Netyla kaltinimai mobingu ir net seksualiniu priekabiavimu: NŠA – įkaitusi padėtis

Praėjusį penktadienį paviešintos Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) komisijos išvados ir rekomendacijos dėl skundų, kad NŠA direktoriaus pavaduotojas Renaldas Čiužas galimai nederamai elgėsi su pavaldinėmis. Priekaištus išsakiusios darbuotojos priblokštos, kad po tyrimo pavaduotojas nenušalintas nuo pareigų. O pats R. Čiužas darsyk pabrėžė su kaltinimais nesutinkantis ir stebisi, kodėl po sklandaus darbo kilo šitoks triukšmas. Anot jo, reikalavimai vykdyti pareigas nėra smurtas. 

Šiuo metu R. Čiužas tiesiogiai nebekuruoja dviejų NŠA departamentų. Dabar šios pareigos perduotos kitai NŠA direktoriaus Simono Šabanovo pavaduotojai Astai Ranonytei. Tiesa, vienas, anot R. Čiužo, netrukus sugrįš jo priežiūron.

Kaip skelbta anksčiau, NŠA direktorius lapkričio pabaigoje sulaukė darbuotojų kreipimosi, kuriame R. Čiužas kaltinamas galimu psichologiniu smurtu, mobingu bei seksualiniu priekabiavimu.

R. Čiužo elgesį kritikuojančias darbuotojas apstulbino, kad komisija, remdamasi tyrimo metu surinktais duomenimis, nurodė, kad nustatytos aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti „tikslingo ir sistemingo psichologinio smurto ir priekabiavimo visais pateiktais aspektais“.

„O kas tuo metu yra sistemingas psichologinis smurtas, jei ne tai, apie ką mes kalbame?“ – kalbėdamos su LRT.lt klausė darbuotojos.

Pats R. Čiužas tai kategoriškai neigia.

„Ta emocija ir psichologinė situacija nėra maloni. Man asmeniškai nėra malonu ir nesuprantu, kas čia nutiko“, – LRT.lt sakė direktoriaus pavaduotojas.

Valikonė: dabar dar nesaugiau

NŠA Pedagoginių darbuotojų departamento direktorė Nijolė Valikonė, prieš kurį laiką informavusi NŠA direktorių S. Šabanovą apie psichologinį spaudimą, kurį, anot jos, patyrė iš R. Čiužo, sako po komisijos išvadų ir NŠA direktoriaus sprendimų nesijaučianti saugi.

„Saugios psichologinės aplinkos tikrai nejaučiu ir ji yra dar nesaugesnė, nei buvo iki tol“, – sakė Pedagoginių darbuotojų departamento direktorė.

Savo tarnybiniame pranešime lapkritį S. Šabanovui ji išvardijo ne vieną priekaištą R. Čiužui.

„Nuolatinis kišimasis į darbus, specialisto lygio darbus, sprendimų keitimas, o paskiau sakymas, kad darbai padaryti ne laiku, tokie dalykai kaip kažkokie komentavimai, kad darbas blogai padarytas, bet kas konkrečiai blogai padaryta, nepasakymas, kalbėjimas pakeltu tonu“, – taip LRT TELEVIZIJAI anksčiau sakė N. Valikonė.

Be to, ji sakė girdėjusi ir iš kitų kolegių apie epitetus „gražuole“ ar, pavyzdžiui, „prašom ateiti į kabinetą ir išsirengti iki pusės“.

„Einama, kalbama apie kitų departamentų, kitų darbuotojų nekompetentingą darbą nuolat. Nešamos paskalos apie kitus“, – LRT.lt sakė N. Valikonė ir pridūrė, kad būtent tai patvirtino ir skundus tyrusi komisija.

Pasak N. Valikonės, komisija nurodo tyrusi keturis tarnybinius pranešimus. Vienas iš jų yra N. Valikonės.

„Kai kurie konstatavimai kelia abejonių, nes toks vaizdas, kad kai kurie faktai išvis nebuvo vertinami. Yra tam tikrų abejonių. Bet nenorėčiau kvestionuoti komisijos išvados, ji yra tokia, kokia yra. Vadovas turi priimti sprendimus, ką toliau jam daryti, gavęs pranešimus, kad jo institucijoje yra nesaugi aplinka. Tai ne komisijos klausimas“, – kalbėjo N. Valikonė.

Kaip pasakojo NŠA darbuotoja, su dabartiniais savo pavaldiniais R. Čiužas elgiasi draugiškai.

