„Buvo intensyvu“, – taip apie pasibaigusią pagrindinę valstybinių brandos egzaminų sesiją sakė Nacionalinės švietimo agentūros direktorius Simonas Šabanovas. Jis pabrėžia, kad į visus skundus bus atsakyta, ir jau dabar pradeda rengtis kitų metų brandos egzaminams.
– Baigėsi pagrindinė brandos egzaminų sesija, kuri jums buvo pirmoji. Kaip ją įvertintumėte?
– Kaip mokytojui man ji nebuvo pirmoji, bet kaip Nacionalinės švietimo agentūros vadovui – taip, pirmoji.
Įvyko 34 brandos egzaminų dalys – ir vienuoliktokų, ir dvyliktokų. Buvo intensyvu. Daug dirbome su mokyklų, savivaldybių administracijomis. Labai norėčiau padėkoti joms, nes be jų, be vykdytojų nebūtų įmanoma surengti sesijos.
Pagrindinė sesija įvyko, dabar vyksta vertinimo procesas ir drauge startuoja pakartotinė sesija, kai taip pat daug mokinių laikys egzaminus. Tarkime, matematikos valstybinio egzamino pirmąją dalį laikys 24 tūkst. mokinių.
– Tai yra rekordinis skaičius, žvelgiant į ankstesnius metus?
– Niekada pakartotinėje sesijoje tokio skaičiaus nebuvo, bet taip nutiko, kad vienuoliktokai gali perlaikyti pirmąją egzamino dalį, taip pat gali perlaikyti ir dvyliktokai, kurie perlaikyti pasirinko iki praėjusių metų lapkričio 25 dienos.
– Ir mokiniai, ir tėvai skundėsi, kad kai kuriems abiturientams buvo sudarytos galimybės tokį sprendimą priimti ir vėliau nei lapkričio 25 dieną, o kiti tokios galimybės nebeturi. Kaip ir kodėl taip nutiko?
– Kaip nurodo aprašas, dvyliktokai perlaikymą galėjo pasirinkti iki lapkričio 25 dienos. Savo pasirinkimus jie padarė, pasirinko, ką ir kada laikyti. Aišku, nutinka ir nenumatytų atvejų, būna labai išskirtinių atvejų.
Tokiu atveju ne NŠA, o nereglamentuotų ir nenumatytų atvejų komisija, kuri sudaryta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsakymu ir kurioje yra teisininkų, edukologų, ministerijos ir NŠA atstovų, analizuoja kiekvieną atvejį atskirai ir priima sprendimus, ką daryti, kai įvyksta nenumatytas atvejis. Tai jie ir priima sprendimą.
Suprantu, kad gali būti noras ir kone paskutinę sekundę pasirinkti perlaikymą, tarkime, ryte atsikėlus eiti į perlaikymą, bet techninės galimybės yra ribotos, reikia suprasti, kad nuo prisijungimų iki egzaminų centrų, nuo egzaminų centrų iki prižiūrėtojų, vykdytojų turi būti užtikrintas visas procesas, tam mums paprasčiausiai reikia laiko.
– Vadinasi, jūsų minima komisija galėjo ir po lapkričio 25 dienos leisti pasirinkti perlaikyti vienuoliktos klasės egzaminą šių metų dvyliktokams?
– Išskirtiniais atvejais. Jie analizavo, kodėl ir kas, ir jų sprendimas buvo, na, toks, koks yra.
– Tokie išskirtiniai sprendimai buvo priimami iki gegužės?
– Negaliu komentuoti. Manau, kad kiekvienas atvejis buvo labai išskirtinis.
– O kokie tie atvejai gali būti, kai daroma išimtis?
– Negaliu komentuoti. Pabrėšiu, kad nesu šios komisijos narys. Kiekvienas atvejis, matyt, buvo ir yra analizuojamas atskirai.
– Tokių atvejų buvo apie keturias dešimtis?
– 37.
– Mokiniai, mokinių tėvai kreipėsi į įvairias institucijas – NŠA, ŠMSM, netgi europines institucijas, sakydami, kad nori apginti savo vaikų teises. Kaip reagavote į kilusį šurmulį?
– Manau, kad diskusijos, patarimai yra ypač svarbu. Ir visąlaik net ir po pakartotinės sesijos turėsime sustoti, pasimatuoti, kas mums pavyko, ką mums reikėtų tobulinti ir kaip geriau padaryti, nes visada norisi geriau padaryti.
Ir tikrai tos diskusijos yra labai normalus, pilietiškas veiksmas, reikia diskutuoti ir turėti savo nuomonę.
