Trečiadienį abiturientai laikė antrą biologijos valstybinio brandos egzamino dalį, o vienuoliktokai – pirmą informatikos valstybinio brandos egzamino dalį. Anot Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), biologijos egzaminas yra tarp 5 dažniausiai pasirenkamų laikyti egzaminų.
Biologijos antrosios egzamino dalies užduotis yra ČIA.
Užduoties atsakymai yra ČIA. Atsakymus ruošė „Alfa klasės“ biologijos mokytojos Skirmantė Juškaitė ir Vytautė Blekaitytė.
Mokytojo Pauliaus Sungailos galimi sprendimai ČIA.
Nesudėtinga, bet keli klausimai sukėlė klausimų
Mokytoja Skirmantė Juškaitė sako, kad šių metų biologijos valstybinis brandos egzaminas nebuvo sudėtingas.
„Dauguma užduočių rėmėsi pagrindinėmis biologijos žiniomis, atitinkančiomis biologijos programos reikalavimus. Vis dėlto kai kurie klausimai išsiskyrė didesniu sudėtingumu ir reikalavo specifinio, gilesnio pasiruošimo. Pavyzdžiui, 3.3 klausimas, kuriame reikėjo įvardyti skirtingus epitelio tipus, kelia abejonių, ar tokio lygio detalumo pagrįstai galima tikėtis iš dvyliktokų, kadangi šios žinios nėra esminė ar akcentuojama mokyklinio kurso dalis, ypač kalbant apie šalinimo temą“, – mano mokytojas.
Pasak S. Juškaitės, taip pat egzamine buvo nemažai atvirų klausimų, kuriuose galimų teisingų atsakymų galėjo būti ne vienas.
„Nors tokie klausimai leidžia mokiniams parodyti skirtingus mąstymo būdus ir kūrybiškumą, jie kartu gali kelti neapibrėžtumo jausmą. Mokiniai gali pradėti abejoti savo sprendimu net ir tuomet, kai jis teisingas, nes nėra aišku, kokio pobūdžio atsakymo tikisi vertintojai. Tai gali būti ypač sudėtinga mokiniams, kurie yra linkę analizuoti ir svarstyti įvairius galimus atsakymų variantus“, – įsitikinusi mokytoja.
Mokytojai Vytautei Blekaitytei šių metų egzaminas padarė gerą įspūdį. Pasak jos, dauguma užduočių buvo gana paprastos, nereikalaujančios gilių biologijos žinių.
„Taip pat nemažai taškų buvo galima susirinkti ir visai nesimokius biologijos – analizuojant užduotyse pateiktus duomenis ar iš bendro išsilavinimo. Kaip atsvara lengvoms užduotims, buvo keletas sudėtingų klausimų, į kuriuos atsakyti reikėjo gilaus temos supratimo. Gaila, tikriausiai ne visose mokyklose temos nagrinėjamos taip plačiai“, – apibendrino V. Blekaitytė.
Abiturientas neužtikrintas, kaip išlaikė egzaminą
Kaip sakė kaunietis abiturientas Kipras, laiko atlikti užduotį jam pakako, tačiau gerai biologiją gimnazijoje besimokęs vaikinas po egzamino išėjo nenujausdamas, kaip jam sekėsi.
„Iš pradžių užduotis atrodė visai gera, pirmoje dalyje buvo įvairių užduočių, jos nebuvo sunkios. Bet vėliau supratau, kad egzaminas buvo parengtas taip, kad arba žinai atsakymą, arba ne. Nebuvo taip, kad kažką pamąstytum ir gautum daugiau taškų“, – kalbėjo Kipras.
Vaikinas pabrėžė, kad kai kurių užduočių sąlygos buvo tokios, kur reikėjo gerai pasvarstyti, ko klausiama.
„Nesupratau, ką egzamino kūrėjai galvojo ir kokių atsakymų iš mūsų tikėjosi. Nežinau, ar už mano atsakymus bus skiriami taškai. Nesupratau, ko tiksliai tikisi užduoties kūrėjai“, – sakė vaikinas.
Kaunietis abiturientas rengėsi šiam egzaminui, nes ketina studijuoti medicinos sritį.
Kiprui laiko atlikti užduotį pakako, jis išėjo egzaminui pasibaigus.
Sudvejojo kai kuriomis užduotimis
Įžvalgomis apie valstybinio biologijos brandos egzamino antrosios dalies užduotį pasidalijo ir biologas Paulius Sungaila.
„Saugumo principais sudarytas II VBE dalies egzaminas yra korektiškas atsižvelgiant į pereinamąjį laikotarpį, kai abiturientams tenka pirmą kartą laikyti naujo formato egzaminus. Kita vertus, lengvas egzaminas yra apgaulingas egzaminas. Toks egzaminas prasčiau diferencijuoja stipresnius ir silpnesnius mokinius ir dirbtinai pakelia konkursinius balus, svarbius stojant į aukštąsias mokyklas. Tai ypač problemiška turint omenyje, kad šiemet būtent I dalies rezultatai jau lemia stojimų į aukštąsias mokyklas konkurencingumą“, – tokia įžvalga pasidalijo biologijos mokytojas P. Sungaila.
Jis primena, kad pernai, kai buvo laikoma pirmoji egzamino dalis, kilo rimtų išbandymų.