„Bet taip buvo ir mūsų atveju. Iki tam tikro laiko jis elgėsi labai draugiškai, o vėliau prasidėjo ne visai geri dalykai. Iki sausio pabaigos bent jau formaliai jis yra nušalintas nuo mūsų departamento ir dar vieno departamento kuravimo. Tai šiuo metu nejaučiu iš R. Čiužo pusės psichologinio spaudimo. Kita vertus, tai, kad sprendimų nėra ar su jais nesupažindinami darbuotojai, manyčiau, saugumo neprideda“, – kalbėjo N. Valikonė.

S. Šabanovas patikino, kad darbuotojai su sprendimais buvo supažindinti praėjusį ketvirtadienį – išvakarėse to, kai buvo paskelbtas pranešimas žiniasklaidai.

N. Valikonė sakė sausio pradžioje dar kreipusis ir į Darbo inspekciją.

Razmantienė: o kas tada yra smurtas?

Apie patirtą psichologinį smurtą prabilo dar viena NŠA darbuotoja. Ilgametė švietimo sektoriaus specialistė, dirbusi ir ŠMSM, o dabar – NŠA, Audronė Razmantienė sako nesyk patyrusi nederamą R. Čiužo elgesį, o komisijos išvados ją pribloškė.

„Tiesą sakant, labai sutrikau. Prieš tai jaučiau kažkokį saugumą, nes nesu tiesiogiai pavaldi nei direktoriui, nei jo pavaduotojui (tiesiogiai ji pavaldi departamento direktorei, – red. past.). O dabar pasijutau dar nesaugesnė. Mat jokių veiksmų nebuvo padaryta, kad nesijaustume nesaugūs. To neišgirdome nei iš direktoriaus, nei iš komisijos“, – kalbėjo A. Razmantienė.

Pasak jos, R. Čiužui pavaldiems departamentams vadovaujančios trys moterys (kitiems vadovauja vyrai, – red. past.) patyrė vienokį ar kitokį spaudimą.

„O tai komisijos pavadinta, kad nėra sistemingo psichologinio smurto. Ką tai reiškia? Jei pusė darbuotojų, kurie jam yra pavaldūs, patiria smurtą ir tai nėra sisteminga, kas tuomet yra sistemingas smurtas?“ – klausė A. Razmantienė.

Ji sako pati savo kailiu patyrusi spaudimą.

„Mano atveju buvo, kad skambinama telefonu ir šaukiama, rėkiama, aiškinama, kad aš nieko nesugebu, kad nemoku raštų rašyti. Nieko nesugebu. Nors esu ilgametė valstybės tarnautoja. Ministerijoje dirbau daugiau nei 25-erius metus. Manimi būdavo pasitikima. Visas funkcijas ir pareigas atlikdavau sąžiningai ir dorai.

Kitas dalykas – demonstratyviai buvo apribojamos mano pareigos veikti mano atsakomybių lauke. Pavyzdžiui, direktoriaus įsakymu sudaroma darbo grupė, kuri turėtų parengti teisės aktų pakeitimus, o mano skyrius yra atsakingas iš vieno tų teisės aktų rengimą, bet aš demonstratyviai esu neįtraukiama į tokią darbo grupę, nors turiu tai koordinuoti, kontroliuoti ir vėliau vykdyti teisės akto įgyvendinimą“, – pasakojo NŠA darbuotoja.

Taip pat, A. Razmantienės teigimu, ji nebuvo išleidžiama į komandiruotes, kurios susijusios su jos atsakomybėmis.

„Atseit per daug žmonių vyksta, nors vyksta du žmonės, kurie tiesiogiai su tuo dirba. Ir tai nėra užsienio komandiruotės. Tiesiog komandiruotės į Lietuvoje vykstančias konferencijas“, – kalbėjo NŠA darbuotoja.

Ji kaip nederamą direktoriaus pavaduotojo elgesį išskyrė ir tai, kad jis apkalba kitus kolegas.

„Taip pat buvo bandoma bet kokiais būdais apkalbėti kitus, kitiems pasakoja, kad tas nieko nesugeba ir panašiai. O vėliau išgirsti, kad apie tave kalbėjo. Tai yra kiršinimas iš vidaus“, – pasakojo A. Razmantienė.

„Šiuo metu jis mūsų nekuruoja, tai šiek tiek ramiau. Bet esmė, kad jeigu pripažįstama, kad nieko nėra, kad viskas gerai, tai kaip jaustis žmonėms? Pripažinkime, kad psichologinio smurto yra ir daugiau, bet žmonės bijo. Mes buvome tos, kurios nebijojome ir pasakėme viešai ir drąsiai. (...)

