Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog spalio mėnesį Seimui bus pateiktas įstatymo projektas dėl mobiliųjų telefonų ir išmaniųjų įrenginių naudojimo mokyklose, taip pat ieškoma sprendimų ir dėl pasipiktinimą visuomenėje sukėlusio matematikos egzamino. Ministrė tikina, kad klausimas dėl to, ar jis turėtų būti privalomas, yra rimtai svarstomas, siekiant atliepti visuomenės lūkesčius. Ji taip pat atskleidžia, jog nuo kitų metų moksleiviai perlaikyti matematikos egzaminą galės greičiau.
Neatmeta galimybės inicijuoti susitikimą su kultūros bendruomene
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė, laikinai einanti kultūros ministrės pareigas Raminta Popovienė sako, kad norėtųsi, jog sprendimai dėl kultūros ministro būtų priimti kuo greičiau, tačiau pabrėžia pareigas eisianti „tiek, kiek reikės“.
„Mano pagrindinis tikslas situaciją stabilizuoti, kad Kultūros ministerijos darbuotojai ir regionuose dirbantys darbuotojai, ir kitose įstaigose, institucijose, jaustųsi saugiai, kad darbai eitų į priekį, kad viską stabilizuotų, kad funkcijos būtų atliekamos laiku ir tai, kas reikalinga šiuo metu“, – LRT RADIJUI sako ministrė.
Ji teigia šią savaitę susitikusi su Kultūros ministerijos darbuotojais ir su jais aptarusi svarbiausius darbus ir prioritetus, įskaitant ir Kultūros paveldo apsaugos įstatymą.
„Taip ir sutarėme, kad išsigryniname tuos tikslus ir tuos darbus, kurie yra patys reikalingiausi, ką <...> reikia spręsti čia ir dabar. Tai aptarėme ir biudžetą, ir Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo visą eigą, kaip mes dirbsime, aptarėme ir Kultūros paveldo apsaugos įstatymą, kad jis dabar jau turėjo būti priėmimo stadijoje, rengtas labai ilgai, beveik 5-erius metus derintas, dabar vėl jis sustojo, tai tikrai pasižymėjau tą ir tuo klausimu dirbsime, aiškinsimės, kodėl dar yra kažkokių nesutarimų, <...> kalbėsiuosi ir su Kultūros komiteto pirmininku.
<...> Sutarėm, kad jeigu šita situacija dar nesispręs taip greitai, pirmadieniais mes visada turėsim pasitarimus, o taip darbine tvarka skambinamės, dirbame, yra paskirta ir mano patarėja, kuri kontaktuoja visais klausimais. Taip kad darbai vyksta“, – aiškina R. Popovienė.
Laikinoji kultūros ministrė neatmeta galimybės susitikti ir inicijuoti pokalbį ir su kultūros bendruomene.
„Žiūrėsiu, kiek užtruks tie sprendimai. Kadangi buvo savaitgalį tam tikri sprendimai, aš galvojau, galbūt kažkaip greičiau viskas išsispręs, bet tikrai žiūrėsiu pagal esamą situaciją ir tikrai neatmetu tokios galimybės, kad galėsime susitikti, aptarti ir pasikalbėti. Visada esu atvira diskusijoms“, – pažymi socialdemokratė.
Praėjusią savaitę R. Popovienė teigė, jog sunku pasakyti, kodėl kultūros bendruomenė protestuoja prieš „Nemuno aušrą“. Tačiau dabar ministrė pabrėžia, jog šis teiginys nebuvo teisingai suprastas ir „išėjo iš konteksto“.
„Aš tikrai puikiai suprantu, kodėl protestuoja kultūros bendruomenė, tikrai suprantu jų nerimą ir girdžiu, ką jie išsako. Tikrai kiekvienas žmogus ir kiekviena bendruomenė turi teisę išsakyti savo nuomonę, savo lūkesčius ir tai, kaip jie norėtų dirbti. Tai čia yra tikrai natūralūs procesai“, – sako ministrė.
Ji pažymi teigiamai vertinanti socialdemokratų sprendimą perimti Kultūros ministeriją iš „Nemuno aušros“.
„Politiniai sprendimai, kurie buvo padaryti, tiek mūsų partijos sprendimas buvo, tiek ir koalicijos taryboje, manau, bus priimti tam tikri sprendimai, tai aš vertinu palankiai, kad vis dėlto mes turime išgirsti bendruomenės lūkesčius, kaip ir minėjau, ką išsako kultūros bendruomenė“, – teigia R. Popovienė.
Spalį Seimui bus pateiktas įstatymo projektas dėl mobiliųjų įrenginių naudojimo mokyklose
Spalį Seimą turėtų pasiekti įstatymo projektas dėl mobiliųjų įrenginių naudojimo mokyklose. Anot socialdemokratės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) tikslas kartu su Sveikatos apsaugos ministerija buvo parengti bendras rekomendacijas mokykloms dėl mobiliųjų telefonų ir kitų išmaniųjų įrenginių naudojimo mokyklose, kad ugdymo įstaigose būtų užtikrinta saugi, mokymuisi palanki, taisyklėmis apibrėžta aplinka.
