Šiųmečio priėmimo analizė darsyk atskleidė skaudžią tiesą – regionų ir didžiųjų miestų abiturientų pasirengimo lygio skirtumai išlieka nemaži. Tai yra, žvelgiant į Lietuvos priėmimo žemėlapį, matyti, kad kai kur gausu deramai studijoms pasirengusių abiturientų, o kai kur, deja, stojančiųjų gretos yra retos. Tiesa, yra ir perlų. Tarkim, Palangoje, Anykščių ir Šilalės rajonuose beveik 100 proc. stojusiųjų pasiekė savo tikslą ir įstojo į nemokamus mokslus.
Tarp aukščiausią konkursinį balą pelniusiųjų – mažeikiškiai
Iš kur kilę abiturientai dažniausiai tampa pirmakursiais? Šiųmečio priėmimo rezultatai parodė, kad aukštesniu konkursiniu balu, taigi ir nemokamomis studijų vietomis, išsiskyrė vilniečiai, kauniečiai, šiauliečiai ir mažeikiškiai.
Na, o žiūrint bendrai – ir į valstybės finansuojamas vietas, ir į mokamas, matyti, kad aukščiausią vidutinio balo reikšmę surenka stojantieji iš Kauno, Vilniaus ir Šiaulių.
Kaip teigiama Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) apžvalgoje, konkursinio balo kontrastai šiuo atveju didesni ir dėl to, kad didžioji dalis kolegijų buvo nustačiusios itin kuklius slenkstinius reikalavimus stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas.
Tai turbūt rodo didelio masto savivaldybės lygmens pesimizmą.
P. Žiliukas
Daroma ir išvada, kad stojamajam balui įtakos turi ir gimnazijos abiturientų skaičius. Didesnėse gimnazijose rezultatai vidutiniškai yra geresni. Pasak LAMABPO vadovo Prano Žiliuko, tai lemia ir tai, kad dideliuose miestuose ir didelėse gimnazijose neretai dirba daugiau stipresnių pedagogų.
Skaičius keičia vidinė migracija
Aukštojo mokslo pyrago didžiausią gabalą šiemet, kaip ir kasmet, atsiriekė didmiesčiai ir vietovės aplink juos. 44,9 proc. stojančiųjų yra iš Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų (Vilniaus miesto ir rajono – 28,2 proc., Kauno miesto ir rajono – 16,7 proc.).
„Pagrindinė priežastis – vidinė migracija. Šeimos, kurios darbingos, žiūri į ateitį, bėga ten, kur arti galimybės gauti išsilavinimą, turėti būrelius vaikams. Tai dabar daro Lietuva, o Vakaruose tai įvyko kur kas anksčiau“, – paaiškino P. Žiliukas.
Ne visi vaikai važinėja savo rajone geltonaisiais autobusiukais.
P. Žiliukas
Tiesa, pasak jo, ilgainiui pradės senėti ir Vilnius, tad tokių rezultatų nebematysime ir sostinėje.
Be to, žvelgiant į priėmimo duomenis, sako LAMABPO vadovas, galėtų susidaryti įspūdis, kad į žemės ūkio programas stoja vilniečiai ir kauniečiai.
„Todėl, kad šeimų, kurios gyvena regionuose, vaikai mokosi didelių miestų gimnazijose. O mūsų žemėlapyje tie vaikai priskiriami Vilniui ir Kaunui. Ne visi vaikai važinėja savo rajone geltonaisiais autobusiukais“, – sakė P. Žiliukas.
LAMABPO vadovas: rodo pesimizmą
Mažiausiai abiturientų į Lietuvos aukštąsias mokyklas stoja iš Alytaus rajono (37,6 proc.), Kazlų Rūdos (39,7 proc.) ir Zarasų rajono (42,3 proc.).
„Tai turbūt rodo didelio masto savivaldybės lygmens pesimizmą“, – sakė P. Žiliukas.
Yra mokytojų patriotų, kurie nusėdo provincijoje, dirba nuostabiai. Jie savo padaro.
P. Žiliukas
Tiesa, pabrėžė jis, kai kurios savivaldybės iš šio sąrašo pasitraukė, t. y. jų abiturientai kur kas dažniau pradėjo stoti į universitetus ir kolegijas. Tarkime, taip nutiko su Akmenės ir Pagėgių savivaldybėmis.
„Šiaurės Vakarų Lietuva pasitempė, vis didesnis procentas pradėjo stoti“, – sakė LAMABPO vadovas.
Žiliukas: regionuose yra mokytojų švyturių
Akivaizdu, kad šalies stojimo žemėlapyje matyti sėkmės istorijų. Tarkime, Lietuvoje yra vietovių, kuriose ugdytų abiturientų, palyginti su padėtimi, tarkime, didmiesčiuose, nedaug stoja į aukštąsias mokyklas, bet iš tų, kurie stoja, labai didelė dalis yra taip gerai pasirengę, kad be vargo pelno valstybės finansuojamas vietas.
Tokios yra Palangos miesto (97,6 proc. stojusių abiturientų įstojo), Anykščių rajono (96,9 proc.), Šilalės rajono (96,6 proc.) savivaldybės.
Be to, yra nemažai savivaldybių, pvz., Pagėgių (81,8 proc.), Vilkaviškio rajono (81,7 proc.), Trakų rajono (81,2 proc.) ir Biržų rajono (80,6 proc.), kuriose valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus atitinka keturi penktadaliai stojančiųjų abiturientų.
Šie skaičiai yra rekordiškai geri, tokių rezultatų nebuvo per pastaruosius dešimt metų, – tokią išvadą daro LAMABPO.
„Matyti iš žemėlapio, kad, nors ir mažas abiturientų skaičius, yra rajonų, kurių taip paprastai nepaimsi. Turtingesni tėvai netgi samdo korepetitorius iš didžiųjų miestų. Taip ir pakyla procentas“, – sakė P. Žiliukas.
LAMABPO vadovas pabrėžė, kad Lietuvoje yra tokių mažų rajonų, kurie išsiskiria puikiais pedagogais. Tarkime, anot jo, viename kone visą abiturientų kartą parengė ta pati lietuvių kalbos mokytoja – kone visi dvyliktokai pelno apie 100 balų.
„Yra pavienių švyturių, kur parengia vaikus puikiai. Yra mokytojų patriotų, kurie nusėdo provincijoje, dirba nuostabiai. Jie savo padaro. Ar jie bus puoselėjami, ar bus tos mokyklos pribaigtos, kitas klausimas. Tad sakyti, kad neįmanoma, negalima“, – LRT.lt kalbėjo P. Žiliukas.
Dar vienas dalykas, į kurį atkreipė dėmesį P. Žiliukas, stojančiųjų iš profesinių mokyklų, kurie ten įgijo vidurinį išsilavinimą, vis dėlto maža – vos šimtas. Išsiskiria Visagino profesinio rengimo centras, jį baigiantieji geriau išlaiko egzaminus ir įstoja į aukštąsias mokyklas.
