Penktadienį iš pirmosios misijos Ukrainoje sugrįžo keturių Lietuvos medikų komanda. Jų tikinimu, darbas karo krečiamos šalies ligoninėse kardinaliai skiriasi nuo to, su kuo tenka susidurti Lietuvoje: vienoje operacinėje operuojama ne po vieną, o po du pacientus iškart, palatos perpildytos, ligonių srautas – milžiniškas.
Operacinėse operuojama iškart po du pacientus
Keturių medikų komandą vos per kelias valandas suformavęs Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovas Audrius Šimaitis sako, jog sužinoti, kaip vyksta darbas ligoninėje karo metu, galima tik pamačius tai realiai.
„Mes, kaip valstybė, medikai, galime sužinoti, kas vyksta karo sąlygomis, tik nuvykę ir pamatę, kaip tai yra iš tikrųjų“, – pabrėžė A. Šimaitis.
Daugiau apie tai, ką pamatė ir ko išmoko lankydamiesi Rytų Ukrainoje esančioje ligoninėje, papasakojo ir misijoje dalyvavę du gydytojai.
Misijoje dalyvavęs KUL gydytojas anesteziologas-reanimatologas Nerijus pasakojo vertinantis galimybę iš arti susipažinti su Ukrainos medikų darbu ekstremaliomis sąlygomis. Medikų komanda dirbo Rytų Ukrainoje esančioje ligoninėje, dydžiu prilygstančioje KUL.
„Teko galimybė su darbu susipažinti asmeniškai prie paciento lovos, matant visus infrastruktūrinius pokyčius. (...) Šitoje situacijoje jie buvo priversti padvigubinti intensyvios terapijos lovų skaičių, operacijų skaičių. Kiekvienoje operacinėje atsirado po du operacinius stalus, sąlygos jų sunkios, labai padidėję darbo krūviai“, – kalbėjo gydytojas anesteziologas-reanimatologas.
Jis pabrėžė, kad medikai iš Lietuvos ligoninėje buvo šiltai ir geranoriškai priimti, ukrainiečiai noriai dalijosi informacija. Taip pat gydytojas pasidžiaugė labai aukštu Ukrainos gydytojų profesionalumo lygiu.
Pasak Nerijaus, daugiausia misijos metu teko susidurti su karo sužalojimais – su tokio pobūdžio žaizdomis, situacijomis Lietuvos medikams tenka susidurti ypač retai.
„Vyrauja sprogmenų padaryti sužalojimai, skeveldriniai sužeidimai, jų gydymo ypatumai. Bet mus labai domina ir pokyčiai, kurie įvyko jų organizaciniuose dalykuose, pavyzdžiui, ligonių patekimas nuo fronto linijos iki gydymo įstaigų, pakeitimai ligoninės infrastruktūroje.
Turime įvertinti galimybes dirbti ir išnaudoti požemines struktūras, kurias turime ligoninėje. Gydymo įstaigos privalo tapti pakankamai autonomiškos, apsirūpinti atskirais energijos tiekimo šaltiniais, kurių turi būti ne vienas, vandeniu“, – teigė jis.
Dalyvauti misijoje padrąsino mama
Kartu misijoje dalyvavęs KUL gydytojas traumatologas Tadas antrino, kad jam apsispręsti – vykti į Ukrainą ar ne – buvo gana sunku. Jis tikino, kad sulaukęs skambučio iš ligoninės vadovo A. Šimaičio, apie galimybę vykti tarėsi su šeima. Tik mamos padrąsintas medikas apsisprendė dalyvauti misijoje.
„Ypatingai buvo sunku tėvams pasakyti, nes žmonės yra vyresnio amžiaus. Likus dviem dienoms (iki misijos – LRT.lt) nuvažiavęs pasakiau. Tėvas tyli, nieko nesako, o mama sako, kad kažkas turi imtis to darbo. Tai suteikė jėgų“, – pasakojo Tadas.
Jis prisiminė, kad jau vykstant į misiją iš pradžių viskas atrodė paprasčiau – kelionės metu nuotaika buvo rami, nevengta ir pajuokauti.
„Įvažiavus į Ukrainą jau ties siena vaizdas pradėjo keistis: patikros punktai, kariškiai su automatais. Juokai automobilyje po truputį baigėsi“, – pasakojo gydytojas.
Tokius sužalojimus anksčiau matė tik filme
Kalbėdamas apie darbą Rytų Ukrainos ligoninėje Tadas pasakojo, kad jį labiausiai nustebino didžiuliai pacientų srautai, perpildytos palatos. Tadas traumatologo darbą dirba 20 metų, tačiau su tuo, ką pamatė Ukrainos ligoninėje, Lietuvoje jam susidurti neteko.
