„Man buvo sunkiausia atskirti, kad, jeigu mano klasiokai nori studijuoti Harvarde, tai visai nereiškia, kad ir aš turiu to norėti. Labai palengvėjo, kai išmokau atskirti savo tikslus nuo klasiokų tikslų ir įsivardijau, ką man reiškia būti sėkmingai“, – kas padeda psichikos sveikatai, dalinosi moksleivė, besimokanti tarptautinio bakalaureato klasėje. Kaip pasiekti aukštų rezultatų nepervargstant, atskleidžia patys mokiniai.
Kaip išlaikyti balansą mokantis aukščiausiu lygmeniu? Apie tai Tarptautinio bakalaureato moksleivių konferencijoje diskutavo vienuoliktokai iš 9 Lietuvos mokyklų, kuriose dėstoma ši visame pasaulyje pripažinta programa.
Į Tarptautinio bakalaureato konferenciją susirinkę jaunuoliai išskyrė aktualiausius iššūkius, su kuriais susiduria ambicingi, gilių žinių trokštantys moksleiviai, ir dalinosi savo patirtimi bei patarimais, kaip palaikyti gerą formą, kad jaunas žmogus atlaikytų didelį mokymosi krūvį ir perimtų tarptautinio bakalaureato programos teikiamas naudas.
„Svarbus Tarptautinio bakalaureato programos principas teigia, kad daugiau išmoksti ne dalyvaudamas veikloje, o reflektuodamas apie ją, tada visos veiklos tampa tobulėjimo įrankiu. Todėl šiandien vykstanti moksleivių konferencija ir reikalinga – čia jaunuoliai gilinasi į savo patirtį, drauge ieško atsakymų ir šis procesas užtikrina jaunų žmonių ryšį“, – sako organizatorius, Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje (AISV) tarptautinio bakalaureato programos vadovas Matthew Stockingas.
Apie 60 tarptautinio bakalaureato moksleivių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių, pasiskirstę į grupeles, diskutavo šiomis jiems aktualiomis temomis: laiko planavimas, gebėjimas susikoncentruoti, perdegimas ir kiti psichikos sveikatos iššūkiai, emocinio intelekto nauda mokykloje, korektiškas dirbtinio intelekto naudojimas, moterų diskriminavimo mažinimas ir kt.
Mažiau streso, daugiau balanso
Tarptautinio bakalaureato programa laikoma ypač vertinga moksleiviams, kurie siekia kokybiško išsilavinimo, kritinio mąstymo ir globalaus konteksto. Pagal mokymosi lygį ši anglų kalba dėstoma programa panaši į universitetinę, tad moksleiviams svarbu išmokti suvaldyti didelį krūvį.
Būna etapų, kai jaučiu ilgalaikį nerimą dėl mokymosi rezultatų, prisideda tėvų spaudimas dėl pažymių.
„Tarptautinio bakalaureato programa nustato aukštus reikalavimus, dėl to kartais kyla įtampa. Būna etapų, kai jaučiu ilgalaikį nerimą dėl mokymosi rezultatų, prisideda tėvų spaudimas dėl pažymių. Trūksta laiko pomėgiams, balanso tarp mokymosi ir kitų gyvenimo sričių. Daug mokinių susiduria su motyvacijos stoka, susikaupusiu nuovargiu, atidėliojimo problema. Jaučia kaltę, jei nesimoko. Kita bėda – nuolatinis moksleivių lyginimasis tarpusavyje“, – išgyvenamas problemas konferencijoje išvardijo tarptautinio bakalaureato moksleiviai.
Ir čia pat pasidalino konferencijoje išdiskutuotais patarimais, kaip patirti mažiau streso ir daugiau balanso.
„Svarbu apie šias problemas – kaip tu jautiesi – kalbėtis su savo šeima. Ne mažiau svarbu turėti įdomių užsiėmimų už mokyklos ribų, skirti laiko pomėgiams, iš anksto numatyti jiems laiko savo kasdienėje rutinoje“, – apie tai, kas gerina psichikos sveikatą, kalbėjo moksleiviai.
Tėvai prideda spaudimo
Kaip atskirą problemą jie minėjo nuolat jaučiamą moksleivių lyginimą(si), kuris sukuria spaudimą. Dažnai jis kyla iš tėvų.
Svarbu apie šias problemas – kaip tu jautiesi – kalbėtis su savo šeima.
„Kai mokaisi tarptautinio bakalaureato programoje, moksleiviams keliami labai dideli lūkesčiai, jie verčiami galvoti, kokius prestižinius darbus dirbs, kokias profesijas rinksis, ar bus verslininkai. Kalbėjomės apie tai, kad sunkiausia, bet svarbiausia yra pasakyti sau, kad tai yra mano kelias ir aš pats nuspręsiu, ar rinksiuosi korporatyvinį darbą, ar kursiu verslą. Man buvo sunkiausia atskirti, kad, jeigu mano klasiokai nori studijuoti Harvarde, tai visai nereiškia, kad ir aš turiu to norėti. Labai palengvėjo, kai išmokau atskirti savo tikslus nuo klasiokų tikslų ir įsivardijau, ką man reiškia būti sėkmingai“, – kas padeda psichikos sveikatai, dalinosi moksleivė.
