Ministerija rengiasi taisyti atnaujintas bendrąsias ugdymo programas. Tam jau sudarytos mokomųjų dalykų tarybos. Jose mokytojai ir ekspertai dirbs neatlygintinai, sprendimai – patariamieji. Pasak ministerijos, artimiausiu metu esminiai programų pokyčiai neįmanomi. Tačiau dalis istorijos ir matematikos mokytojų pabrėžia, kad būtent tokie ir reikalingi.
Atnaujinus bendrojo ugdymo programas, bene daugiausiai kritikos sulaukia istorija bei matematika. Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoja Kristina Urbienė priekaištų turi bene visų klasių istorijos programoms.
„Priekaištų jokių nėra tik 7-tai klasei. O 8-tos klasės buvo ir taip programa sunkiai telpanti į dvi savaitines pamokas, tai ją dar praplėtė. <...> Apie 11-tą ir 12-tą, išvis tyliu – tiesiog neįmanoma šnekėti“, – neslepia istorijos mokytoja.
Pedagogė pabrėžia, kad programų apimtis per didelė, neįgyvendintas tikslas – mažiau faktų, daugiau gilesnės temų analizės.
„Pavyzdžiui, vienuoliktokai turi nagrinėti viduramžių teisę, LDK (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės), ATR (Abiejų Tautų Respublikos) vidaus tvarką per įstatymus, valstybės savarankiškumą, bet tai yra teisiniai dalykai, nemanau, kad vienuoliktokai tam pasiruošę“, – teigia K. Urbienė.
Matematikos mokytojų asociacijos pirmininkė Vilija Dabrišienė sako, kad turinio spragų yra ir matematikos programose.
„Programoje yra daugybė neatitikimų, kai yra vežimas statomas prieš arklį ir vaikai turi mokėti, ką mokysis tik vėliau. Tarkime, antroje klasėje jau susipažįsta su taisyklinga daugiakampio sąvoka, o kas yra lygios atkarpos ir lygūs kampai, sužino tik
vėliau“, – teigia matematikos mokytoja ekspertė.
Ministerija suburs mokomųjų dalykų tarybas
Ministerija suformavo trylika mokomųjų dalykų tarybų. Tarp jų – istorijos bei matematikos. Planuojama, kad dar kelios, pavyzdžiui, pradinio ugdymo taryba, pradėtų dirbti nuo pavasario. Tarybos rinktųsi neatlygintinai. Pusę jų sudarytų pedagogai, kitą pusę – ekspertai. Peržiūrėjusios programas, siūlytų kurias temas ar potemes reikėtų išbraukti iš programų.
„Nesinorėtų arba nesitikėtume, kad diskusijų metu būtų išgirsti siūlymai dėl visiško arba kardinalaus programų pakeitimo, nes tada akivaizdu, kad reikia. Bet iš praktikos girdime, kad, priklausomai nuo mokomųjų dalykų, tarp mokytojų pasigirsta diskusijų, ar viena, ar kita tema ugdymo turinyje yra reikalinga“, – teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.
Atnaujintų bendrojo ugdymo programų tvirtinime dalyvavusios Europos mokyklų ugdymo turinio inspektorės Daivos Jakavonytės-Staškuvienės teigimu, esminė atnaujintų programų problema ta, kad jos nebuvo išmėgintos. Anot jos, atsisakyti dalies turinio gali būti naudinga, bet pokyčiams reikia apdairumo.
„Rekomenduočiau labai apdairiai tai daryti ir neskubėti. <...> Reikėtų kalbėtis, diskutuoti, bet taip pat ir atlikti tyrimą, kad būtų aišku, kas kaip ir iš tikrųjų yra visoje Lietuvoje. Nes mes nežinome, kokia dalis mokytojų čia dabar tą klausimą kelia ir kokia konkrečiai mokyklos situacija buvo jau pernai“, – atkreipia dėmesį Europos mokyklų ugdymo turinio inspektorė.
Dalis mokytojų kritiški tarybų veiklai
Mokytojai kalba, kad užmojis sumažinti turinį, išbraukiant atskiras temas ar potemes, problemos nespręstų.
„Reikia iš esmės tvarkyti visą tą programą ir jos nemėsinėti. Laikinas sprendimas gali būti, kol sutvarkysime ir padarysime naują normalią programą. Bet ilgalaikėje perspektyvoje nekokybišką programą dar išmėsinėti – tai mes padarysim dvigubai
nekokybišką“, – kalbėjo pedagogė K. Urbienė.
Matematikos mokytojų asociacijos pirmininkė V. Dabrišienė įsitikinusi, kad tai nespręs ir matematikos programų spragų, nes skirtingų klasių temos – susipynusios. O išėmus atskiras potemes, anot matematikos mokytojos ekspertės, būtų tik blogiau.
Glumina ir tai, kad tarybų darbas neatlygintinas, o sprendimai – tik patariamieji.
„Pasižiūrėjęs į tarybos veiklos funkcijas, tas neatlygintinas darbas toks truputėlį juokingas. Taryba ne tik turi peržiūrėti visų mokytojų pasiūlymus, bet ir turi inicijuoti tyrimus, kviesti išorinius ekspertus, matyt, irgi nemokamai, nes taryba neturi jokio biudžeto. <...> Kosminis darbas ir visa tai neatlygintinai. O to rezultatas yra patariamasis balsas. <...> Kas blogiausia gali atsitikti, kad iš konteksto ištraukus tam tikrus tarybos patarimų elementus, vienus pritaikys, o kitų ne“, – sako V. Dabrišienė.
Tačiau ministerija sako, tarybos tik siūlytų programų pokyčius, bet jų neįgyvendintų. Tam samdytų ekspertus.
„Jeigu dalyko taryba identifikuotų, kad reikalingas programos kažkoks koregavimas, tai Nacionalinė švietimo agentūra yra įgaliota ir pasitelkti ekspertus, kurie tą darbą ir atliktų. Mes nekeliame lūkesčio, kad patys mokytojai, kurie sutiko skirti savanoriškai savo laiką tokioms diskusijoms, kad jie ir bus tie programų koreguotojai“, – tikina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ugdymo departamento direktorė J. Navickaitė.
Ministerija tikisi, kad nesudėtingus programų apimties pokyčius įgyvendintų jau kitais mokslo metais. Atnaujintos bendrojo ugdymo programos mokyklose nelyginėse klasėse startavo 2023-iaisiais. Po metų, 2024-aisiais, – ir lyginėse.
