Naujienų srautas

Sveikata2026.07.13 21:50

Vos viena valanda trumpesnis miegas kasnakt gali lemti svorio augimą

LRT.lt 2026.07.13 21:50
00:00
|
00:00
00:00

Moksliniai tyrimai jau įrodė, kad didelis miego trūkumas didina apetitą ir skatina persivalgymą. Tai siejama su hormonų pokyčiais – padidėja alkio hormonas grelinas, o sotumo jausmą reguliuojančio leptino kiekis sumažėja. Naujausias tyrimas atskleidžia dar vieną tendenciją, susijusią su miegu. Trūkstant miego, gali padidėti ir žmogaus kūno svoris, skelbia portalas „Medical News Today“.

Šiuolaikiniame gyvenime, bandydami suderinti darbą, šeimą ir socialinius įsipareigojimus, daugelis suaugusiųjų aukoja miegą. Miego trūkumu paprastai laikoma situacija, kai žmogus reguliariai miega trumpiau nei rekomenduojamas 7–9 valandas per parą.

Tačiau daugelis iki šiol atliktų tyrimų buvo paremti gana ekstremaliomis sąlygomis – pavyzdžiui, tiriamieji miegodavo vos keturias valandas per naktį. Tokie scenarijai mažai atspindi kasdienį gyvenimą, nes dauguma žmonių ilgą laiką tokio režimo tiesiog nepajėgtų laikytis.

Todėl naujausiame tyrime mokslininkai nusprendė įvertinti kur kas realesnę situaciją – kas nutinka tuomet, kai žmogus nuolat miega vos kiek daugiau nei valanda trumpiau nei įprastai.

Rezultatai, paskelbti žurnale „Annals of Internal Medicine“, rodo, kad net ir toks, atrodytų, nedidelis miego sutrumpėjimas gali prisidėti prie laipsniško svorio augimo ir mažesnio fizinio aktyvumo. Per šešias savaites tyrimo dalyviai vidutiniškai priaugo apie 0,5 kilogramo ir daugiau laiko praleido sėdėdami ar kitaip nejudėdami.

Nedideli pokyčiai ilgainiui gali tapti reikšmingi


Tyrime dalyvavo 95 suaugusieji, kurie įprastai miegodavo 7–8 valandas per parą.

Eksperimentas buvo padalytas į du šešių savaičių laikotarpius. Vieno jų metu dalyvių buvo paprašyta eiti miegoti maždaug pusantros valandos vėliau nei įprastai. Vidutiniškai jų miegas sutrumpėjo 78 minutėmis. Kito laikotarpio metu jie laikėsi įprasto miego režimo.

Viso tyrimo metu dalyviai nešiojo išmaniuosius riešo prietaisus, kurie registravo miego trukmę ir fizinį aktyvumą. Tyrėjai taip pat vertino kūno svorį, liemens apimtį, kūno sudėtį bei hormonų, reguliuojančių apetitą, pokyčius.

Paaiškėjo, kad per šešias savaites trumpiau miegoję žmonės vidutiniškai priaugo apie vieną svarą, arba maždaug pusę kilogramo.

Nors svorio padidėjimas neatrodo didelis, mokslininkai pabrėžia, kad jis įvyko vos per pusantro mėnesio. Kadangi tyrimas atkartojo daugelio žmonių ilgą laiką patiriamą miego trūkumą, ilgalaikėje perspektyvoje pasekmės gali būti kur kas didesnės.

Mokslininkų skaičiavimais, jei žmogus kasnakt miegotų maždaug 80 minučių trumpiau ištisus metus, svorio padidėjimas galėtų tapti kliniškai reikšmingas.

Pagrindinė tyrimo autorė, Kolumbijos universiteto Miego ir cirkadinių ritmų tyrimų centro vadovė Marie-Pierre St-Onge teigia, kad svarbiausia tyrimo išvada yra aiški: nuolatinis miego trūkumas lemia ne tik svorio augimą, bet ir didesnę liemens apimtį.

Mažiau miego – mažiau judėjimo


Tyrimas atskleidė dar vieną svarbią tendenciją – trumpiau miegoję žmonės tapo mažiau fiziškai aktyvūs.

Vidutiniškai jie kasdien 17 minučių daugiau praleisdavo sėdėdami arba kitaip nejudėdami. Vyrams ir moterims po menopauzės šis laikas padidėjo beveik pusvalandžiu per dieną.

Svarbu tai, kad šis pokytis išliko net ir įvertinus faktą, jog trumpiau miegoję žmonės paprasčiausiai turėjo daugiau laiko būti pabudę.

Tai leidžia manyti, kad miego trūkumas keičia ne tik budrumo trukmę, bet ir žmogaus norą ar gebėjimą tą laiką praleisti aktyviai.

Mokslininkai primena, kad ilgalaikis nejudrumas pats savaime didina lėtinių ligų riziką, todėl kartu su miego stoka jis gali dar labiau pabloginti sveikatos būklę.

Pasak M. St-Onge, svoris didėja tuomet, kai suvartojama daugiau energijos nei jos sunaudojama.

Ankstesni tyrimai jau parodė, kad dėl miego trūkumo žmonės valgo daugiau. Naujausias tyrimas papildo šias žinias parodydamas, kad tuo pačiu metu jie tampa ir mažiau fiziškai aktyvūs.

Reikia daugiau tyrimų


Mokslininkai pabrėžia, kad šis tyrimas neįrodo, jog miego trūkumas kiekvienam žmogui tiesiogiai sukelia svorio augimą.

Kūno svorį taip pat lemia mityba, genetika, streso lygis, fizinis aktyvumas ir daugelis kitų veiksnių.

Vis dėlto rezultatai dar kartą primena, kad kokybiškas miegas yra ne mažiau svarbi sveikos gyvensenos dalis nei subalansuota mityba ar reguliarus fizinis aktyvumas.

Kaip pagerinti miego kokybę?


Pasak M. St-Onge, vien gulėti lovoje ilgiau nepakanka – svarbu iš tiesų miegoti.

Todėl rekomendacijos turėtų būti pritaikytos kiekvieno žmogaus gyvenimo ritmui.

Jeigu ryte reikia keltis nustatytu laiku, verta apskaičiuoti, kada reikėtų eiti miegoti, kad būtų galima išmiegoti rekomenduojamas 7–9 valandas.

Taip pat naudinga peržiūrėti vakaro įpročius ir pagalvoti, ar kai kurias veiklas būtų galima sutrumpinti arba perkelti į kitą dienos laiką.

Mokslininkė pataria miego trukmę ilginti palaipsniui, kad organizmas spėtų prisitaikyti prie naujo režimo.

Ne mažiau svarbu vengti veiksnių, kurie trukdo užmigti – nevalgyti prieš pat miegą, antroje dienos pusėje riboti kofeino vartojimą ir atsisakyti intensyvų stresą keliančios veiklos vakarais.

Nors maždaug 80 minučių trumpesnis miegas kasnakt gali atrodyti nereikšmingas, šis tyrimas rodo, kad net ir nedidelis, bet nuolat pasikartojantis miego trūkumas ilgainiui gali paveikti kūno svorį, sumažinti fizinį aktyvumą ir padidinti medžiagų apykaitos bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi