Pavasaris ir vasara – metas, kai kartu su gamta suaktyvėja ir nerimas dėl erkių. Vieni po erkės įsisiurbimo ramiai gyvena toliau, kiti skuba tirtis, o treti ima nerimauti dėl „lėtinės Laimo ligos“, kurios oficiali medicina net nepripažįsta. Informacijos gausa ir skirtingi gydytojų atsakymai neretai tik dar labiau klaidina. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų infektologas Linas Svetikas sako: svarbiausia ne testai, o simptomai. Kada iš tiesų reikia sunerimti, ką reiškia teigiamas tyrimas, kada tyrimai yra būtini, o kada – tiesiog pinigai į balą?
Pasak L. Svetiko, didžiausią sumaištį kelia prieštaringa informacija, kurią pacientai gauna iš skirtingų gydytojų: vienas gydytojas iš karto diagnozuoja Laimo ligą ir ragina gydytis, kitas patikina, kad viskas gerai.
„Kai tu turi tokį disonansą, kuo tikėti?“ – retoriškai klausia gydytojas.
Jis pabrėžia, kad žmonės, būdami ne medikai, natūraliai tikisi aiškaus atsakymo. Tačiau kai jo negauna, ima ieškoti toliau. Pasak L. Svetiko, net ir tada, kai keli infektologai teigia, kad pacientas neserga, tai jo kartais neįtikina ir prasideda vadinamosios lėtinės Laimo ligos paieškos.
„Ieškoma to, kuris tau pateiks norimą tiesą, kad tave išgydys nuo galimos Laimo ligos“, – aiškina gydytojas.
Visos laidos įrašo klausykitės čia:
Laimo liga klastinga ir tuo, kad turi kelias stadijas, o pirmoji iš jų – bėrimas – dažnai sukelia ginčus net tarp gydytojų.
Tačiau, pasak L. Svetiko, situacija iš tiesų gana paprasta. Jei po erkės įsisiurbimo kitą dieną atsiranda paraudimas ar niežulys, tai dažniausiai yra tik reakcija į vabzdžio įsisiurbimą. „Tai tikrai ne Laimo liga – nereikia skubėti daryti tyrimų, tiesiog stebėti“, – aiškina jis.
Gydytojas priduria, kad pirmosios stadijos atveju tyrimai dažnai būna ne tik nereikalingi, bet ir klaidinantys. Pagrindinė Laimo ligos žymė – migruojanti eritema – atsiranda po kelių dienų ar savaičių nuo erkės įsisiurbimo ir paprastai neturi nei skaudėti, nei niežėti.
„Ji nebūtinai būna taikinio formos – gali būti tiesiog blyški paprasta dėmė“, – sako infektologas.
Svarbu ir tai, kad dėmė gali pasirodyti anksčiau, nei kraujyje atsiras aptinkamų antikūnų. Todėl anksti padaryti tyrimai gali rodyti neigiamą rezultatą net esant Laimo ligai.
Anot gydytojo, būtent čia dažnai daroma klaidų: „Žmogus pasidaro tyrimus per anksti, jie būna neigiami ir nusprendžiama, kad tai ne Laimo liga. Tada gydoma kaip, pavyzdžiui, dermatitas, o tik vėliau dėl kitų simptomų paaiškėja tikroji priežastis.“
Pasak L. Svetiko, ne kiekvienu atveju negydoma Laimo liga sukelia komplikacijų. Jis pasakoja apie atvejus, kai žmonės taip ir nebuvo gydyti, tačiau per visą laiką jokių klinikinių simptomų neišsivystė.
„Dauguma žmonių, kurie perserga Laimo liga ir nėra gydomi, neturi jokių tęstinių problemų. Buvo dėmė, ji pranyko, lieka tik teigiamas tyrimo rezultatas, tai nereiškia, kad nepagydžius viskas komplikuosis“, – nurodo infektologas.
Gydytojas pabrėžia, kad gydymas būtinas tik esant simptomams, o lemiamą vaidmenį atlieka pats imunitetas. „Antibiotikas yra tik tos kovos dalyvis“, – sako jis.
Teigiamas tyrimas nebūtinai yra ligos įrodymas
Kitas atvejis – kai žmogus neturi jokių aiškių simptomų, bet atsitiktinai padarytas tyrimas rodo teigiamą Laimo ligos rezultatą. Pasak L. Svetiko, tokioje situacijoje būtina kritiškai mąstyti: „Negalima tiesiogiai suvesti A su B. Jeigu skauda sąnarius ir kažkuris Laimo ligos tyrimas teigiamas, nebūtinai mes turime Laimo ligos atvejį.“
Jis paaiškina, kad kartais serologiniai tyrimai gali klaidingai rodyti infekciją dėl kitų sveikatos problemų arba persirgimo praeityje.