„Atsižvelgiant į praėjusių metų tarpinių patikrinimų iššūkius – nekorektiškas užduotis, nenuoseklų vertinimą, modifikuotus galutinius įverčius bei paplitusį nusirašinėjimą – tampa akivaizdu, kad II dalis turėtų padėti tiksliau atskleisti realius mokinių gebėjimus, o ne „išlyginti“ ar kosmetiškai pataisyti sistemines egzaminavimo spragas. Taigi prognozuoju, kad į valstybės finansuojamas studijas (pvz., medicinos) šiais metais lengviau pateks tie abiturientai, kurie surinko daugiausiai taškų būtent iš I egzamino dalies. Egzaminas buvo sukalibruotas taip, kad visi galėtų jį įveikti, bet ne tam, kad geriausi galėtų suspindėti“, – dalijasi savo nuomone P. Sungaila.
Pasak jo, šių metų egzamino II dalis labiau tikrino ne biologijos žinias, o teksto suvokimo ir loginio mąstymo gebėjimus.
„Daugumą užduočių buvo galima įveikti pasitelkiant aukštus teksto suvokimo gebėjimus, bet ne gilesnį dalykinį suvokimą. Tai nuvylė ne vieną stipresnį mokinį, nes II egzamino dalies turinys itin platus, o pasiruošimas jam vyko intensyviai, su milžinišku stresu, nežinomybe, be vadovėlių, be kokybiškos metodinės medžiagos ir be aiškių egzamino pavyzdžių. Mokiniai dalijasi, kad galėjo gauti aukščiausius įvertinimus su 10 kartų mažesniu pasiruošimu. Ir tai nėra vien „mokinių problema“.
Vienais metais mokiniai gauna egzaminus, kuriuose paliekama daug klaidų, kitais metais tie egzaminai tarsi sąmoningai palengvinami. Tai sena nacionalinių egzaminų problema, jų neįmanoma palyginti tarpusavyje. Vienais metais – klaidų pilni egzaminai, kitais – dirbtinis palengvinimas. Kur nuoseklumas?“ – svarsto biologijos mokytojas.
Pasak jo, šiųmetis egzaminas labai reikšmingai skiriasi nuo pateikto NŠA pavyzdžio.
„Tai rodo, jog NŠA paskelbti užduočių aprašai yra labai skirtingai interpretuojami užduočių kūrėjų. Susidaro įspūdis, kad I egzamino dalies užduočių negalime lyginti su ankstesnio egzamino modelio II dalimi, kur reikėdavo įrašyti žodį, raidę, skaičių. Pasirodo, trumpojo atsakymo klausimai gali būti pateikti daug plačiau. Mokiniai tai sužinojo per egzaminą. Jei pagal tą pačią užduočių specifikaciją galima sukurti visiškai skirtingo sunkumo ar tipo klausimų, tai rodo, kad užduočių rengėjams trūksta aiškių metodinių gairių arba jų interpretacijos nėra kontroliuojamos“, – savo nuomonę išsakė pedagogas.
Pasak jo, derėtų išmokti kelias pamokas po šio biologijos egzamino: trumpinti sąlygas arba ilginti egzamino laikymo trukmę bent pusvalandžiu, užduočių apraše konkrečiau specifikuoti, kokio formato užduotys gali būti pateikiamos I egzamino dalyje (II dalies užduočių formatai detalizuoti aiškiau).
„Pavyzdinis egzaminas turi tiksliai atspindėti realų egzaminą. Po kiekvieno egzamino NŠA turėtų skelbti viešą analizę: kokie užduočių tipai pasiteisino, kokie kėlė sunkumų, ką ketinama tobulinti. Tai didintų pasitikėjimą. Reikia daugiau nepriklausomų recenzentų (mokytojų, dėstytojų), kurie peržiūrėtų, ar užduotys atitinka programą, logiką, formuluočių aiškumą, ar jos nėra dviprasmiškos. Reikia nacionalinio ar tarptautinio standarto, kuris užtikrintų, kad metai iš metų egzaminų rezultatai būtų lyginami, o ne „nauja loterija“ kiekvienai laidai. Jei egzaminas vertina teksto suvokimą, tai turi būti aiškiai įvardyta kaip kompetencinis vertinimas. Jei vertinamos biologinės žinios – jos turi būti pagrindinis fokusas. Dabar atsakomybė pasimetusi tarp dviejų krypčių“, – vardijo P. Sungaila.
Antrą biologijos egzamino dalį laikyti pasirinko beveik 9,5 tūkst. abiturientų. Pirmą šio egzamino dalį planuoja laikyti daugiau kaip 11 tūkst. vienuoliktokų.
Antroje biologijos egzamino dalyje vertinamos įvairios mokinio pasiekimų sritys, kurios atspindi pagrindinius biologijos mokymo(si) turinio aspektus. Didžiausias dėmesys skiriamas žmogaus organizmo funkcijoms – ši sritis sudaro net 40 proc. visų užduoties taškų. Kitos svarbios sritys apima gyvūnų biologiją, augalų biologiją, taip pat evoliucijos ir sistematikos bei ekologijos temas. Vertinant mokinių pasiekimus, atsižvelgiama ir į jų gebėjimus, susijusius su gamtamoksliniu mąstymu bei taikymu, – siekiama įvertinti mokinio gebėjimą taikyti žinias praktiškai, kritiškai mąstyti ir spręsti aktualias problemas.
Pirmą informatikos egzamino dalį ketina laikyti 4,5 tūkst. vienuoliktokų, o antrą – per 4 tūkst. dvyliktokų.
