Nors apie tuštinimąsi daugelis vengia kalbėti net gydytojo kabinete, išmatos gali daug pasakyti apie mūsų sveikatą. Gydytojai pabrėžia, kad jų forma, spalva ar kvapas neretai atskleidžia ne tik mitybos ypatumus, bet ir rimtesnius sutrikimus, todėl šios temos stigmos vertėtų atsisakyti.
Tuštinimosi tema išlieka tabu net gydytojo kabinete
Gastroenterologė Agnė Šiatkienė LRT RADIJUI pasakoja, kad tuštinimosi tema vis dar išlieka tabu net ir jos kabinete.
„Šiandien, kad pacientą prakalbintum, turi klausti jau labai konkrečiai, tiksliai. Turi klausti, kokios formos, ką mato tualete. Dažniausiai susigėsta, sako: „Aš ten nežiūriu.“ Sakau: „O kodėl? Verta pasižiūrėti.“ Taip po truputėlį, po truputėlį pratinam pasakyti, ką ten mato, kas užuodžiama. Tai tikrai ta stigma yra. Ir iš tikrųjų aš manau, kad vertėtų ją pamiršti“, – sako gydytoja.
Anot jos, liežuvis ir išmatos yra du dalykai, kurie ir be tyrimų gali parodyti, kad su organizmu kažkas yra negerai.
Kaip sako A. Šiatkienė, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kiek kartų per savaitę tuštinamasi, kokios išmatos yra bei ar jos keičiasi, yra mums neįprastos.
„Tikrai svarbu įsivertinti, kokios yra, ir ypač tada svarbu, kai jos pasikeičia. Jeigu mes visą gyvenimą turėjome kasdien tokias, kaip aš sakau, banano formos, normalias išmatas, kurios sklandžiai nueidavo, ir staigiai pasidaro avies spiriukai ar ten kažkokie upeliai, tai jau tada reikėtų sunerimti, kad kažkas negerai yra organizme“, – aiškina A. Šiatkienė.
Kaip pasakoja gydytoja, savo kabinete ji turi Bristolio kvalifikacijos lentelę, kurią pateikia pacientams ir kuri veikia kaip pirminis diagnostikos įrankis, o jaunesni pacientai dažnai ir patys naudojasi programėlėmis, kuriose galima pasižymėti išmatų tipą, sekti pokyčius ir pateikti duomenis gydytojui.
Kaip pabrėžia A. Šiatkienė, svarbu atkreipti dėmesį ir į išmatų formą, ir į spalvą, kvapą ar priemaišas.
„Banano forma yra tokia standartinė, ji yra būdinga sveikam žmogui. Ir kodėl banano? Tai yra tiesiog minkštos išmatos, kurios įkrenta, nepraranda savo formos įkritusios. Ir turbūt labiausiai mums reikėtų į ją lygiuotis. Visa kita, kas yra kitaip, jau yra kažkas negerai arba tai yra laikinas dalykas“, – sako ji.
Vienkartiniai nukrypimai gąsdinti neturėtų
Kaip pažymi gydytoja, vienkartiniai išmatų nukrypimai nuo normos, kai keičiasi mityba, keliaujame ar patiriame didesnį stresą, yra normalu. Tačiau jeigu tai lydi ir kiti simptomai, jeigu tai tęsiasi ilgesnį laiką, derėtų kreiptis ir į specialistus.
„Jeigu mes turim išmatas tokias kietas, net kartais ir kraują pastebim, tai gal jau kažkas keičiasi, gal tikrai vertėtų pasidaryt pirmiausia elementarius tyrimus, nes mes turime sunerimti tada, kai pasikeičia išmatų forma. Jeigu man nuo vaikystės yra vidurių užkietėjimai ir jie tebesitęsia, niekas nesikeičia, tai vėlgi, gal tikrai pas tą gydytoją bėgti ir nereikėtų“, – pastebi ji.
Gydytoja pažymi, kad ir pastebimas kraujas gali būti dvejopas, o nerimą tai kelti turėtų ne visada.
„Jeigu mes matome išmatose šviežio kraujo pėdsakus arba tik ant tualetinio popieriaus, tikrai reikėtų įsivertinti, kad tai greičiausiai yra arba nuo hemorojaus, arba nuo įplėštos išangės. [...] Tai jeigu mes matome tą kraują šviežią, jo yra pėdsakai, bandymas apsiprausti kažkiek padeda, išmatos minkštėja ir jo nelieka. Vėlgi, tai yra tikrai nepavojinga sveikatai“, – akcentuoja gydytoja.
Tačiau sunerimti reikėtų, jei kraujas tamsus – toks kraujas greičiausiai ateina iš viršutinio virškinimo trakto, jis gali indikuoti opaligę, kai tikrai reikėtų skubios pagalbos.
Retą tuštinimąsi gali lemti fizinis pasyvumas
Kalbant apie išmatų spalvą, A. Šiatkienė mini, kad auksinio standarto nėra, visi rudi atspalviai yra normalu, o, matant kitokias spalvas, visų pirma reikėtų pagalvoti apie tai, ką paskutinį kartą valgėme. Žalius atspalvius gali lemti špinatai, rausvus – burokėliai.
Išmatų kvapas standarto taip pat neturi, tačiau, kaip sako gydytoja, vėl svarbu atkreipti dėmesį į jo pokyčius.
Kaip sako gydytoja, jei pacientai ateina su simptomais, pavyzdžiui, pilvo pūtimu, tai gali indikuoti skirtingas ligas, kurias diagnozuoti galima pasitelkiant įvairius tyrimus bei testus.
„Vaistinėse galima nusipirkt slapto kraujavimo testą. [...] Mes turim Lietuvoj programą nuo 50 metų pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, bet aš tikrai manau, kad turėtų būti žymiai anksčiau, nuo 40 metų. Tai tiems pacientams, kurie turi didesnę riziką, sakau, kad galit namų sąlygomis pasidaryti, nei ten kažkur reikia nešti tas išmatas, nei rinkti. Nes dar čia iššūkių su rinkimais būna visokių. Tai tikrai verta“, – pataria gydytoja.
Svarbu ir tai, kaip dažnai tuštinamės, priduria A. Šiatkienė. Anot jos, dabar manoma, kad normalu tuštinis nuo trijų kartų per dieną iki trijų kartų per savaitę.
„Anksčiau būdavo iš viso, kad kartą per dieną. Tai, ką mes turim, mūsų profesijos yra sėdimos. Darbas sėslus, mes mažiau judame, ir viskas. Tai reiškia, mes leidžiame sau rečiau tuštintis. Nes šiaip, iš tikrųjų, kad mes gerai jaustumėmės, tas turbūt rodiklis turėtų būti kuo dažniau tuštintis“, – sako ji.
Jei tuštinamasi itin retai, pavyzdžiui, kartą per savaitę, derėtų peržiūrėti tiek mitybą, tiek vandens suvartojimą, tiek fizinį aktyvumą, teigia pašnekovė.
„Mes visi galvojam, kad išmatos yra maistas ir vanduo. Ne, mes turime būti ir fiziškai aktyvūs. Tai labai svarbus dalykas. Pasituštinus jaučiamas komfortas pilve, kad nėra nei pūtimo, nei tempimo, yra siekiamybė. Ir, aišku, kad tos išmatos išeitų sklandžiai, be jokių trikdžių“, – sako gydytoja.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Diagnozė: gyvenimas“ įraše.