– Bet tai jau nebe diskusijos, o skundai.
– Kaip ir minėjau, galima įvairias diskusijas, savo matymą pateikti ir raštu. Į tuos raštus, aišku, kad stengiamasi reaguoti ir žiūrėti. Visuomet yra nuomonių įvairovė.
– Iki lietuvių kalbos ir literatūros egzamino antrosios dalies likus nedaug laiko kilo nemenkas triukšmas dėl rašinio temų. Tai buvo penktadienio vakaras, kai dalis mokytojų suprato, kad bus ne taip, kaip jiems sakyta per NŠA rengtus mokymus, t. y. prie vieno rašinio tipo per egzaminą mokinys galės rinktis ne iš pažįstamo ir nepažįstamų, o iš dviejų nepažįstamų, t. y. per pamokas neanalizuotų autorių.
Tą penktadienio vakarą kilus triukšmui, savaitgalis buvo karštas? Užduočių kūrėjai staigiai ieškojo naujos rašinio temos, kuri būtų iš mokiniams pažįstamo autoriaus pažįstamos kūrybos? Kaip viskas vyko?
– Ačiū už klausimą. Tai norėčiau pirmiausia pabrėžti, kad kilo emocijų ir interpretacijų, bet iš esmės jokie esminiai pokyčiai tikrai nebuvo padaryti – nei egzamino struktūra, nei forma nebuvo pakeista ir, kaip ir daugelis, tikrai žinojome ir žinome, kad pačios užduoties aprašas buvo patvirtintas prieš metus.
Tai reiškia, kad jis buvo toks ir ne kitoks net ir prieš man ateinant. Bet išgirdus, kad lūkestis yra truputėlį kitoks, buvo pasirinkta įdėti dviejų žinomų autorių tekstus, o ne vieno, ir tiek.
– Bet tai jau buvo savaitgalio darbas, ar ne?
– Tikrai negaliu komentuoti, nes tai yra užduočių komandos užduotis. Šiuo atveju komentarų tikrai nebus, nes tai yra procesai.
– Mokytojų lūkestis...
– ...kai kurių, pabrėšiu...
– ...kai kurių mokytojų lūkestis buvo grįstas tuo, kad NŠA samdyti lektoriai arba agentūrai atstovaujantys lektoriai per mokymus sakė kitaip, nei yra apraše. Yra tame NŠA arba jūsų konkrečiai atsakomybės?
– Kaip visada, diskusijoje ir kalbėjime, susikalbėjime visada yra iš dalies bendra mūsų atsakomybė. Ir šiuo atveju, nors skaidrėse buvo rašoma visiškai teisingai, galbūt buvo galima suprasti iš lektoriaus, kad gal bus du tie (pažįstami, – red. past.) tekstai. Bet šiuo atveju pasižiūrėkime ir įvertinkime, kad reikia tobulinti komunikaciją, ir pasižiūrėkime, kad forma ir pati užduoties struktūra nesikeitė.
Ir tikrai pagyrimų gavome dėl pačios užduoties. Dėl to labai džiaugiuosi ir norėčiau, kad į tai atkreiptume dėmesį. Tas procesas, kaip mes dėliojome ir keitėme pačios užduoties suformavimą, kol kas matome, kad pasiteisina, tai judame toliau ir tikimės, kad tobulėsime ir tokios įtampos, emocijų gal bus mažiau šitoje vietoje.
– Dar vienas dalykas dėl lietuvių kalbos egzamino – pasirodė svarstymų, o kas turi būti užduoties sudarytojai? Diskusijų akiratyje atsidūrė konkretus užduočių kūrėjas, kuris nėra lietuvių kalbos ir literatūros specialistas, literatūrologas. Jis – užsienio kalbos specialistas.
Kas gali kurti konkretaus egzamino užduotį?
– Mes pereiname prie tarptautinės patirties, prie europinių egzaminų centrų ir švietimo agentūrų patirties. Kai aš atėjau čia, į tai ir žygiavome, ir darėme. Mūsų tikslas yra turėti didelį užduočių banką, į kurį gali būti įdedamos labai skirtingų žmonių paruoštos, bet recenzuotos užduotys, ir taip suformuojama galutinė egzamino užduotis. Į tai ir žygiuojame.
Ar tiems, kurie kuria užduotį, yra keliami tam tikri reikalavimai? Tai žinoma, kad yra keliami. Bet šiuo atveju noriu pasidžiaugti, atsiliepimai apie pačią užduotį buvo labai geri. Į tai irgi atkreipiu dėmesį. Ir jūsų minėtas asmuo rengė tik dalį tos užduoties, o kiti... Jau pasilikime sau, tai yra procesas.
