Socialiniuose tinkluose pasklido įrašas, tvirtinantis, esą moterys turėtų vengti mamografijos tyrimų, nes jie dažnai klaidina ir yra pavojingi dėl radiacijos. LRT.lt kalbinti medikai taip pat pastebi klaidinančią informaciją ir primena, kad ankstyva vėžio diagnozė leidžia išvengti mirties. Jie ragina moteris skirti daugiau dėmesio savo sveikatai.
„Moterys, kurioms atliekama mamografija, vargu ar žino, kokią žalą sau daro“, – taip prasideda įrašas. Taip pat tvirtinama, kad tyrimai dažnai yra netikslūs, o jų metu gauta radiacija ir fizinis suspaudimas gali padaryti dar didesnę žalą. Įraše tvirtinama, kad daugiau nei pusė mamografijos atvejų rodo vėžį, kai jo iš tikrųjų nėra, taip pat, kad „audiniai <...> bombarduojami radioaktyviais spinduliais, mutuojančiais <...> ląsteles“.
Kodėl tai netiesa?
Įrašu dalijasi šimtai moterų, nors daug profilių neatrodo autentiški. Kai kurios jų tvirtina, kad ketino eiti atlikti tyrimo, bet dabar atsisakė.
Nacionalinio vėžio centro gydytoja chirurgė Algė Leveckytė sako, kad mamografija, arba krūtų rentgenas, yra vienas iš pagrindinių tyrimų, naudojamų vėžiui aptikti. Dėl su amžiumi besikeičiančių audinių toks tyrimas labiau tinka vyresnio amžiaus pacientėms. Gydytoja paneigė, kad didelė dalis mamogramų yra netikslios. Be to, medikai bet kurį vėžį pradeda gydyti tik po biopsijos tyrimo, kai ištiriamas ląstelių mėginys, taigi, kilus įtarimų, pacientei būtų skiriamas ne vienas tyrimas.
„Tai yra tikslus tyrimas, klaidų pasitaiko, kai labai tanki pacientės krūties liauka. Daugiausia gali būti iki 10 proc. klaidų, būtent amžiaus grupėje nuo 40 iki 49 metų“, – komentavo ji.
Gydytoja taip pat kritikavo teiginius, kad mamografija gali pakenkti dėl radiacijos. Ji sako – mamografijos apšvita tolygi skrydžiui lėktuvu.
„Jei žmogus skraido dažnai, jis gauna kur kas daugiau spinduliuotės. Mamogramos apšvita yra gana nedidelė, nuo trijų iki penkių milisivertų. Ji yra saugi ir atliekant prevencines mamogramas, tai jokios reikšmės naujo vėžio išsivystymui neturi. Pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos tyrimas krūtinei gali atitikti 700 rentgeno nuotraukų, todėl net nediskutuojame apie apšvitos žalą, jos paprasčiausiai nėra“, – palygino pašnekovė.
A. Leveckytė sako, kad įrašo kūrėjai manipuliuoja baimėmis.
„Panaudotas labai ekspresyvus žodis – „bombardavimas“ [spinduliuote]. Bombarduojami jonizuojančia spinduliuote esame kasdien: iš kosmoso, iš Saulės, kai skrendame lėktuvu“, – kalbėjo gydytoja ir paragino, jei mamografija kelia fizinį nepatogumą dėl suspaudimo, tiesiog pasakyti tai tyrimą atliekančiam medicinos darbuotojui.
Populiarus tyrimas
Netiesa ir tai, kad Šveicarija atsisakė mamografinių tyrimų. Tai naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino Šveicarijos federalinis sveikatos biuras, nes būtent šiomis savaitėmis įrašai apie tariamą krūties tyrimų žalą masiškai paplito ir kitomis kalbomis. Apskritai tai itin sena melagiena – Lietuvoje ja dalytasi dar prieš dvejus metus, tik ne taip aktyviai.
Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje dirbanti šeimos gydytoja Justė Latauskienė sako, kad gyventojus gąsdinančių įrašų internete ji pastebi, bet nors komentarų ir pasidalijimų daug, realybėje moterys labiau bijo ne rentgeno, o vėžio ir retai kada atsisako ar bijo tirtis krūtų sveikatą.
Gydytoja pastebi, kad klaidinanti informacija dažniausiai yra nukopijuota iš užsienio šaltinių rusų arba anglų kalbomis.
„Internete yra daug nedidelių, dažniausiai verstinių straipsnių apie tokių tyrimų pavojingumą. Dažniausiai jie ateina arba iš šalių, kur medicina yra labai brangi ir tai tampa oresniu būdu pasakyti, kad neturiu pinigų kai kuriems tyrimams, arba iš bandymo sukiršinti visuomenę, nes tie straipsniai dažnai nebūna pagrįsti mediciniškai arba nurodyti šaltiniai būna fiktyvūs. Dažniausiai jais dalijasi, komentuoja ir tiki tie žmonės, kurie ir taip nesilanko pas gydytojus“, – sako gydytoja.
Taip pat, pasak pašnekovės, moterys teigiamai vertina tai, kad nuo šių metų buvo paankstintas prevencinių tyrimų programos dalyvių amžius. Dabar dėl krūties vėžio nemokamai tikrintis kas dvejus metus kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų.
„Jaunesnės moterys dažniausiai nedvejoja, sako – žinoma, ačiū, nueičiau ir mokamai, jei tai, manote, naudinga. Dalis vyresnės kartos moterų, matyt, dėl jų patirties, yra linkusios nepasitikėti. Neva nieko nemokamo nebūna, jūs kažko norite, kaip man gali kažką siūlyti, turiu pats reikalauti“, – sako J. Latauskienė.
Anot jos, tyrimas yra profilaktinis, todėl neprivalomas.
„Jei žmogus to tyrimo nenori, gydytojui būtų smalsu išgirsti kodėl, padiskutuoti. Jis turi teisę atsisakyti, dėl kokių tik nori priežasčių. Bet jei pacientas bijo su gydytoju aptarti, kodėl atsisako, manau, tai daug didesnė problema, nei atsisakyti dėl kažko, ko gydytojas nesupranta, bet gali gerbti“, – svarstė šeimos gydytoja.
Tuo metu Nacionalinio vėžio centro gydytoja chirurgė A. Leveckytė sako, kad ankstyva vėžio diagnozė leidžia išvengti mirties ir ragina moteris skirti daugiau dėmesio sveikatai. Ji primena, kad kiekviena moteris turėtų kartą per mėnesį po menstruacijų apsičiuopti krūtis ir kreiptis į specialistą, pastebėjus neįprastą darinį, odos pakitimus, išskyras, odos spalvos, formos pokyčius.
„Atliekant prevencines mamogramas, nustatoma 70 proc. ankstyvų krūties vėžio stadijų. O pradėjus tinkamai gydyti ankstyvoje krūties vėžio stadijoje, moters išgyvenamumas siekia 98 proc., ji visiškai pagydoma <...> Mamogramų nauda yra neabejotina“, – kalbėjo gydytoja.
Gydytojų teigimu, mamografija nėra kenksmingas sveikatai tyrimas. Jos metu gaunama radiacija nekelia pavojaus. Taip pat nėra tiesa, kad jos atsisako kai kurių valstybių medikai ir kad ji dažnai būna netiksli.