Gydytojas pabrėžia, kad Laimo liga visų pirma diagnozuojama pagal pakankamai aiškiai aprašytus klinikinius simptomus, o ne vien pagal laboratorijų atsakymus. Sudėtingesniais atvejais – pavyzdžiui, įtariant neuroboreliozę, reikalingi papildomi tyrimai, tokie kaip juosmeninė punkcija. Be jos diagnozės patvirtinti neįmanoma.
„Tyrimas taip pat gali būti klaidingai teigiamas dėl kitos ligos, iškreipiančios rezultatą“, – pabrėžia gydytojas. Pasak jo, ypač dažnai tai nutinka su M klasės antikūnais reumatologinėmis ligomis sergantiems pacientams.
Be to, net sėkmingai išgydžius Laimo ligą, antikūnai gali išlikti kraujyje dar ilgai, nurodo L. Svetikas.
Kaip atpažinti?
Infektologas aiškina, kada galima įtarti aktyvią Laimo ligos infekciją. Kaip jau minėta, pagrindinis požymis – migruojanti eritema. „Kai yra dėmė, daugeliu atvejų pačiam pacientui yra aišku, kad tai Laimo liga“, – sako jis.
Dažniausia Lietuvoje Laimo ligos be dėmės forma – neuroboreliozė, nurodo gydytojas. Ligą išduoda specifinis raumenų skausmas, dažniausiai kylantis juosmeninėje dalyje. „Tie įprasti stuburo skausmai skiriasi nuo neuroboreliozei būdingo skausmo. Toks skausmas paprastai vargina naktį, yra nesusijęs su judesiais, gali būti migruojantis“, – sako L. Svetikas.
Kitas galimas požymis – veido nervų paralyžius, panašus į insulto simptomus.
Dar viena forma – Laimo artritas. Tačiau L. Svetikas įspėja dėl klaidingų interpretacijų: „Jeigu mums skauda daugelį sąnarių, tiesiog pamaudžia juos, vargu, ar tai yra Laimo artritas“, – aiškina gydytojas.
Jis sako, kad Laimo artritas pasireiškia vieno arba kelių didelių sąnarių uždegimu su visais klasikiniais požymiais: sąnarys būna karštas, patinęs ir skausmingas.
Greitieji testai neturi prasmės
Kalbant apie greituosius Laimo ligos testus, kurių galima nusipirkti vaistinėse ar prekybos centruose, gydytojas yra tiesus: jie neturi prasmės.
Jo požiūriu, ne pacientas turi sugalvoti sau ligą – ligą nustatyti yra gydytojo darbas. „Pacientas turi eiti pas gydytoją, o šis turi vertinti nusiskundimus ir apsvarstyti, ar tas žmogus gali sirgti Laimo liga. Gydytojo darbas yra nuspręsti, kada reikia atlikti serologinius tyrimus“, – pabrėžia specialistas.
Be to, greitųjų testų patikimumas kelia abejonių. „Vis tiek niekas netikės greituoju testu. Tas testas yra tiesiog pinigai į balą“, – apibendrina jis.
Erkių tyrimai – dar viena paplitusi praktika, kurią L. Svetikas vertina skeptiškai. Kai kurios privačios klinikos aktyviai skatina pacientus atsinešti ištrauktą erkę ištirti. Gydytojo komentaras – trumpas ir ironiškas: „Tyrimai kainuoja. Proga uždirbti.“
Pasak jo, erkes verta tirti tik epidemiologiniais ar moksliniais tikslais, pacientui nešti ištrauktą erkę į laboratoriją – bevaisis reikalas. „Neigiamas rezultatas nieko nesako, teigiamas – irgi. Vėl pinigai į balą. Suprantu tuos, kurie tuos tyrimus atlieka, tai yra papildomi pinigai, tirti nedraudžiama“, – šypsosi infektologas.
Kalbėdamas apie prevenciją, L. Svetikas neslepia, kad garantuotų apsaugos nuo erkių priemonių tiesiog nėra. „Vienintelis aiškus variantas – kaip patarlėje „bijai vilko, neik į mišką“: jeigu bijai erkių, tai sėdėk namie. Kitų visiškai patikimų būdų nėra“, – sako jis.