– Žodžiu, normalu?
– Šiuo atveju svarbiausia, kad temos susideda. Svarbiausia, kad yra patirtis tam tikra ir kad šiuo atveju mes judėsime ir turėsime tuos (užduočių, – red. past.) bankus, iš kurių ir dėliosime (užduotis, – red. past.).
– Darsyk paklausiu – normalu?
– Taip, aš tikrai manau, kad tai gali būti lietuvių kalbos ir literatūros, gali būti literatūros atstovai, gali būti ir kažkoks platesnis išsilavinimas, ir dirba žmogus su tuo. Jei recenzuotojai ir mūsų vidiniai recenzuotojai sako, kad yra gerai, užduotis tinkama, tai tokia užduotis gali ateiti.
– Kurią temą jūs pats būtumėte rinkęsis, jei būtumėte abiturientas?
– Kai tik pasirodė temos, turėjau abejonių. Man labai patiko Simono Bernoto eilėraštis, jame daug kontekstų užslėpta per šiuolaikinio pasaulio prizmę. Bet jeigu būčiau dvyliktokas, matyt, ieškočiau saugumo jausmo ir gal Vincą Mykolaitį-Putiną rinkčiausi.
– Kalbantis su abiturientais, o ir iš socialinių tinklų susidaro toks įspūdis, kad galimai tai buvo vienos temos egzaminas...
– Abiturientai rinkosi visas temas.
– Vienuoliktokų sesija prasidėjo nuo vienuoliktokų matematikos egzamino. Po egzamino kalbinti mokiniai, kiek klausinėjau, sakė egzaminui priekaištų neturintys. Matematikos mokytojai išsakė palinkėjimą, kad vis dėlto egzaminas turėtų būti ne toks, kur tikrina „žinau“, „nežinau“, o matematinį mąstymą. Kaip jūs manote, ar derėtų vis dėlto užduotį ateityje kitokią rengti?
– Dvi skirtingos kryptys. Manau, kad ir dabar per egzaminą nereikia tiesiog pasirinkti, o reikia įrašyti, apskaičiuoti, išdėlioti. Tai jau reikalauja mąstymo ir žinojimo, kaip tai padaryti, gebėjimo tai padaryti. Tai tikrai negaliu sakyti, kad mąstymo neskatina.
Antras dalykas – ačiū, kad mes norime ir judame į tai, kad didėtų užduočių įvairovė. Pavyzdys galėtų būti valstybinio brandos egzamino fizikos egzaminas – jame buvo interaktyvus grafikas. O testo užduočių labai pamažėjo.
– O štai dvyliktokų matematikos egzaminas sulaukė kritikos. Kaip ten su tais uždaviniais – 2, 16 (kritikuota, kad daug galimų atsakymų), 6, 10, 17.3 (kritikuota, kad klampios sąlygos), 18.2 uždavinys galimai neatitinka programos, 19-asis labai sunkus, o 20-asis įveikiamas tik stiprių mokyklų mokiniams. Tokios įžvalgos pagrįstos?
– Labai paprastai pasakysiu – kiekvienas egzaminas turi turėti ir lengvų, ir vidutinio lygio, ir aukštesniajam gebėjimų lygiui skirtų užduočių, tad įvairovė turi būti.
Bendrosiose ugdymo programose užkoduota, kad kartais tiems, kurie nori parodyti aukščiausius rezultatus, turi ir formuluotė būti ne visąlaik įprasta, truputėlį kitaip sudėliota.
Kas yra klampi formuluotė, atvira diskusija, ir tiek. Kas po tuo žodžiu slepiasi? Bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad pačios užduotys buvo rengiamos pagal bendrojo ugdymo programą, peržiūrėtos ir sudėliotos.
Po egzamino daug kas minėjo, kad tai buvo adekvatus, atitinkantis bendrojo ugdymo programą egzaminas.
– Buvo skundų ir kad keliuose egzaminuose laikantiesiems nepakako vietos užduoties lapuose uždavinių sprendimams. Taupėte popierių?
– Ne. Į kiekvieną pastabą bandome įsiklausyti ir kiekvieną išgirsti. Po pakartotinės sesijos, kai jau turėsime rezultatus, tikrai sėsime ir įvertinsime, kur galėjome padaryti geriau. Jeigu trūko vietos, tai tikrai įvertinsime ir stengsimės kitais metais pasitaisyti.
– Grįžtant prie matematikos: abiturientai prašo, kad už tuos uždavinius, kuriuos kritikavo kai kurie mokytojai, būtų įskaitomi taškai, net jei nepavyko jų įveikti. Ketinate keisti vertinimą?