Neslepiu tokių dalykų, jų negalima slėpti. Mano skyriuje yra daug jaunų žmonių. Kaip atrodysiu, koks būsiu pavyzdys žmonėms, kurie sutinka dirbti valstybės tarnyboje, kuri nėra populiari, kaip jie jausis matydami, kaip elgiamasi su vadovais“, – kalbėjo A. Razmantienė.

Ji sakė nerimaujanti, kad sulauks spaudimo ir iš kitų NŠA vadovų dėl tokios drąsos.

„Tai vyksta ne vieną ir ne du mėnesius. Direktorius nerado laiko net žmoniškai paklausti: „Ar iš tikrųjų čia viskas vyksta, gal tu išsigalvoji?“ (...) Laišką parašyti, telefonu paklausti, ar išties yra taip blogai“, – kalbėjo A. Razmantienė.

Esama darbuotoja: vasarą visi gavome R. Čiužui adresuotą laišką

Pats R. Čiužas LRT TELEVIZIJAI yra sakęs, kad nuo jo darbo pradžios iš pavaldžių padalinių išėjusių darbuotojų nėra, tą patį pirmadienį LRT.lt sakė ir NŠA komunikacijos atstovė. Tiesa, NŠA darbuotoja Sandra (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas – red. past.) LRT.lt pasakojo, kad vienas darbuotojas galimai išėjo iš darbo dėl R. Čiužo elgesio.

Pasak jos, vasarą visi agentūros padalinių darbuotojai gavo laišką, kuris buvo adresuotas R. Čiužui.

„Tas laiškas buvo labai aštrus. Ten buvo parašyta, kad jis išeina iš darbo, ir išvardintos priežastys pabrėžiant, kad išėjimas susijęs su R. Čiužo elgesiu. Ir tas žmogus vėliau išėjo iš darbo“, – apibūdino Sandra.

Anot jos, laiško autorius įvardino nepagarbų elgesį jo ir jo komandos atžvilgiu, kaltinimus.

Čiužas kaltinimus atmeta: nesuprantu, kas čia nutiko

Pats NŠA direktoriaus pavaduotojas R. Čiužas sakė besistebintis, kodėl sulaukė darbuotojų skundų.

„Ta emocija ir psichologinė situacija nėra maloni. Man asmeniškai nėra malonu ir nesuprantu, kas čia nutiko“, – LRT.lt kalbėjo NRA direktoriaus pavaduotojas.

R. Čiužas sakė jautęs akylus žvilgsnius nuo pat darbo pradžios liepą.

„Atvirai pasakius, nuo atėjimo į šitą darbovietę jaučiau padidintą dėmesį, santykinai, nesakau, persekiojimo, bet stebėjimo maniją, kai žiniasklaida domėjosi, kodėl atėjau, ar ta vieta tikra, ar netikra, kas ją sukūrė.

Nežinau, kodėl ir kokie čia kieno tikslai yra. Todėl negalėčiau komentuoti, bet man asmeniškai pasirodė keista. Juolab su kolegomis bendravome ir tikrai negirdėjau jokios pastabos ir negaliu pasakyti, kas čia nutiko“, – kalbėjo R. Čiužas.

Jis pabrėžė besidžiaugiantis, kad komisijos tyrimas baigėsi.

„Bendradarbiavau su komisija, pasitikiu sprendimais ir rekomendacijomis“, – LRT.lt sakė R. Čiužas.

NŠA direktoriaus pavaduotojas patikino nei psichologinio, nei seksualinio priekabiavimo nenaudojęs, o reikalavimas vykdyti užduotis, anot jo, yra darbiniai santykiai.

„Turbūt skirtingi dalykai suplakti į vieną dalyką. Kas susiję su smurtu ir seksualiniu priekabiavimu, tikrai atmetu, nes tam nebuvo nei pagrindo, nei preteksto, nei man tai būdinga. Kitas dalykas – darbo organizavimo principai, kurie buvo aptariami ir komisijos labiau detalizuoti. (...) Galiu patvirtinti, kad darbo organizavimo klausimai man svarbūs ir jei aš reikalauju kokybės, rezultato, nustatyto termino įgyvendinimo, tai yra darbo santykiai, darbo reikalai. Turbūt pavedimo kontrolė arba pavedimo nurodymo davimas nėra nei smurtas, nei priekabiavimas, tai yra tiesiog darbas.

Galimai kartais galima kažką ir interpretuoti, gal, darbuotojų nuomone, tai kažkas kito, bet, mano akimis, tai yra tik darbo santykiai“, – savo poziciją išsakė R. Čiužas.

