Lėtinės ligos dažnai vystosi tyliai – pradžioje nesukeldamos ryškių simptomų. Todėl žmogus gali jaustis energingas, darbingas ir net neįtarti, kad kai kurie jo sveikatos rodikliai didina lėtinių ligų riziką. Visgi, savijauta neturėtų būti vienintelis sveikatos vertinimo kriterijus, rašoma klinikos „Altamedica“ pranešime žiniasklaidai.
Šeimos gydytoja Aistė Baliutavičienė įvardija svarbiausius organizmo rodiklius, kuriuos kiekvienam suaugusiajam svarbu stebėti reguliariai – ne tik sunegalavus.
Kraujospūdis svarbus, bet dar svarbiau jo tendencija
Vienas svarbiausių sveikatos rodiklių, kurį turėtų stebėti kiekvienas suaugęs žmogus, yra arterinis kraujo spaudimas. Padidėjęs kraujospūdis ilgą laiką gali nesukelti jokių juntamų simptomų, tačiau palaipsniui didinti širdies, kraujagyslių, inkstų ir kitų organų pažeidimo riziką.
Pasaulio sveikatos organizacija arterinę hipertenziją apibrėžia kaip pakartotinai, skirtingomis dienomis nustatomą 140/90 mmHg arba didesnį kraujospūdį. Vis dėlto kiekvieno žmogaus siektinos reikšmės gali skirtis – jos priklauso nuo amžiaus, gretutinių ligų ir kitų veiksnių.
„Viena didesnė reikšmė nebūtinai reiškia ligą. Kraujospūdį laikinai gali padidinti jaudulys, fizinis krūvis, skausmas, kofeinas ar net netinkama matavimo technika. Tačiau jeigu padidėjusios reikšmės kartojasi, jų ignoruoti nereikėtų – svarbu rezultatus stebėti nuosekliai ir aptarti su gydytoju“, – paaiškina A. Baliutavičienė.
Bendrasis cholesterolis svarbus, bet dar svarbiau lipidograma
Vertinant lėtinių ligų riziką, svarbus ne tik bendrasis cholesterolis, bet visa lipidograma. Ji apima bendrąjį cholesterolį, mažo tankio lipoproteinų cholesterolį (MTL cholesterolį), didelio tankio lipoproteinų cholesterolį (DTL cholesterolį) ir trigliceridus. Kiekvienas iš šių rodiklių suteikia skirtingos informacijos, todėl vien bendrojo cholesterolio reikšmės nepakanka išsamiai įvertinti žmogaus būklę.
„Pacientai neretai mano, kad nedidelis cholesterolio normos viršijimas nėra reikšmingas. Tačiau laboratorinio tyrimo rezultatai niekada nevertinami atskirai nuo bendros žmogaus sveikatos būklės. Svarbu atsižvelgti į amžių, kraujospūdį, žalingus įpročius, gretutines ligas, paveldimumą ir kitus rizikos veiksnius. Todėl tas pats cholesterolio rodiklis vienam žmogui gali reikšti nedidelę, o kitam – jau gerokai didesnę riziką“, – pažymi šeimos gydytoja.
Europos kardiologų draugijos rekomendacijose siektinos cholesterolio reikšmės nustatomos pagal bendrą paciento širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kuo ši rizika didesnė, tuo mažesnės MTL cholesterolio koncentracijos paprastai siekiama. Mažos rizikos pacientams mažo tankio lipoproteinų cholesterolio rekomenduojama reikšmė – MTL<3mmol/l, kitais atvejais verta kreiptis į gydytoją ir įvertinti individualią širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei jai rekomenduojamus individualizuotus lipidogramos rodiklius.
Gliukozės kiekis kraujyje svarbus, bet dar svarbiau jos dinamika
Gliukozės kiekis kraujyje yra vienas svarbiausių rodiklių vertinant priešdiabetinės būklės ir cukrinio diabeto riziką. Padidėjusi gliukozės koncentracija gali nesukelti aiškių simptomų, tačiau organizme jau gali vykti nepalankūs pokyčiai. Dėl šios priežasties tyrimai svarbūs ne tik pasireiškus troškuliui, dažnam šlapinimuisi ar silpnumui, bet ir profilaktiškai.
Atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę, gali būti atliekamas glikemijos tyrimas, o esant poreikiui gliukozės tolerancijos testas, kuris padeda anksti nustatyti glikemijos apykaitos sutrikimus. Tyrimų poreikis ir jų kartojimo dažnis nustatomi individualiai, atsižvelgiant į žmogaus amžių, ankstesnius rezultatus, gretutines ligas ir kitus rizikos veiksnius. Vienas ribinis ar padidėjęs rezultatas dar ne visada patvirtina diagnozę, tačiau jo nereikėtų ignoruoti – gydytojas gali rekomenduoti tyrimą pakartoti, atlikti papildomus tyrimus ar pradėti koreguoti gyvenseną.
Kūno svoris svarbus, bet dar svarbiau staigūs pokyčiai
Kūno svoris gali suteikti naudingos informacijos, tačiau svarbu neapsiriboti vien skaičiumi svarstyklėse. „Vertėtų stebėti, kaip svoris kinta per ilgesnį laiką. Netikėtas jo didėjimas arba mažėjimas, nekeičiant mitybos ir fizinio aktyvumo, gali būti signalas pasitarti su gydytoju. Taip pat naudinga žinoti savo liemens apimtį, nes riebalinio audinio kaupimasis pilvo srityje siejamas su didesne metabolinių ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika“, – teigia gydytoja.
Kiekvienam suaugusiajam svarbu žinoti pagrindinius savo sveikatos rodiklius, stebėti, kaip jie kinta, ir neignoruoti pasikartojančių nuokrypių. Tiesa, svarbu vertinti ne pavienius skaičius, o rodiklių tendenciją, kartu atsižvelgiant į rizikos veiksnius. Todėl atlikus tyrimus nereikėtų pasikliauti vien laboratorijos nurodytomis rodiklių normomis. Rezultatus geriausia aptarti su šeimos gydytoju, kuris vertina platesnį vaizdą – bendrą sveikatos būklę, ligos istoriją ir galimus rizikos veiksnius, apibendrina šeimos gydytoja Aistė Baliutavičienė.
