Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) apeliacinį skundą, nusprendė, kad gydytojai, formaliai pažeidę įstatymų reikalavimus, tačiau išsaugoję pacientų gyvybę ir sveikatą, sąžiningai vykdė pagrindinę savo pareigą – teikti kvalifikuotą medicinos pagalbą. Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė teigia, kad VLK darbuotojams trūksta kompetencijų vertinant medikų darbą, o gydytojai dažnai negali skirti tinkamų vaistų, bijodami baudų.
Tinkamus vaistus skyrė ne pagal tvarkas
VLK reikalavo, kad Respublikinė Panevėžio ligoninė atlygintų beveik 5,5 tūkst. eurų žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) dėl dviem ligoniams, mažamečiams vaikams, neteisėtai skirto vaistinio preparato.
Istorija siekia 2022 m., kuomet Respublikinės Panevėžio ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje gydytiems dviem mažamečiams pacientams buvo nustatyta klinikinė diagnozė – daugiasistemis uždegiminis sindromas, susijęs su COVID-19. Byla teisme atsidūrė po to, kai Šiaulių teritorinė ligonių kasa atliko patikrinimą ir nustatė, kad ligoninė dviem atvejais pažeidė centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų vartojimo ir skyrimo norminius aktus. Nes vaistinį preparatą, „Octagam“ pacientams skyrė netinkamos specialybės gydytojas, o diagnozė, kuriai esant buvo skirtas vaistas, nėra įtraukta į šio vaisto skyrimo atvejus.
Apygardos teismas konstatavo, kad Panevėžio ligoninės medikų sprendimas buvo veikimas esant būtinojo reikalingumo sąlygomis.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Laimantas Misiūnas medikus ne tik išteisino, bet ir įvertino jų pastangas bei puikiai atliktą darbą susiklosčiusiomis aplinkybėmis.
„2022 m. Respublikinėje Panevėžio ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriuje buvo gydomi du nedideli vaikiukai, 5-6 metų. Prisiminkime, kad tuo metu dar buvo kovido epidemija nepasibaigusi. Ir tie vaikai buvo, kiek aš pamenu, reanimacijos skyriuje. Jų sveikatos situacija buvo kritinė. Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojai pasirodė kaip savo srities profesionalai, bet jie pasirodė ir kaip labai kvalifikuoti, drąsūs ir iniciatyvūs žmonės. Gydytojų pasirinkta taktika, pasirinktas preparatas davė gerus rezultatus – vaikiukai pasveikę“, – teigia L. Misiūnas.
Respublikinę Panevėžio ligoninę atstovavusi advokatė Asta Bajorienė sako, kad ši situacija susiklostė COVID-19 ligai pagimdžius naujus sveikatos iššūkius.
„Susidarė tokia situacija, kai pacientams COVID-19 liga sukėlė ypač sunkią ir sveikatai pavojingą būklę – daugiasistemį uždegiminį sindromą. Esant šitai ligos būklei, jau buvo medicinos mokslo duomenų apie tai, kad pirmo pasirinkimo vaistas prie šio susirgimo yra būtent ginčo vaistas, kuris ir buvo paskirtas, „Octagam“, – dėsto A. Bajorienė.
Tačiau problema buvo ta, sako advokatė, kad centralizuotai apmokamų vaistų sąraše šitos diagnozės prie šito vaisto skyrimo sąlygų tiesiog nebuvo.
„Kas yra visiškai natūralu, nes pats sąrašas patvirtintas 2014 m., kuomet dar ir apie tą ligą, ir juo labiau apie jos sukeltas kažkokias komplikacijas jokių žinių nebuvo ir negalėjo būti. Esant tokiai situacijai, ligoninės gydytojai konsiliume nusprendė skirti šitiems vaikams minėtus vaistus, nesilaikant šitame sąraše nustatytų sąlygų ir konkrečiai nesant reikalingos diagnozės“, – sako A. Bajorienė.
Baudžiami už kokybišką darbą
Pasak Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkės Auristidos Gerliakienės, tvarkos, kuriomis vadovaujasi VLK, priverčia medikus tapti ir tų tvarkų pažeidėjais.
