Žurnalas „Reitingai“ pristato universitetų ir kolegijų rikiuotę pagal numatytus parametrus, tarp kurių yra ir moksliškumo, ir algų baigus studijas rodikliai. Pirmauja Vilniaus universitetas, o tarp kolegijų – Vilniaus ir Kauno kolegijos. „Jau trečius metus nuožmiausia kova tarp universitetų vyksta dėl antros ir trečios vietų. Ir tai yra gera žinia stojantiesiems, nes tai rodo universitetų administracijų pastangas siekiant kokybės įvairiais aspektais“, – sako „Reitingų“ sudarytojai.
„Reitingų“ teigimu, padėtis aukštojo mokslo sektoriuje įtempta ir jei ne jaunuoliai, atvykę studijuoti į Lietuvą iš užsienio, daliai universitetų tektų užsidaryti. Per dešimtmetį šios aukštosios mokyklos prarado apie trečdalį studentų.
Skaičiuojama, kad apskritai, įskaičiuojant ir kolegijas, per dešimt metų studentų skaičius sumažėjo 2,3 karto.
Geriausi valstybiniai universitetai:
1. Vilniaus universitetas surinko daugiausia – 74,03 taško (pernai – 72,85);
2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – 61,43 taško (pernai – 65,53);
3. Kauno technologijos universitetas (KTU) – 60,34 taško (pernai – 62,7);
4. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – 60,28 taško (pernai – 61,18);
5. VILNIUS TECH universitetas – 55,4 taško (pernai – 57,92).
Tarp nevalstybinių universitetų, anot „Reitingų“, lyderystę toliau išlaiko ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 67,72 taško (pernai – 67,62).
Visus Lietuvos universitetus „Reitingai“ vertino pagal 42 skirtingus parametrus, suskirstytus į šias grupes: alumnų sukuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė, mokslo, meno ar sporto veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui, studentai ir studijos, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje ir esamas ir ateities akademinis personalas.
Iš viso universitetai maksimaliai galėjo surinkti po 100 taškų.
Reitingų sudarytojai primena, kad lyginti valstybinių ir nevalstybinių universitetų surinktų taškų negalima, jie buvo vertinti atskirai.
Pagal alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimus pirmauja VU, surinkęs 32,51 taško iš galimų 35 taškų. Pernai pirmas buvo LSMU, šiemet pagal šį parametrą jis liko antras su 31,64 taško.
Darbdaviai, paklausti kurių universitetų absolventų žinios ir gebėjimai labiausiai atitinka jų įmonės poreikius, daugiausia – 61 proc. visų balsų – atidavė VU, 56,5 proc. – VDU, 54,9 proc. – KTU ir 54,6 proc. – LSMU.
Beje, pastaraisiais metais, kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, universitetų absolventai įsidarbina ganėtinai tolygiai, o jų atlyginimų žirklės, praėjus 18 mėnesių po studijų baigimo, išties didokos.
Po pirmos ir antros pakopų didžiausiais atlyginimais išsiskiria LSMU alumnai – 3 383 EUR ir 5 238 EUR, o po trečios pakopos – Klaipėdos universiteto alumnai – 7 898 EUR.
Iš privačių universitetų po pirmos ir trečios pakopų geriausiai uždirba ISM absolventai – 2 579 EUR ir 6 234 EUR, o po antros – Balstogės universiteto filialo (BUF) alumnai – 8 644 EUR.
„Reitingai“ rėmėsi ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) atlikto Lietuvos universitetų mokslo veiklos 2023 m. formaliojo vertinimo rezultatais, taip pat universitetų atliktais mokslo taikomosios veiklos ir eksperimentinės plėtros tarptautiniais bei nacionaliniais projektais, kurie įvertinti tiek taškais, tiek pinigais.
Tarp valstybinių universitetų solidžiausius moksliškumo rodiklius sukaupė VU ir KTU, o iš nevalstybinių – Europos humanitarinis universitetas.
Pagal trečią kriterijų, kuriuo vertinami studentai ir studijos, pirmauja VU, antra – Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), jai pavymui – LSMU. Iš privačių universitetų pagal šį parametrą išsiskiria ISM.
Didžiausia dalis pirmos pakopos studentų, gavusių valstybės finansuojamus studijų krepšelius, stipendijas ar tikslines vietas, kaip ir pernai, buvo LMTA – 92,3 proc. visų pirmakursių ir KTU – 79,1 procento. O didžiausia dalis II pakopos studentų, gavusių valstybės finansuojamas vietas, 94,54 proc., vėlgi buvo LMTA.
O štai didžiausia dalis studijas nutraukusių pirmos pakopos studentų buvo EHU – 21,4 proc.