Paklaustas, ar vartojo žodžius, kurie galėtų reikšti seksualinį priekabiavimą, jis pabrėžė, kad kreipiasi vardu ar pagal pareigas.

„O tai, ką jūs paminėjote, mano leksikai nebūdinga. Tai nėra nei mano žodynas, nei mano įprasta frazė, kurią vartočiau kasdienėje aplinkoje. Keista, kodėl toks kontekstas paimtas“, – sakė R. Čiužas.

Jis pabrėžė neatmenąs atvejo, kad nebūtų išleidęs darbuotojo į kursus ar komandiruotę.

„Darbo grupių nėra daug, mano patirtyje turbūt tik dvi darbo grupės buvo, kurios buvo sudarytos direktoriaus įsakymu, ir tų grupių sandarą rengė dažniausiai padalinio specialistai, padalinio vadovai, ta grupė būna mišri ir įvairi. Kad galimai žmonių skaičius ribotas, tai taip. Bet turbūt nėra būtinybės visose darbo grupėse dalyvauti maksimaliu skaičiumi. Aš ir pats kartais dalyvauju kaip ekspertas, nebūtinai kaip grupės dalis. Bet kad kažkas tyčia taip elgtųsi, na, nežinau. Asmeniškai tokio atvejo nesu girdėjęs. Kita vertus, galutinį sprendimą priima direktorius. Žmogus visada gali kreiptis į jį peržiūrėti įsakymo projektą. Bent jau į mane niekas nei kreipėsi, nei pareiškė pretenziją“, – aiškino R. Čiužas.

R. Čiužas sakė pats inicijavęs, kad būtų nušalintas nuo vieno iš departamentų – Pedagoginių darbuotojų departamento, – kuravimo, kad sklandžiai vyktų tyrimas.

„Kitas departamentas, negaliu pasakyti, dėl kokių priežasčių, buvo laikinai perskirstytas. Bet šiandien buvau informuotas, kad tas departamentas vėl grįžta mano žinion, toliau bendradarbiausime“, – pirmadienį sakė R. Čiužas.

Atsistatydinimo galimybės direktoriaus pavaduotojas nesvarstė.

„Neturiu tokio nei pagrindo, nei tikslo. Nepadariau nieko tokio, kad turėčiau atsistatydinti, nes nepažeidžiau jokio teisės akto, neatlikau jokio tarnybinio nusižengimo, kad turėčiau apie tai galvoti“, – sakė NŠA direktoriaus pavaduotojas.

NŠA vadovas pavaldinio nevertina

NŠA vadovas S. Šabanovas portalui LRT.lt sakė šį pirmadienį susitikęs su keliais asmenimis, kurie kreipėsi su skundais dėl galimai nederamo R. Čiužo elgesio.

„Aptarėme galimybes, kaip padėti, aptarėme galimybes, kaip toliau mato galimybes dirbti ir kokius sprendimus reikėtų priimti, kad būtų užtikrinta saugi psichologinė ir socialinė aplinka“, – kalbėjo S. Šabanovas.

Jis pridūrė, kad anksčiau ir neformaliai yra aptaręs susiklosčiusią situaciją.

„Bet atkreipiu dėmesį, kad negaliu palaikyti vienos pusės, esu žmogus, kuris turi išlaikyti visišką neutralumą ir pagal teisinį procesą sulaukti visų išvadų ir pateikimų. Mums tai yra svarbu“, – sakė NŠA direktorius.

Pasak S. Šabanovo, vidinės komisijos išvados gautos gruodžio pabaigoje, paskui jas vertino teisininkai.

„Komisijos yra tokios, kokios yra pateiktos, ir tokias aš turiu priimti. Jose išnagrinėtos aplinkybės, suformuoti pasiūlymai ir rekomendacijos. Visus komisijos pasiūlymus tikrai apsvarstėme, į rekomendacijas atsižvelgėme. Kitaip vertinti aš tikrai negaliu. Komisija atliko savo darbą“, – kalbėjo S. Šabanovas.

Paprašytas patikslinti, ką reiškia komisijos išvada, kad „nustatytos aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti tikslingo ir sistemingo psichologinio smurto ir priekabiavimo visais pateiktais aspektais“, NŠA vadovas atsakė: „Kaip ir komisija įvardino, neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti tikslingo ir sistemingo psichologinio smurto ir priekabiavimo visais pateiktais aspektais.“

LRT.lt paklausė NŠA vadovo, kaip jis vertina darbuotojų išsakytas pastabas R. Čiužui.