„Mes žinome, kad daugelis mokyklų, galbūt apie 50 proc., jau yra pačios pasirengusios tokias taisykles, tačiau manome, kad iš tiesų tos taisyklės ir tam tikros tvarkos mokyklose turi būti, nes mokinių sveikata yra pati svarbiausia mūsų siekiamybė ir tikrai tose mokyklose, kurios jau turi tokias taisykles nusistačiusios, mes ir girdime, kad vaikai daugiau bendrauja, daugiau aktyviai praleidžia laiką lauke ir tai yra labai svarbu. Rekomendacijos parengtos pavasarį, jos tikrai jau pasiekė mokyklas ir tos mokyklos, kurios dar neturi, <...> gali jas pasiimti, pasitvirtinti ir naudoti“, – komentuoja R. Popovienė.
„Tačiau mūsų pagrindinis tikslas – įstatymu įpareigoti, kad visos mokyklos turėtų pasirengusios tvarkos taisykles. Tikrai jau pakeliui visiškai, derinimo procesai baigėsi, <...> tai tikrai spalio mėnesį turėčiau išeiti Seime su pateikimu“, – priduria ji.
Nors dėl šio įstatymo projekto ministerija sulaukia kritikos, jog Lietuvoje nėra bendros, visoms mokykloms galiojančios tvarkos dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo mokyklose, R. Popovienė pabrėžia, kad pagrindinis tikslas yra kiekvienos mokyklos bendruomenės tarpusavio susitarimas.
„Lengviausias kelias yra pasakyti, kad draudžiame. Draudimais mes iš tiesų nepasiekiame teigiamų rezultatų, nes pats įstatymo projektas, jeigu mes akcentuotume, kad draudžiama naudoti, sukeltų labai daug kitų teisinių nesutarimų, kaipgi mes turėtume elgtis ir ką įpareigoti, jeigu vaikas atsineš tą telefoną. Tai sukels dar daugiau labai tokių negatyvių reiškinių. Susitarimo atveju mes tikrai turėtume siekti, kad mokyklos bendruomenė kaip šeimoje susitartų – tėvai, vaikai, mokytojai, ir rastų tą patį geriausią sprendimą“, – teigia ministrė.
Pasak jos, susitarimo praktiką taiko ir kitos šalys.
„Daugelis šalių kaip Estija, Danija, Švedija, Nyderlandai remiasi tik rekomendacijomis, kai kurios dar tik rengia gaires. <...> Mes, Lietuva, prisijungėme prie to, kad iš tiesų Europos Komisija turėtų rengti bendras gaires dėl telefonų ir kitų įrenginių naudojimo, nes jų iki šiol kaip ir nebuvo parengta, <...> ir visos šalys pasakė, kad tokių griežtų ir vienodų taisyklių niekas neturi, kiekviena šalis ieško savo kelio. <...> Daugelis renkasi rekomendacijas, gaires ir kitus susitarimo būdus“, – pažymi R. Popovienė.
Popovienė: mokiniai galės perlaikyti matematikos egzaminą tais pačiais metais
Netylant diskusijoms apie matematikos egzaminą ir jo privalomą išlaikymą, R. Popovienė sako, jog šiuo metu yra analizuojami duomenys ir svarstomi galimi pakeitimai.
„Aš tikrai jau ne vieną kartą akcentavau, kad mes dabar analizuojame duomenis ir dirbame, ruošdamiesi būtent 2026 m. brandos egzaminų organizavimo sesijai, ir peržiūrime tvarkos, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą, kuriame taip pat numatome tam tikras korekcijas, techninius pakeitimus, atsižvelgdami į tai, kokios klaidos buvo, kokie nesklandumai buvo šių metų pavasarį. Ir, žinoma, sprendžiame pagrindinį klausimą dėl išlaikymo kartelės korekcijos, bet tikrai žiūrime rezultatus, diskutuojame ir vėliau, žinoma, pateiksime svarstymui ir socialinėse grupėse, ir ekspertams, ieškosime to geriausio varianto“, – aiškina socialdemokratė.
Vis dėlto, anot jos, sprendimai dėl matematikos egzamino korekcijų yra labiau ilgalaikis tikslas.
„Mes dabar dirbame turėdami su tikslus. Vienas tas trumpalaikis, ką mes turime išsinagrinėję, tai tas esamas klaidas ir nustatyti, kaip mes turime jas pataisyti. Ir yra tie ilgalaikiai [tikslai], kai galimi pakeitimai tik 2 metams į priekį, kad moksleiviai žinotų, kokie didieji pakeitimai gali būti vėliau. Tai būtent dėl matematikos egzamino mes tikrai diskutuojame, bet tai bus tikriausiai nukelta į tuos tolimesnius tikslus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
R. Popovienė taip pat atskleidžia, jog 2026 metais matematikos egzamino neišlaikę moksleiviai turės galimybę jį perlaikyti.
„Dar kitų korekcijų bus, bet mes, kai jau parengsime, tikrai paskelbsime diskusijoms. Tačiau išlaikymas bus tais pačiais metais, kad nebūtų nukelta į kitus metus. Tai tą tvarkaraščiuose tikrai jau esame numatę, nes girdėjome tokių nuogąstavimų, kad nėra teisinga, kad vėliau neišlaikęs matematikos egzamino mokinys turi laukti visus metus“, – dėsto ministrė.
„O dėl diskusijos, ar jis [matematikos egzaminas] reikalingas, galbūt daugiau keliamas klausimas humanitarinėms specialybėms. Bet diskusija tikrai karšta, mes girdime labai daug nuomonių ir tas nuomones mes turime suderinti, pagrįsti moksliniais tyrimais, išvadomis, ir tai yra svarbiausia. Galutinai nuo šios temos nenueiname todėl, kad tikrai girdime ir visuomenės balsą“, – pabrėžia R. Popovienė.
