas mus standartas yra toks, kiekviena savivaldybė ir vykdys tą standartą“, – sako I. Segalovičienė.
Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija – vieni lyderiaujančių
Nuo 2019-ųjų integruojanti mokinius iš užsienio Panevėžio V. Žemkalnio gimnazija pirmiausia juos ugdo išlyginamosiose klasėse. Čia mokėsi atvykusieji ne tik iš Ukrainos, bet ir kitų valstybių, pavyzdžiui, Vokietijos, Egipto.
„Dažniausiai vaikai ateina į išlyginamąsias klases, kuriose visus metus mokosi vien tik lietuvių kalbos – 25 valandas per savaitę. Tai labai daug – intensyvus lietuvių kalbos mokymasis“, – teigia gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Danguolė
Tamošiūnienė.
Ilgainiui, pasak pavaduotojos, mokytojai įgyja įgūdžių užtikrinti sklandų mokinių perėjimą į mūsų sistemą. Todėl kai kuriems į bendrąsias klases siūlo pereiti jau lapkritį. Tačiau pabrėžia, kad čia svarbus ir individualus mokytojo dėmesys.
„Turi galimybę nagrinėti, mokytis iš savo klaidų, taip pat diferencijuojamas mokymas – prie kiekvieno mokinio prieinu, patikrinu, išsiaiškiname klaidas“, – darbo su užsieniečiais ypatumus apibūdina lietuvių kalbos mokytoja Sigutė Motiejūnienė.
Anot mokytojos, sėkmei mokantis lietuvių kalbos svarbus ir šeimos požiūris. Jos raginamos užtikrinti, kad aplinkoje lietuvių kalba būtų vartojama.
Vilniuje – nauji sprendimai dėl užsieniečių ugdymo
Vilniaus savivaldybėje beveik 8 iš 10 užsieniečių mokinių renkasi mokytis tautinių mažumų mokyklose, čia, kaip ir visoje šalyje, dažniau mokomasi rusiškai. Todėl didinamas lietuvių kalbos pamokų skaičius.
„Dabar daugumoje Vilniaus mokyklų yra nebe penkios ar keturios, bet šešios savaitinės lietuvių kalbos pamokos“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Taip pat nuspręsta pradinukus iš ne Europos Sąjungos kreipti į lietuviškas mokyklas.
„Savivaldybė priėmė sprendimą nukreipti pradinių klasių mokinius atvykstančius į programas lietuvių kalba, nes tas panardinimo metodas, pagal Valstybės kontrolę, veikia su pradinukais. Tai reiškia, kad jie, patekę į kalbinę aplinką ne tik per pamokas,
bet ir po pamokų, gali lengviausiai ir greičiausiai išmokti lietuvių kalbą“, – sprendimą grindžia vicemeras.
Savivaldybės tarybos opozicijos nario partijos „Lietuva–Visų“ pirmininkas Aleksandras Nemunaitis sako tikslui stiprinti lietuvių kalbą pritaria, tačiau nemanantis, kad reikėtų riboti pasirinkimo laisvę.
„Nereikia draudimų, nereikia suteikti tiek priešiškai mums valstybei kažkokių argumentų, kad čia yra skriaudžiamos tautinės mažumos, tiek čia nenuteikti žmonių – ir rusakalbių, ir lenkakalbių, ir kitų tautų žmonių“, – teigia Vilniaus savivaldybės tarybos narys A. Nemunaitis.
Ministerija: savivaldybės matė geriau
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Jono Petkevičiaus, ministerija ėmėsi visų priemonių, kad užsieniečių vaikai geriau integruotųsi – adaptacinis laikotarpis ir mokymo būdai numatyti ugdymo planuose. Tačiau atsakomybė spręsti, kaip geriau priimti užsieniečius buvo palikta pačioms savivaldybėms.
„Jos būdamos vietoje matė geriau. Kur mažiau užsieniečių vaikų, tai jie buvo ugdomi bendrosiose klasėse, o kur jų susidarė daugiau – išlyginamosiose klasėse. Tai viskas buvo daroma“, – situaciją komentuoja viceministras J. Petkevičiaus.
Tačiau kokias mokyklas rinkosi užsieniečiai, ministerija nestebėjo.
„Nebuvo labai reguliuojama, ar vaikai, atvykstantys iš užsienio, eina į rusų, lenkų ar ukrainiečių mokyklas. Mes tų skaičių nesekėme“, – sako viceministras.
Nors pavienės mokyklos ar savivaldybės bando spręsti problemą, Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ragina užtikrinti bendrą šalies lietuvių kalbos mokymo tvarką ir nepalikti to savivaldybėms.
„Klausimas – kokia yra pasiūla, ką mes siūlome, kokiomis taisyklėmis vadovaujamės. Jeigu nesukurta paslauga mokytis lietuvių kalbos, tai tiesiog nėra galimybių jos mokytis. Tai yra ministerijos politikos klausimas. Savivaldybė tada susidėlioja tinklą,
paslaugas, o vaikai gali rinktis“, – sako valstybės kontrolierė I. Segalovičienė.
Rekomendacijas ministerija turėtų įgyvendinti per maždaug trejus metus.
Valstybės kontrolės duomenimis, mažiausiai užsieniečių lietuvių kalba ugdoma Klaipėdoje ir Visagine.