„Komisija surinko duomenis, turėjo liudytojus, kiek žinau, padarė išvadas ir pateikė rekomendacijas. Šiuo atveju aš, kaip vadovas, turiu būti visiškai neutralus ir atsižvelgdamas į komisijos išvadas priimti sprendimus“, – kalbėjo S. Šabanovas.

Kaip vieną iš priimtų savo sprendimų jis nurodė atsakomybių persidalinimą – tai, kad R. Čiužas nebevadovauja vienam departamentui, kurio darbuotojai skundėsi, tas padalinys priskirtas kitais pavaduotojai A. Ranonytei.

Be to, sakė S. Šabanovas, darbuotojams sudarytos galimybės gauti psichologinę pagalbą.

„Atkreipėme dėmesį, kad reikia dar stiprinti būtent prevenciją. Darbuotojams sudarėme galimybę nemokamai ir konfidencialiai gauti emocinę, psichologinę pagalbą iš kompetentingų psichologų, taip pat stebėti ir vertinti savo emocinę savijautą specialioje programėlėje.

Inicijuojame vidaus dokumentų patikslinimą. Planuojame papildomus mokymus apie seksualinio, psichologinio priekabiavimo atpažinimą, prevenciją ir reagavimą. Nors, atkreipiu dėmesį, rugsėjį, spalį buvo tokie mokymai. Mūsų intranete nuolat kabo kontaktiniai asmenys, yra patvirtinta ir nurodyta tvarka, kaip anonimiškai galima kreiptis. Šie veiksmai yra numatyti ir atliekami“, – kalbėjo S. Šabanovas.

Dar viena komisijos rekomendacija – skirti nuobaudą R. Čiužui.

„Taip, komisija pateikė pasiūlymą svarstyti nuobaudos skyrimą dėl galimai pažeisto agentūros darbo reglamento. Kad būtų skirta nuobauda, turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas, o jam pradėti reikia pagrindo, o tai reiškia – galimo tarnybinio pažeidimo ir duomenų surinkimo. Komisijos pateiktų duomenų, teisininkų vertinimu, nepakako traktuoti kaip galimo tarnybinio nusižengimo, dėl kurio būtų teisinis pagrindas atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą“, – kalbėjo S. Šabanovas.

Vertinti R. Čiužo kaip pavaduotojo, specialisto jis nesiėmė.

„Kaip žinote, valstybės tarnautojai yra vertinami per specialiąją sistemą. Šitas vertinimas dar nebuvo atliktas, bet komentuoti nenorėčiau. Ačiū“, – sakė S. Šabanovas.

R. Čiužo vertinimas vyks per artimiausius du mėnesius.

Ministrė: stebėsime, ar NŠA direktorius ėmėsi visų veiksmų

LRT.lt gavo ir švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės komentarą:

„Valstybės tarnautojai privalo ne tik laikytis įstatymų ir teisės aktų, bet ir išlaikyti nepriekaištingą reputaciją, vadovautis profesinės etikos principais bei elgtis taip, kad nesumažintų visuomenės pasitikėjimo valstybės tarnyba ir būtų užtikrintas viešasis interesas.

Todėl stebėsime, ar NŠA direktorius ėmėsi visų reikalingų veiksmų, kad įstaigoje būtų laikomasi etikos principų ir užtikrinta emociškai saugi darbo aplinka.

Valstybinės darbo inspekcijos Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus pareigūnai jau atliko patikrinimą pagal skunduose nurodytą informaciją bei įvertino bendrą mikroklimatą NŠA.

Tyrėjai konstatavo, kad nors NŠA ir buvo imtasi aktyvių būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti, jos nepakankamai veiksmingos, todėl tikslinga imtis kitų papildomų priemonių, susijusių su darbuotojų gerove. Valstybinė darbo inspekcija praėjusių metų pabaigoje pateikė NŠA vadovui pasiūlymus dėl psichologinės aplinkos gerinimo bei rekomendacijas, susijusias su smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos tobulinimu. Stebėsime, kaip jos įgyvendinamos, kaip jų laikomasi.

Ministerija visada gali suteikti ir išorinę konsultacinę pagalbą dėl personalo vadybos bei emociškai saugios darbo aplinkos įstaigoje kūrimo.“

Be to, ŠMSM patikslino, kad gavo S. Šabanovui adresuoto darbuotojos kreipimosi kopiją – jame primenamas prašymas atsakyti į tarnybinius pranešimus. „Netrukus gavome ir direktoriaus atsakymo darbuotojai kopiją“, – pabrėžė ŠMSM.