Vis dėlto galima sumažinti riziką: rinktis šviesius drabužius (ant jų erkės geriau matomos), po buvimo gamtoje atidžiai apsižiūrėti kūną, paprašyti kitų apžiūrėti sunkiai matomas vietas. Repelentų efektyvumu gydytojas abejoja: „Naudoti galima, bet turėti užtikrintumo jausmą, kad kažkuo čia išsipurškiau ir nieko neįvyks, tikriausiai nereikėtų.“
Kartu jis primena ir veiksmingiausią apsaugą nuo vienos pavojingiausių erkių platinamų ligų: „Nuo erkinio encefalito apsisaugoti tikrai padeda skiepas. Jeigu mėgstate leisti laiką gamtoje, būtinai reikia skiepytis“, – ragina L. Svetikas.
Abejotini tyrimai
Infektologas pabrėžia, kad medicina skiria vėlyvąsias Laimo ligos formas – dažniausiai nervų sistemos ar sąnarių pažeidimus – nuo to, ką žmonės vadina lėtine Laimo liga. Pastarasis terminas oficialiosiose gairėse nevartojamas.
Gydytojas aiškina, kad tai, ką pacientai vadina lėtine Laimo liga, dažnai apima labai platų simptomų spektrą. Pasak jo, prie šios diagnozės galima pritempti praktiškai bet ką: „Jeigu tau silpna – galvok apie Laimo ligą, dar kažkas – irgi apie Laimo ligą. Jeigu jau iki tokio lygio nusileidžiam, tai lėtinę Laimo ligą bet kam galima įtarinėti.“
Jo teigimu, problema dar labiau gilėja dėl abejotinų tyrimų ir gydymo praktikų. „Lėtinės Laimo ligos diagnostika ir gydymas vyksta tose magiškose klinikose, kurios šiek tiek primena pasakų pasaulį“, – juokauja jis.
Viskas prasideda nuo brangių, kartais net nepatvirtintų tyrimų, paskui eina netikslingi ilgalaikiai antibiotikų kursai, o galiausiai – maisto papildų iš konkretaus gamintojo grandinė.
„Tie gydymai tampa labai brangūs pacientui“, – sako gydytojas. Jis pripažįsta, kad pavieniais atvejais tokiose klinikose gali atsidurti ir tikrai Laimo liga sergantis žmogus, tačiau dalis besikreipiančiųjų, jo vertinimu, yra tiesiog klaidinami.
Nors pripažįsta, kad dalis pacientų po tokių gydymų jaučiasi geriau, L. Svetikas ragina tai vertinti atsargiai. „Klausimas, kokia to priežastis – placebas ar ne“, – sako jis.
Galiausiai L. Svetikas atkreipia dėmesį į dar vieną detalę – specialistų kompetenciją tokiose klinikose. „Jeigu pasižiūrėtume, kas dirba, tai yra labai keistos specialybės. Jeigu širdies chirurgas pradeda Laimo ligas diagnozuoti, kyla daug klausimų dėl jo kompetencijos“, – šypsosi infektologas.
„Antibiotikas nėra vitaminas“
Gydytojas trumpai apibendrina vėlyvų Laimo ligos formų gydymą.
„Gydymą skiria gydytojas – dažniausiai infekcinių ligų, bet tai gali daryti ir vidaus ligų gydytojas“, – sako jis. Pasak specialisto, taikomas aiškiai apibrėžtas gydymas: skiriami konkretūs antibiotikai ir nustatytos trukmės kursas.
Pagrindinė žinutė – gydymą reikia laiku stabdyti. „Dauguma gairių sako tą patį – reikia laiku sustoti. Mes paskiriame, tebūnie, 28 dienų gydymą antibiotikais. Po antro gydymo epizodo, jeigu išlieka simptomatika, reikėtų sakyti stop ir viskas“, – nurodo L. Svetikas.
Vis dėlto gydytojas pažymi, kad net sėkmingai išgydžius Laimo ligą kai kurie simptomai gali išlikti, tai vadinamasis sindromas po Laimo ligos. „Tai nereiškia automatiškai, kad liga neišgydyta“, – pabrėžia jis ir priduria, kad panašių simptomų pasitaiko ir po kitų infekcinių ligų.
Pasak infektologo, kol kas nėra jokių įrodymų, kad šio sindromo atveju reikėtų taikyti ilgus antibakterinio gydymo kursus.
„Antibiotikas nėra vitaminas – jo negalima skirti į kairę, į dešinę. Jeigu tai nėra bakterinė infekcija, tai ką tu gydai tuo antibiotiku?“ – sako specialistas.
Parengė Ignas Ramanauskas