Beje, tyrinėdami šią temą konferencijoje moksleiviai ne tik kalbėjosi, bet ir pameditavo, prigulė grožio miego, t. y. iškart ėmė taikyti subalansuoto gyvenimo patarimus.
Kaip vieną geriausių balanso elementų moksleiviai įvardijo sportą, nes čia jie susiranda draugų, yra priversti bendrauti ir bendradarbiauti, garbingai konkuruoti, kartu vyksta į varžybas, per visa tai ateina priklausymo bendruomenei jausmas. Be to, sportas ugdo ištvermę, atsparumą, discipliną – tai padeda ir mokytis.
Emocinio intelekto svarba mokykloje
Kalbėdami apie emocinio intelekto svarbą mokykloje, jaunuoliai pasitelkė liežuvio pavyzdį: nors visi mokame naudotis liežuviu, vis tiek kartais įsikandame.
„Taip pat ir mokydamiesi kartais darome klaidų, reikia išmokti jas priimti. Jeigu būna dienų, kai nesiseka matematika, suskaičiuoji ir 2 + 2 = 8, tai nereiškia, kad tu nemoki ar turi intelekto trūkumą. Todėl daug kalbėjome apie tai, kaip svarbu išmokti reflektuoti, reaguoti į blogą pažymį, nenuvertinti savęs dėl smulkių klaidų. Daug kalbėjome ir apie kontrolės paleidimą, kad ne viską mokymosi procese galime kontroliuoti ir dėl to mūsų neturėtų kankinti nerimas“, – kalbėjo emocinio intelekto diskusiją moderavęs AISV moksleivis.
Moderatorius papildė, kad moksleiviai dažnai jaučiasi, tarsi jų vertę nusako gaunami pažymiai.
„Svarbu atskirti gebėjimą laikyti testus nuo savo žinių, nes gebėjimas atsakyti į specifinius klausimus tam tikroje aplinkoje nėra tavo intelekto indikatorius. Susiduriant su aukštais lūkesčiais, mokėjimas pažinti savo emocijas, jas valdyti ir atpažinti kitų emocijas mums labai svarbus“, – konferencijoje sakė tarptautinio bakalaureato programos moksleivis.
Kalbėjomės apie tai, kad sunkiausia, bet svarbiausia yra pasakyti sau, kad tai yra mano kelias ir aš pats nuspręsiu, ar rinksiuosi korporatyvinį darbą, ar kursiu verslą.
Kalbėdami apie emocinį intelektą, moksleiviai iškart ir praktikavosi: taikė „refreimingo“ techniką – bandė kitu kampu pasižiūrėti į problemą ir paversti ją galimybe tobulėti; mokėsi atskirti tai, ko negali ir ką gali kontroliuoti, ir dėmesį sutelkti tik į pastaruosius dalykus; treniravosi, kaip suvaldyti galvoje vykstantį vidinį monologą ir pajungti jį savo naudai.
Diskutuodami moksleiviai taip pat priėjo prie išvados, kad svarbu stiprinti gebėjimą laiku paprašyti pagalbos, pagalvoti prieš reaguojant, nepersimokyti, išmokti grąžinti save į ramybės būseną.
Motyvaciją nužudo per dideli tikslai
Moksleiviai prisipažino, kad pavasarį ypač sumažėja motyvacija mokytis, ir nagrinėjo, kas labiausiai trukdo susikaupti ir kaip sumažinti tuos trukdžius.
„Vaizdo žaidimai, „TikTok“, „Instragram“ ir kiti socialiniai tinklai suteikia greitą, itin lengvai pasiekiamą pramogą ir tariamą prisipildymo jausmą – tai ir yra pagrindiniai trukdžiai“, – pripažino jaunuoliai.
Keli dalykai, kuriuos moksleiviai rekomendavo vieni kitiems: turėti tuščią stalą, kad būtų galima susikoncentruoti į mokymąsi, susikurti subalansuotą mokymosi ir laisvalaikio rutiną, jeigu mokydamasis klausaisi muzikos – lai ji būna be žodžių.
„Dažnai dėmesio sukaupti nepavyksta ir todėl, kad moksleiviams trūksta motyvacijos. Išsiaiškinome, kad daugumos moksleivių motyvaciją nužudo per dideli tikslai, kai kasdien nepasiekia tų tikslų, jie jaučiasi nuolatinę demotyvaciją. Dažnai ir tėvai užkelia tuos tikslus, nes jie turi daug lūkesčių. Motyvaciją išlaikyti padeda didelių tikslų padalinimas į mažus žingsnius. Mes dažnai įsivaizduojame savo sėkmingą ateitį, bet ne mažiau svarbu yra įsivaizduoti ir galimas nesėkmes: kas blogiausio atsitiks, jeigu man nepavyks, tai atpalaiduoja“, – diskusijos įžvalgomis dalinosi moksleiviai.