Atkreiptinas dėmesys, kad didžiausias nuošimtis jaunuolių, nutraukusių magistrantūros studijas, buvo vėlgi nevalstybiniuose universitetuose: BUF – 60 proc., Kazimiero Simonavičiaus universitete – 50 proc., EHU – 33,33 proc., o ISM universitete – 17,6 proc.
Tarptautiškiausias universitetas šiuo metu – VILNIUS TECH, surinkęs 6,38 iš galimų 10 taškų, jam pavymui – LSU su 6,36 taško. Iš privačių universitetų tarptautiškiausias – EHU. Iš tiesų, būtent tarptautiškumo rodiklis daugelyje universitetų per pastarąjį dešimtmetį bene labiausiai paaugo. Štai pirmoje pakopoje geriausias vietos ir užsienio studentų santykis yra LSMU, antroje pakopoje – LSU, o trečioje pakopoje – KTU. Didžiausias užsienio dėstytojų santykis, palyginti su vietos dėstytojais, yra VDU. O iš privačių universitetų pagal visus šiuos rodiklius pirmauja EHU.
Už penktąjį kriterijų daugiausia taškų surinko VDU, antras liko VU, iš privačių universitetų pagal šį parametrą pirmauja ISM. Jei dirsteltume į šį kriterijų akyliau, pamatytume, kad pagal jaunų, iki 35-erių metų amžiaus, dėstytojų ir tyrėjų pritraukimą ir jų santykį su visu akademiniu personalu pirmauja VU ir LCC tarptautinis universitetai. O štai pagal mokslo ar meno daktarų santykį su visu akademiniu personalu labiausiai išsiskiria LSU ir ISM universitetai.
Beje, per šį dešimtmetį universitetai prarado daugiau nei trečdalį visų studentų. Ir jei ne prisikviesti jaunuoliai iš užsienio, daliai universitetų apskritai tektų užsidaryti. Bet nors tarptautiškumas ir išaugo, dalies priimamų studentų pasirengimas studijoms kelia vis daugiau abejonių. Ir tai tik pradžia.
2011 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijavo 170,4 tūkst. jaunuolių, o šiemet – jau tik 105 tūkst. Prieš 20 metų studentų skaičius buvo išaugęs net iki 230 tūkst.
Universitetų skaičius per dešimtmetį sumažėjo nuo 22 iki 17, o kolegijų – nuo 27 iki 13.
Geriausios valstybinės kolegijos:
1. Vilniaus kolegija – 78,81 taško (pernai – 70,7 taško);
2. Kauno kolegija – 77,37 taško (pernai – 70,6 taško);
3. Lietuvos inžinerijos kolegija su 61,5 taško (ši kolegija atsirado prie Kauno technikos kolegijos prijungus Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją);
4. Klaipėdos valstybinė kolegija – 60,56 taško.
5. Lietuvos jūreivystės akademija (VILNIUS TECH universiteto padalinys) – 55,23 taško.
Anot „Reitingų“, privačių kolegijų geriausiųjų trejetukas gerokai pasikoregavo. Taip atsitiko daugiausia dėl valstybės kolegijoms pradėtų taikyti naujų mokslo veiklos reikalavimų.
Į pirmą vietą iš antros pakilo Šv. Ignaco Lojolos kolegija, surinkusi 55,67 taško.
Antroji – per vieną poziciją pakilusi Lietuvos verslo kolegija (54,01 taško).
Trečioji – SMK Aukštoji mokykla su 52,12 taško.
Kaip sako „Reitingų“ sudarytojai, valstybinės ir privačios kolegijos buvo vertintos atskirai, todėl jų surinktų taškų tarpusavyje lyginti negalima.
Daugiausia, 35 taškus, kolegijos galėjo surinkti už pirmąjį kriterijų – alumnų sukuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimus. Vilniaus kolegija pagal šį kriterijų surinko kone visus galimus taškus – 34,33 taško. O iš privačių Lietuvos verslo kolegija surinko 33,11 taško.
Jei pažvelgtume dar detaliau, pamatytume, kad iš valstybinių kolegijų darbdavius labiausiai tenkina Vilniaus kolegijos ir Kauno kolegijos alumnų žinios ir gebėjimai.
Nagrinėjant kolegijų alumnų gaunamus atlyginimus praėjus 18 mėnesių po studijų baigimo, galima matyti reikšmingų skirtumų. Iš valstybinių kolegijų didžiausius atlyginimus, 2 374 EUR, gauna Lietuvos jūreivystės akademijos absolventai, taip pat Vilniaus kolegijos – 2 276 EUR, Panevėžio kolegijos alumnai – 2 218 EUR.