„Ten yra didelės palatos. Jeigu pas mus palatoje guli po 3–4 pacientus, tai ten yra pilna. Nesakysiu skaičiaus, bet sužeidimai yra siaubingi: be rankos, be kojos, be abiejų kojų, gyvybiniai organai pažeisti – ir tie srautai kasdien keičiasi. Atvažiuoja tam tikras kiekis pacientų ir jie išvyksta. Kasdien atliekamos didžiulės operacijos, labai baisūs tie sužalojimai. Jauni stiprūs vyrai be galūnių, sužaloti. Seniau tą matydavau tik filme“, – pasakojo gydytojas traumatologas.
Visgi kas labiausiai Tadui įsiminė – tai ligoninėje dirbantis gydytojas, kuris pats yra patyręs baisių karo sužalojimų. Medikas šiandien neturi abiejų kojų, juda su protezais. Tačiau, pasak Tado, šis gydytojas lanko gulinčius sužalotus pacientus ir savo pavyzdžiu juos bando įkvėpti, kad ir po didelių patirtų traumų gyvenimas nesibaigia.
Misijų organizuos ir daugiau
Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, šiais metais planuojama ir daugiau tokių misijų – norima, jog Ukrainoje patirties įgytų medikai iš visų Lietuvos regionų.
„Mūsų medikai profesionalai realiomis sąlygomis Ukrainoje mokėsi iš Ukrainos kolegų medikų, kaip dirbti karo sąlygomis ir kaip dirbti su karo sukeliamomis traumomis“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo sveikatos apsaugos ministrė.
M. Jakubauskienė teigė, kad tokios stažuotės, kurių metu šalies medikai įgyja žinių ir praktikos, kaip dirbti ekstremaliomis situacijomis, yra labai svarbios šalies sveikatos sistemai. Todėl, pasak jos, ministerija, bendradarbiaudama su šalies sveikatos įstaigomis, ketina toliau vykdyti tokias stažuotes.
„Ši medikų misija ir praktinis vizitas į Ukrainą yra pirmoji mūsų iniciatyva. Toliau iš visų Lietuvos regionų bus ir daugiau, kai chirurgai, traumatologai, anesteziologai, psichikos sveikatos specialistai, slaugytojai ir greitosios medicinos pagalbos medikai vyks į Ukrainą pagal planą ir perims pagalbos organizavimo ir teikimo patirtį būtent karo sąlygomis“, – akcentavo M. Jakubauskienė.
Jos teigimu, labai svarbu tai, kad iš karo zonos grįžę medikai galės perduoti visą savo sukauptą patirtį Lietuvoje dirbantiems kolegoms bei padės suformuoti kritinę medikų komandą, gebančią reaguoti ištikus ekstremaliai situacijai.
„Grįžę į Lietuvą medikai ir toliau dalinsis savo žiniomis regionuose ir padės mums formuoti tinklą, kaip organizuoti, koordinuoti ir teikti pagalbą ekstremalių situacijų atvejais. Tokiu būdu mes formuojame kritinę masę medikų. (...) Suformavę kritinę masę pasirengusių medikų šalyje mes galėsime laiku ir tinkamai reaguoti, jeigu sveikatos sistemoje iškiltų grėsmės“, – akcentavo ministrė.
ELTA primena, kad vasario pradžioje sveikatos apsaugos ministrė M. Jakubauskienė teigė, kad šalies sistema nėra pasirengusi karinėms, hibridinėms ir civilinėms grėsmėms.
„Situacija, švelniai tariant, nėra gera. Pasiruošimas nėra tinkamo lygio. Dėl to sveikatos sistemos pasirengimas civilinėms, hibridinėms ir karinėms grėsmėms yra vienas iš mūsų prioritetų“, – interviu laidoje „ELTA kampas“ tikino sveikatos apsaugos ministrė.
Jos teigimu, itin daug dėmesio numatoma skirti infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, kompetencijų stiprinimui ir visos sistemos valdymo pasirengimui.
Taip pat Jaunųjų gydytojų asociacijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos medikų pasirengimu suteikti pirmąją pagalbą ekstremalių situacijų metu visiškai pasitiki tik 2 iš 10-ies šalies gyventojų.
SAM nurodė, kad siekiant gerinti situaciją, iki 2027 m. numatyta apmokyti veikti krizės sąlygomis apie 6 tūkst. sveikatos sektoriaus specialistų.
