Šiauliuose kasmet daugėja studijuojančio jaunimo iš užsienio. Šiemet vien Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje sulaukta daugiau kaip 200 studentų iš keliasdešimties šalių. Vietos verslas laukia, kol jie papildys darbo rinką.
Pirmo kurso ekonomikos studentams Šiauliai dar menkai pažįstami. Kai kuriems tai – pirma kelionė į Europą.
„Ieškojau galimybių studijuoti Europoje. Mėgstu krepšinį. Labai seku Domanto Sabonio karjerą. Jis yra kito, Europoje dar garsesnio Sabonio, sūnus. O Šiauliai – puikus miestas. Atitinka mano tikslus. Noriu studijuoti ekonomiką ir finansus“, – mintimis dalijasi studentas iš Kazachstano Alnuras Bukanovas.
„Gimiau ir augau Dakoje, Bangladešo sostinėje. Ten labai chaotiškas gyvenimas. Todėl labai norėjau pagyventi čia. Pamaniau, kad čia studijuoti būtų patogu“, – teigia studentė iš Bangladešo Moriam Akter Zidni.
„Čia daugiakultūrė aplinka, atvykę žmonės iš įvairių šalių, skirtingų kultūrų. Iš jų galiu daug išmokti. O pagrindinė priežastis buvo labiau pažinti Europą, tad vos pasitaikius progai griebiau šią galimybę“, – kalba studentas iš Nepalo Sudžanas Baskota.
Visi užsienio studentai moka už mokslą apie pusketvirto tūkstančio eurų per metus. Tačiau atvykėliai sako – tai nebrangu. Dalis ketina siekti magistro laipsnio.
Užsienio studentai ieško ir darbo. Tačiau daliai trukdo lietuvių kalbos spragos.
„Planuoju susirasti čia darbą. Jei pavyks, liksiu gyventi Lietuvoje. Čia man saugu, žmonės paslaugūs. Bet jei darbo galimybės čia bus ribotos, vyksiu kitur ar grįšiu į savo šalį“, – sako studentas iš Ganos Daniel Osei.
„Labiausiai nepatinka, kad negaliu čia susirasti darbo. Šiauliuose nėra darbo tokiai studentei kaip aš. Norėčiau kokios nors veiklos“, – teigia studentė iš Nigerijos Abisayo Adeyeye.
Vyresniųjų kursų studentai darbą randa lengviau. Ukrainietis Nikita jau kurį laiką stambioje vietos įmonėje dirba tiekimo grandinės asistentu.
„Studijuoju ir dirbu vienu metu. Žinoma, noriu prisidėti prie Lietuvos ekonomikos“, – akcentuoja studentas iš Ukrainos Nikita Krasnošapka.
Šiemet Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje studijuoja 220 jaunuolių iš beveik 30 užsienio šalių. Studentų būtų gerokai daugiau, tačiau ne visiems pavyksta atvykti.
„Ne visada yra išduodamos vizos ar leidimai kad ir laikinai gyventi. Mes tikrai patiriame tų sunkumų kartu su studentais, nes mes vykdome atrankas, motyvacinius testus, vertiname jų gebėjimus, o vėliau paaiškėja, kad tik 20 ar 30 proc. gali atvykti ir fiziškai gauti leidimus gyventi mūsų šalyje“, – komentuoja Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos vadovė Renata Bilbokaitė.
Migracijos departamentas sako – kvotų studentams nėra. Tačiau ne visi norintieji atvykti pateikia tikrovę atitinkančią informaciją. Neretai nustatoma piktnaudžiavimo atvejų.
„Paaiškėja, kad, pavyzdžiui, jie net nekalba anglų kalba. Neretai pastebime, kad turi turėti pakankamai lėšų, deklaruoja, kad turi pakankamai lėšų, bet tai yra tik pinigai, atsiųsti į sąskaitą. Studentai negali paaiškinti, kas jiems tuos pinigus pervedė. Beveik pusė, tai yra 43 proc. prašymų, kurie jau yra perėję aukštųjų mokykla filtrą, pas mus nustačius tokius atvejus yra atmetami“, – sako Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Šiaulių verslas teigia, kad universitete studijuojantys užsieniečiai darbo rinkoje laukiami.
„Situacija darbo rinkoje yra įtempta, tam tikrų kompetencijų specialistų trūksta ir, jeigu ne užsienio studentai, turėtume didžiulę problemą. Esame įdarbinę ir toliau įdarbinsime. Kol kas didžioji dalis yra Ukrainos piliečiai, bet turime iš tokių šalių kaip Marokas, šiltesnių šalių, kur taip randa vietą darbo rinkoje“, – kalba Šiaulių Prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis.
Užsienio jaunimas renkasi ir kitus šalies miestus. Itin gausi užsieniečių studentija Kaune bei sostinėje.