– Kaip ir minėjau, yra vertinimo komitetas, kuriame ir peržiūrima, ir žiūrima. Šiuo atveju net negaliu komentuoti, nes aš tikrai nesikišu į jo darbą.
– Vertinimo komitetas jūsų suburtas?
– Vertinimo komitetai yra suformuojami Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsakymu. Ir patys vertintojai, kaip ir sakiau, ieško įvairiausių teisingų atsakymų.
– Anglų kalbos egzaminas. Vienuoliktokai ir jų mokytojai svarstė, kad užduotis galimai buvo nebe 2+ lygio, kaip priklauso, o sudėtingesnė.
– Manau, kad ta patirtis, kuri yra iš seniau, kai vienuoliktoje klasėje būdavo mokoma B1 lygio, o dvyliktoje klasėje – B2, matyt, turbūt dar likusi. Truputėlį tas lyginimasis vyksta.
Tai šiuo atveju tik primenu, kad vienuoliktokai mokosi B2 lygiu, o dvyliktokai – B2+. Tad objektyviai užduotys turėtų būti truputėlį sunkesnės negu prieš tai buvusios.
– Bet ir mokytojai sako, kad galimai tai buvo C1 lygis.
– Kaip ir minėjau, tikrai yra peržiūrimos užduotys, žiūrima, kad atitiktų. Ir pirmosios egzamino dalies rezultatų vidurkis panašus į tai, kas būdavo ankstesniais metais.
– Ekonomikos egzaminą laiko negausus būrys abiturientų...
– Jis populiarėja, nes tapo valstybiniu brandos egzaminu.
– O kaip ten dėl to 33 uždavinio, kur langelyje kandidatai turėjo įrašyti atsakymą eurais, o uždavinio sąlygoje buvo prašoma apskaičiuoti koeficientą?
– Turėjome kelis nesklandumus šioje sesijoje. Pirmasis nesklandumas buvo ekonomikos egzamine, kur sąlyga buvo gera, teisinga, bet galėjo suklaidinti kelios raidės, kurios buvo padrikos šone. Tai komisija, kaip ir minėjau, visada peržiūri net ir elektroninį testavimą. Komisija rekomendavo visiems kandidatams už šį uždavinį skirti vieną tašką.
Antras įtampos dalykas buvo fizikos valstybinio brandos egzamino pirma dalis, kurią laikė per 4000 abiturientų ir 186 vienuoliktokams sistema strigo. Aiškinomės situaciją. Pabrėšiu, kas buvo padaryta, – buvo duoti nauji prijungimai, rezultatai sujungti, mokiniams nereikėjo iš naujo spręsti. Ir šių mokinių rezultatus turėjome jau vakare.
Kodėl tai įvyko? Turime, kaip žinote, specialią sistemą, kuri stebi veiksmus. Tai labai greitas judėjimas tarp užduočių, kuris reikalauja daug laikinosios atminties. Tad darsyk pabrėšiu – mokiniai gavo naujus prisijungimus, laikas buvo pratęstas, rezultatai prijungti.
– Kieno tai buvo atsakomybė?
– Šiuo atveju analizuojame ir bendraujame su vykdymo centrais dėl jų kompiuterinės technikos parengimo. Taip pat žiūrime į savo testavimo sistemą, kurią analizuojame, o kur čia galėjo įvykti ta klaida? Šiuo atveju mes analizuojame ir sakome: reikia padaryti taip, kad klaida nesikartotų.
Suprantame, kad jeigu (bėda, – red. past.) būtų pati užduotis arba sistema, tai 4300 vienuoliktokų, matyt, negalėtų išspręsti.
Egzaminų vykdymo centrai turi skirtingus kompiuterius. Skirtinguose kompiuteriuose – skirtingi nustatymai. Šiuo atveju įtariame, kad nustatymuose galėjo būti kažkas, kas kertasi su sistema.
– Informacinės sistemos kėlė keblumų ir per informatikos egzaminą.
– Informatikos egzamino vykdyme nustatėme nesklandumų. Apie tai iškart informavome. Bet tai buvo ne visuose, o keliuose egzamino vykdymo centruose. Buvo naujai pasidalinta reikalinga nuoroda ir pratęstas egzamino laikas tiems centrams.
Ir antras dalykas – vieną užduotį buvo galima interpretuoti. Noriu dar kartą patikinti, kad įvairūs atlikimo būdai yra įskaitomi.