„Kompensavimo tvarkos, kuri labai dažnai yra keičiama, kartais medikai nespėja sužiūrėti ir yra baudžiami už tai, kad paskyrė gydymą tokį, kokio pacientui reikia. Bet tuo metu, tarkim, vaistas nebuvo kompensuojamas. Ir nesužiūrėtas. Ir tada VLK pateikia baudas už galimai padarytą pažeidimą. Dar nėra išsiaiškinta, ar tas pažeidimas iš tikrųjų buvo padarytas, bet tas žodis „galimai“ lyg ir įpareigoja sumokėti baudą“, – sako A. Gerliakienė.
Pašnekovė teigia, kad gydymo įstaigos baudas sumoka, o vėliau jos išieškomos iš gydytojo, kai iš tikrųjų gydytojas tik gydė ir skyrė vaistą, kuris pacientui ne tik reikalingas, bet ir geriausias, koks įmanoma.
„Kalbant apie VLK santykį su medikais, bendrai man nelabai patinka jų požiūris. Ir kai pirmą kartą susitikau su naujuoju vadovu, tada prašiau, kad jie nežiūrėtų į mediką kaip į pažeidėją, kaip į piktnaudžiaują, bet vertintų kaip kolegą, kaip partnerį ir suvoktų, kad mes esame visi to paties proceso veikėjai ir mūsų tikslas yra suteikti geriausią gydymą“, – pasakoja gydytoja.
Pasak A. Gerliakienės, VLK darbuotojai situaciją vertina subjektyviai, o ir ne visada jiems užtenka kompetencijos klinikinę situaciją įvertinti tinkamai. Be to, nėra selektyvaus vertinimo – tiek menkavertis pažeidimas, tiek rimtas pažeidimas yra vertinami vienodai, o bausmės iš karto skiriamos didelės.
„Mes jau atkreipėme VLK vadovo dėmesį į šiuos dalykus ir, manyčiau, kad per daug kišamasi į klinikinius procesus, nurodinėjant, kaip reikėtų gydyti“, – sako pašnekovė.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė sako, kad VLK, kaip viešo administravimo subjektas, vadovaujasi teisės aktais ir vykdo teisės aktus.
„Tai nėra sveikatos politiką formuojanti institucija. Ir jeigu kalbėtume apie šį atvejį, tai buvo atliktas rotacinis patikrinimas dėl 2022 m. sausio–kovo mėnesį išrašyto centralizuotai apmokamo intraveninio imunoglobulino vartojimo pagrįstumo“, – teigia D. Ozolienė.
Pašnekovė sako, kad patikrinimo metu buvo patikrintos aštuonios gydymo įstaigos, šešiose pažeidimų nerasta.
„Šešiose gydymo įstaigose indikacijos atitiko sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų priemonių sąraše numatytas indikacijas, ligas, specialistus. Vienoje įstaigoje neatitiko, bet įstaiga sutiko ir tą sumą grąžino, ji sudarė apie 1,3 tūkst. eurų. Ir du atvejai buvo Panevėžio ligoninėje, kuri nesutiko“, – sako D. Ozolienė.
Pašnekovė pabrėžia, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa už istorijoje minimų vaikų gydymą sumokėjo.
„Kokiais vaistais begydė, ką buvo nupirkusi ligoninė, už tą gydymą buvo sumokėta. Ligonių kasa nekvestionavo tikrinimo metu tų pacientų gydymo ar sumos, sumokėtos Panevėžio ligoninei už tų pacientų gydymą“, – sako D. Ozolienė.
Tačiau ji priduria, kad yra ir kitas sąrašas, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro.
„Tai centralizuotai perkamas vaistų sąrašas, kuriame apibrėžtos indikacijos ar nurodytos tam tikros ligos, kada papildomai, ne iš ligoninės, o iš VLK lėšų perkamas tas vaistas. Mes ir tikrinom, ar atitiko būtent tas indikacijas, kurios numatytos centralizuotai apmokamų vaistų sąraše“, – aiškina pašnekovė.
D. Ozolienė pažymi, kad 2025 m. sausio 24 dieną įsigaliojo nauja to sąrašo redakcija, kurioje indikacijos imunoglobulinui skirti liko tokios, kokios ir buvo.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše.