Taikė įvairias laiko planavimo technikas
„Laiko planavimas yra vienas svarbiausių įgūdžių mokantis tarptautinio baklaureato programoje, nes daug užduočių, tiriamųjų darbų turime atlikti savarankiškai. Be to, šioje programoje didelę dalį sudaro kūrybiškumo, fizinio aktyvumo ir tarnavimo bendruomenei veiklos. Tad turime jas susiplanuoti“, – dalinosi moksleiviai ir savaitgalio konferencijoje stiprino laiko planavimo įgūdžius pasitelkdami „Pomodoro“ laiko planavimo techniką, Eisenhowerio matricą, Pareto ir Parkinsono dėsnius, įvairias laiko planavimo programėles.
Susiduriant su aukštais lūkesčiais, mokėjimas pažinti savo emocijas, jas valdyti ir atpažinti kitų emocijas mums labai svarbus.
Rengdami pristatymus, atlikdami grupines užduotis, moksleiviai naudojosi dirbtiniu intelektu, buvo ir atskira diskusijos tema, kaip dirbtinį intelektą naudoti saugiai, kaip patikrinti informaciją, o svarbiausia, kad pripratimas naudotis dirbtiniu intelektu neatimtų mokinių kritinio mąstymo.
Moterų reprezentavimas mokymo programoje
Kita moksleivių grupė dalinosi įžvalgomis apie tai, kaip svarbu, kad moterys būtų tinkamai reprezentuojamos mokymo programoje ir procese, nes jų pavyzdžiai formuoja moksleivių įsivaizdavimą apie tai, kas yra įmanoma.
„Moterų diskriminavimas mokymo sistemoje turi įtakos smurtui artimoje aplinkoje arba moterų finansinei priklausomybei nuo vyrų. Tinkamas moterų reprezentavimas yra labai svarbus, ypač merginoms renkantis jų ateities profesiją ir karjeros kelią. Aptarėme įvairias kultūras, kuriose mergaitės verčiamos ištekėti vos baigusios mokyklą. Diskutavome, kuriuose sektoriuose dominuoja vyrai ir sudaryti aukšti barjerai ten patekti moterims“, – pasakoja šios grupės diskusiją vedę moksleiviai.
Merginos pasidalino ir asmeniniais patirtos diskriminacijos atvejais, pavyzdžiui, kai kurios susidūrusios su požiūriu, kad „tikslieji mokslai yra ne moterims“ ir pan.
„Moterų diskriminavimas turbūt labiausiai matomas literatūroje ir istorijoje: dažnai turime išdėstytą svarbią, rimtą temą, o paraštėje pateikta informacija apie su tema susijusią moterį. Kalbėjome, kad moterys turi būti įtrauktos į pagrindinį temos dėstymą, o ne išskirtos paraštėse kaip išimtys“, – kalbėjo moksleiviai ir pateikė daug tyrimų pavyzdžių apie tinkamo moterų reprezentavimo svarbą. Pavyzdžiui, tai, kad garsiajame televizijos seriale „X failai“ pagrindinį vaidmenį atliko FTB agentė Dana Skully, serialą žiūrėjusias moteris paskatino drąsiau rinktis STEM (angl. science, technology, engineering, mathematics) – gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos profesijas.
Moksleiviai pabrėžė, kad būtent mokslas ir mokymosi programa turi būti atsvara kultūrinėms normoms, kurios propaguoja tradicinius lyčių vaidmenis ir moterims priskiria tik įvairias pareigas namuose.
Aptardami LGBTQ+ bendruomenės klausimus, jaunieji konferencijos dalyviai vieningai sutarė, kad ši tema yra geriausia erdvė moksleiviams lavinti savo teisingumą, sąmoningumą, gerumą ir kurti saugią aplinką – leisti kiekvienam būti savimi.
Privalumai didesni už sunkumus
Išdiskutavę pagrindinius iššūkius, moksleiviai sudėliojo akcentus, kodėl vis tik verta rinktis tarptautinio bakalaureato programą 11–12 klasėse. Tarptautinio bakalaureato programa ypač vertinga tiems moksleiviams, kurie siekia kokybiško išsilavinimo, kritinio mąstymo, globalaus konteksto ir ketina studijuoti užsienyje. Čia reikalaujama mokytis šešių skirtingų dalykų sričių, todėl mokiniai gauna visapusišką išsilavinimą – nuo humanitarinių iki tiksliųjų mokslų. Programoje akcentuojamas gebėjimas analizuoti, argumentuoti, vertinti informaciją ir savarankiškai mokytis. Diplomas pripažįstamas visame pasaulyje. Mokiniai tampa labiau pasirengę gyventi ir dirbti globalioje aplinkoje.
Tarptautinio bakalaureato moksleivių konferencija Lietuvoje vyko jau devintą kartą: kadaise ją sugalvojo Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviai, o šiemet organizavo jau 10-ą tarptautinio bakalaureato kartą išleidžianti Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje.
Iš viso Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Tauragėje ir Alytuje veikia 13 mokyklų, kuriose dėstoma tarptautinio bakalaureato programa.