Dėl informatikos priėmiau sprendimą atlikti tarnybinį patikrinimą, kad sudėtume akcentus, ką ir kaip padaryti, kad tokia situacija nesikartotų.
– Istorijos egzamino pirmąją dalį mokytojai kritikavo, kad yra „žinau“ / „nežinau“ klausimų ir atsakymų, kai atrodytų, kad reikėtų tikrinti istorinį mąstymą, gebėjimą sieti įvykius, daryti išvadas, juolab rengiamasi istoriniam rašiniui per egzaminą. Jums užduotis atrodo tinkama?
– Šiuo atveju visada užduotys yra rengiamos pagal aprašą ir pagal bendrąsias ugdymo programas. Turėtų būti užduočių įvairovė. Antroje dalyje yra atviri klausimai, kompleksiniai klausimai. Tai, matyt, kažkur turi būti ir klausimų, kur reikia pasirinkti. Tai ta įvairovė ir turi atsiskleisti per abi egzamino dalis.
– Esate geografijos mokytojas. Kokį pažymį parašytumėte geografijos egzamino užduoties kūrėjams?
– Ačiū už klausimą. Tikrai, kai turėsiu atostogas, pabandysiu atsisėsti, išspręsti ir pasižiūrėti, kaip ta geografija atrodė. Bet iš atsiliepimų girdėjau, kad gera.
– O aš girdėjau, kai mokiniai sakė, kad nereikėjo juodraščio, iškart rašė į švarraštį.
– Vadinasi, gerus mokytojus turėjo. Ir kitas dalykas: mes atliekame ir skelbiame statistinę analizę. Pamatysime, kokie bus rezultatai.
– Tiesa, kad per kai kuriuos egzaminus, tarkime, biologijos, atsakymai buvo rašomi ir rusų kalba.
– Per visus egzaminus, – juos laiko ir ukrainiečiai, ir tautinių mažumų atstovai, – kai kurie terminai paaiškinami ir jų gimtosiomis kalbomis. Mokiniams būna streso, tad būna ir taip, kad kartais kokį terminą pavartoja ir savo gimtąja kalba. Taip, tokių atvejų turime.
– Tai buvo ukrainiečiai, kurie palyginti neseniai gyvena Lietuvoje?
– Šiuo atveju neatsiverčiau, negaliu pasakyti, nelendu į šitą dalyką. Visi darbai pas vertintojus ir užkoduoti tam, kad užtikrintume visišką skaidrumą.
Tai komentuoti galiu tik kad lietuviškame tekste kartais pasitaikydavo terminas, kuris buvo ne lietuvių kalba.
– Daug tokių darbų?
– Tikrai nedaug. Būna (tokių darbų, – red. past.) ir anglų kalba.
– Kaip apie tokius atvejus sužinote? Kreipiasi darbus vertinantys mokytojai, kurie nemoka rusų kalbos?
– Tokių darbų pasitaiko kiekvienais metais, kai po vieną ar du terminus pavartoja savo kalba, ir tiek.
Šiuo atveju yra procedūra. Tai reiškia, kad vertinantis mokytojas spaudžia, kad yra teksto, kuris nėra lietuvių kalba, ir darbas atitenka vyr. vertintojams, kurie teikia pasiūlymus vertinimo komitetui, ką daryti su tokiu darbu.
Būtent vertinimo komitetas priima sprendimą, kaip vertinti. Šiuo atveju turime atsakyti: jeigu tas vienas terminas ar du terminai yra pavartoti kita kalba, ar tikrai turim nevertinti to klausimo?
– Kai kilo triukšmas dėl lietuvių kalbos egzamino užduoties, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sakė rimtai su jumis pakalbėsianti. Apie tą pokalbį jau pasakojote. Ar po to ministrė turėjo daugiau priekaištų jums?
– Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bendrauja, kalba ir ieško būdų padėti ir drauge suteikia grįžtamąjį ryšį, ką reikia tobulinti ir ką reikia daryti.
Tai yra visiškai natūralus dalykas ir visiškai natūraliai turi tai vykti.
Matyt, darsyk susėsime po pakartotinės sesijos, kad apibendrintume rezultatus, ką kitais metais reikia daryti dar geriau ir kur gal ir nepadarėme iki galo taip, kaip reikėjo. Bet šiais metais stengėmės maksimaliai atsakingai su vykdymo centrų, savivaldybių, mokyklų, mokytojų pagalba surengti kuo geresnę sesiją.
– Esate pasirengęs jau antrajai savo, kaip NŠA vadovo, sesijai?
– Turiu tikslų, kuriuos turiu įgyvendinti, ir tuos tikslus dėliojuosi, kad įgyvendinčiau.
