Apie pusketvirto tūkstančio tėvų pasirašė peticiją Seimui, kad privalomas socialinių valandų rinkimas mokyklose būtų panaikintas. Peticijos iniciatoriai sako – privalomumas tampa pareiga, o ne tikra savanoryste. Mokiniai teigia, socialinės valandos galėtų būti renkamos pamokų metu, o ne po jų. Švietimo ministerija pritaria, kad reikėtų persvarstyti socialinės pilietinės veiklos turinį.
Kunigaikščio Gedimino progimnazijos mokiniai padeda bibliotekoje, antspauduoja vadovėlius. Taip jiems bus užskaitytos privalomos socialinės veiklos valandos. Direktorius sako, veiklų pasirinkimas įvairus.
„Viena iš tokių galbūt populiaresnių, kad vaikai padeda mažiesiems pamokų ruošos darbuose. Ir po pietų pasilieka, konsultuoja pradinukus ir tokiu būdu ir vaikai pasikartoja savo žinias, ir mažiesiems padeda, ir socialines valandas surenka. Yra darbai tam tikri, kur gyvūnų prieglaudose atlieka, su savo seneliais kažkokias veiklas“, – pasakoja Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.
Socialinės veiklos valandos reikalingos, kad vaikas nebūtų atskirtas nuo visuomenės, į ją integruotųsi, sako direktorius. Tačiau pusketvirto tūkstančio tėvų ir globėjų pasirašė peticiją, kad privaloma socialinė veikla mokyklose būtų panaikinta. Peticijos iniciatorė Eglė Terechovienė sako, prasta jos įgyvendinimo forma.
„Tai neturėtų būti priverstine forma, nes, jeigu tai yra įtraukiama kaip formalus ugdymas, vaikai, nesurinkę minimalaus valandų skaičiaus, nėra keliami į aukštesnes klases, tai turėtų vykti ne laisvu nuo pamokų metu“, – sako E. Terechovienė.
Ji teigia, kad po pamokų vaikai ruošia namų darbus, lanko būrelius, turi ir pailsėti.
„Kai mes sakome vaikui, tu eik ir privalai padaryti, ar mes nekompromituojame pačios savanorystės idėjos kaip tokios, nes intencijos nebėra, yra pareiga“, – svarsto Eduardas Terechovas.
Tai, kad peticiją pasirašė virš 3000 tėvų, signalizuoja rimtą problemą, sako šeimų asociacijos atstovė. Pasak jos, socialinę veiklą reikia palikti, nes tai geras pilietiškumo ugdymo įrankis, tačiau jį tinkamai išnaudoti.
„Nors sistema yra pakankamai didelė, tai yra visi mokiniai privalo savanoriauti, savanorystė nėra tik kėdžių panešiojimas, tai turi būti veikla, kur mokinys atitinka tai, ką jis nori, kur nori padėti ir pagelbėti, tai padėti jam pasirinkti, padėti įvykdyti, padėti pareflektuoti apie tą patirtį, tai tam turi būti atskiras žmogus“, – sako Šeimų asociacijos valdybos narė Urtė Žukauskaitė-Zabukė.
Moksleivių sąjungos viceprezidentė sako, moksleiviai į socialinę veiklą žiūri kaip į prievolę.
„Mes siūlome, jog tos socialinės pilietinės valandos būtų vykdomos hibridiniu būdu, tai bent dalį tų valandų galėtų mokiniai surinkti socialinių pilietinių social action days metu. Tai tam tikros dienos ugdymo proceso metu, kurių metu nevyksta pamokos, tačiau mokiniai gali įsitraukti į socialinę pilietinę veiklą“, – kalba Melita Mikalevičiūtė.
„Kad socialinė pilietinė veikla yra svarbi mokinių vystymuisi, jų aktyviam dalyvavimui toliau suaugus, tai turbūt sutinka visi. Turbūt peticija ir aktyvus jos pasirašymas suponuoja, kad reikia grįžti persvarstyti pačios socialinės pilietinės veiklos turinį“, – komentuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė Jolanta Navickaitė.
5–10 klasių mokiniai per mokslo metus turi 20 socialinės veiklos valandų, 11–12 klasių – per dvejus metus 70.