Iš privačių kolegijų didžiausius atlyginimus – 2 327 EUR – gauna Vilniaus verslo kolegijos alumnai, Šv. I. Lojolos – 2 259 EUR, Lietuvos verslo kolegijos – 2 242 EUR.
Antrasis kriterijus, už kurį kolegijos galėjo surinkti po 25 taškus, tai mokslo ir meno veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui. Viso šio parametro lyderė – Kauno kolegija, surinkusi 15,23 taško, o iš privačių – SMK Aukštoji mokykla – 16,15 taško. Tik svarbu pasakyti, kad privačios kolegijos moksliškumu stipriai atsilieka nuo valstybinių. Tarkim, Vilniaus dizaino kolegija Lietuvos mokslo tarybai vertinti iš viso nepateikė mokslo veiklos ir tai lėmė jos krytį galutiniame reitinge.
Vertinant šį kriterijų remtasi Lietuvos mokslo tarybos 2023 m. mokslo taikomosios veiklos ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos formaliojo vertinimo rezultatais, taip pat kolegijų duomenimis apie 2023 m. iš tarptautinių MTEP užsakymų gautas pajamas ir 2023 m. iš šalies ūkio gautas MTEP ir meno užsakymų pajamas.
Trečiasis kriterijus, už kurį kolegijos galėjo surinkti po 25 taškus, – studentai ir studijos. Daugiausia, 21,16 taško, surinko Kauno kolegija, o iš privačių daugiausia surinko Vilniaus dizaino kolegija – 16,66 taško.
Čia buvo vertinama, kiek gabiausių abiturientų, tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 86 iki 100, pasirinko konkrečią kolegiją. Daugiausia, net 18,5 proc., geriausių abiturientų pasirinko Vilniaus kolegiją, o 14,7 proc. – Kauno kolegiją. Tarp privačių kolegijų 14,9 proc. geriausiųjų pasirinko Vilniaus dizaino kolegiją.
Po 5 taškus kolegijos galėjo gauti už tai, kad 2024–2025 m. m. nepriėmė pirmakursių su itin žemu balu. Deja, net trijose valstybinėse regioninėse kolegijose buvo net ir studentų su 0,9 balo. O trijose privačiose kolegijose buvo priimta ir su 0,8 balo.
Kartu vertinta ir kiek kiekvienos kolegijos studentų pernai nutraukė studijas. Na ir paaiškėjo, kad daugiausia studentų nubyrėjo SMK Aukštojoje mokykloje – 23,6 proc. O kolegija, kurioje buvo mažiausias studentų nubyrėjimo nuošimtis, už šį parametrą gavo 10 taškų.
Ketvirtas – tarptautiškumo – kriterijus, už kurį kolegijos galėjo surinkti po 10 taškų. Tarp valstybinių kolegijų tarptautiškiausia – Klaipėdos valstybinė kolegija, surinkusi 7,38 taško, o iš privačių – Vilniaus verslo kolegija su 6,17 taško. Čia vertinti ne tik studentų ir akademinio personalo mainai, bet ir koks yra kiekvienoje kolegijoje užsienio kalba dėstomų studijų programų santykis su visomis studijų programomis, taip pat kiek kiekviena jų turi akredituotų jungtinių programų su užsienio aukštosiomis mokyklomis.
Didžiausias nuošimtis užsienio studentų, siekiančių profesinio bakalauro laipsnio, palyginti su visais studentais, yra Panevėžio kolegijoje – 12,6 proc. O iš privačių – Vilniaus verslo kolegijoje – 23,2 proc.
Penktasis kriterijus – esamas ir ateities kolegijos akademinis personalas, už kurį buvo galima surinkti po 5 taškus. Daugiausia, 4,21 taško, surinko Vilniaus kolegija, o iš privačių 3,69 taško surinko Šv. Ignaco Lojolos kolegija. Beje, abiejose šiose kolegijose didžiausia akademinių darbuotojų dalis 2015–2025 m. yra gavusi Nacionalinių kultūros ir meno premijų, Lietuvos mokslo premijų ir kitų reikšmingų įvertinimų.
Lietuvos kolegijos buvo vertintos pagal 28 skirtingus parametrus. Visi 28 parametrai sugrupuoti į penkias stambias kriterijų grupes: alumnų sukuriama pridėtinė vertė ir darbdavių nuomonė, mokslo, meno ar sporto veikla bei pridėtinė vertė šalies ūkiui, studentai ir studijos, konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje ir kolegijos esamas bei ateities akademinis personalas.
Kolegijos maksimaliai galėjo surinkti po 100 taškų.
Profesinės mokyklos
Profesinių mokyklų pirmuose penketukuose atsiduria Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras, Klaipėdos turizmo mokykla, Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centras, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centras, Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centras, Alytaus profesinio rengimo centras ir kitos profesinės mokyklos.
