Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija siūlo stiprinti lietuvių kalbos mokymą ugdymo įstaigose, kuriose vaikai mokomi tautinių mažumų kalbomis, o imigrantų vaikus ugdyti tik mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba. Tai paveiktų valstybines rusakalbių mokyklas.
Seimo narys ir partijos pirmininkas Laurynas Kasčiūnas trečiadienį žurnalistams pristatė įstatymo pataisas, kuriomis būtų stiprinamas lietuvių kalbos mokymas.
„Pastarųjų metų realybė akivaizdžiai rodo, kad būtina stiprinti Lietuvoje gyvenančių ir tautinėms mažumoms priklausančių mokinių kalbinę ir kultūrinę integraciją į visuomeninį gyvenimą, tiksliau sureguliuoti užsienio piliečių ugdymo klausimus ir galimybių mokytis lietuvių kalba problematiką“, – sako L. Kasčiūnas.
Pasak TS-LKD pirmininko, tai padėtų tautinių bendruomenių atstovams lengviau integruotis Lietuvoje. Jis pabrėžė, kad per 20 proc. tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaiko lietuvių kalbos egzamino, o tai riboja jų galimybes kurti ateitį Lietuvoje.
„Paketas kompleksinis, matyt, sprendžiantis ir įsisenėjusias problemas, kurioms vis pritrūkdavo politinės valios“, – apibūdino siūlymus L. Kasčiūnas.
Ikimokyklinukai ugdytųsi valstybine kalba
Kaip siūlo konservatoriai, ugdymas darželiuose būtų vykdomas lietuvių kalba, sudarant galimybes mokytis ir tautinės mažumos kalbos ir literatūros. Tai nepaveiktų ugdymo įstaigų lenkų kalba, nes šią sritį reglamentuoja tarptautinės sutartys.
„Šiandien galioja taisyklė, kad per savaitę lietuvių kalba turi būti dėstoma tik penkias valandas. Mūsų siūlymas, kad šitame lygmenyje viskas būtų dėstoma valstybine kalba, išskyrus gimtąją kalbą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Be to, pagal siūlomus pakeitimus, tautinių mažumų bendrojo ugdymo mokyklose, nuo pirmokų iki dvyliktokų, lietuvių kalba būtų dėstomi visuomeniniai mokslai. Į šių mokslų grupę įeina istorija, geografija, pilietiškumas, ekonomika ir verslumas, filosofija. Šiuo metu mokyklose, kur vaikai ugdomi ne valstybine kalba, lietuviškai dėstoma dalis temų – tarkime, Lietuvos istorija ir Lietuvos geografija.
„Tai būtų proveržis, tai sudarytų 50 proc. turinio“, – mano L. Kasčiūnas.
L. Kasčiūnas sakė, kad jam ne naujiena, kad kartais tautinių mažumų mokyklose nesilaikoma nustatytos tvarkos, kad dalis kurso per istorijos pamokas turi būti dėstomas valstybine kalba, ir mokytojai pasirenka kalbėti gimtąja.
TS-LKD pirmininkas sako, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turės užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo.
L. Kasčiūnas pabrėžia, kad įtvirtinus siūlomus pokyčius išimtis būtų taikoma lenkų kalbos atvejui, atsižvelgiant į Tautinių mažumų įstatymo nuostatas, leidžiančias ugdymą kita kalba tais atvejais, kai yra pasirašytos tarpvalstybinės sutartys. Dėl pasirašytų tarptautinių sutarčių išimtis taikoma lenkų kalbai.
Laisviau galėtų steigti lietuviškas klases
Pastaraisiais metais, per Rusijos plataus masto karą Ukrainoje, į mūsų šalį atvyko daug ukrainiečių, kurių vaikai lanko mokyklas, kuriose ugdoma tiek lietuvių, tiek rusų kalba. L. Kasčiūnas siūlo, kad imigrantų ugdymas, pagal siūlomas įstatymo pataisas, visose ugdymo grandyse būtų vykdomas tik valstybine kalba ir tik ugdymo įstaigose, kurios vykdo ugdymą lietuvių kalba. Tiesa, iš užsienio atvykę vaikai galėtų lankyti išlyginamąją klasę – metus mokytųsi lietuvių kalbos, o vėliau tęstų standartinį ugdymą – mokytųsi visų dalykų lietuvių kalba.
Konservatoriai yra numatę ir kaip spręsti ir Vilniaus krašte iškylančią galimybių ugdytis lietuvių kalba problemą. Kaip sako L. Kasčiūnas, turėtų būti sudaroma galimybė steigti klases lietuvių ugdomąja kalba mokyklose, kuriose pagrindinė mokymo kalba yra tautinės mažumos kalba.\
Pasak L. Kasčiūno, lietuvių kalbos įvedimas neturėtų būti laikomas „struktūrine tinklo pertvarka“, nes toks reglamentavimas nenatūraliai apsunkina lietuvių kalbos įvedimą mokyklose.
Pasak TS-LKD pirmininko, būtų reglamentuota, kiek pageidaujančiųjų turėtų būti, kad klasė būtų formuojama. L. Kasčiūnas tikras, kad tai padėtų spręsti esamas problemas ten, kur stinga vietų norintiesiems ugdytis lietuvių kalba.
L. Kasčiūnas sako, kad įstatymo pataisas įregistruos šiandien, trečiadienį. Jis tikisi, kad pataisos, jei jos būtų priimtos, įsigaliotų nuo 2025 m. rugsėjo 1 d.
Juškienė: penkių pamokų per mažai
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė sakė, kad šiuo metu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose numatytos penkios lietuvių kalbos pamokos per savaitę, o tai reiškia, kad viena pamoka per dieną, yra labai mažai, kad vaikui susiformuotų derami valstybinės kalbos įgūdžiai. Ji pabrėžė, kad kitą laiką mokytojai kalba nevalstybine kalba.
„Kiek kokybiška lietuvių kalba, galime daug diskutuoti“, – sakė V. Juškienė.
Pasak Vilniaus kolegijos atstovės, kalbos ugdymas ankstyvajame amžiuje yra svarbus, tuo metu susiformuoja pagrindiniai kalbos įgūdžiai.
Ponomarenko: mažam vaikui lengviau išmokti
Vytauto Didžiojo universiteto Moderniųjų didaktikų katedros lektorė Tetiana Ponomarenko pati į Lietuvą atvyko prieš dešimtmetį, mūsų šalyje studijavo, išmoko lietuvių kalbą.
Ji pasidalijo ir savo patirtimi.
„Vaikas, kuris nuo penkerių metų pradėjo lankyti lietuvišką darželį, puikiai kalba lietuviškai“, – sakė T. Ponomarenko.
Pedagogė tikra, kad vaikas, nuo mažumės įtrauktas į tam tikrą kalbinę aplinką, greičiau pasiekia rezultatų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 25 mokyklos rusų mokomąja kalba (pradinės, progimnazijos, gimnazijos), dar yra keletas mokyklų-darželių, specialiųjų mokyklų ir pan. Taip pat yra 18 mišrių mokyklų, kuriose mokoma lenkų ir rusų, lietuvių ir rusų ar visomis trimis kalbomis. Mokyklose rusų mokomąja kalba mokosi 12, 8 tūkst. mokinių iš daugiau kaip 300 tūkst. šalies mokinių.
