Ernesta Jonaitienė didžiulius skausmus kentė nuo paauglystės. Liga trukdė susilaukti vaikų. Situacija iš esmės pasikeitė, kai moteris pakoregavo mitybos įpročius. Apie endometriozę ir jos valdymo būdus LRT RADIJO laidai „Kaip jautiesi?“ papasakojo ir Santaros klinikų gydytojas ginekologas, daktaras Mindaugas Šilkūnas. Jis pabrėžė, kad liga pavojinga tuo, jog ji ilgai gali progresuoti, o išgydyta gali kartotis ateityje.
Pasak Ernestos, endometriozė jai buvo diagnozuota labai anksti, pasireiškė polipų augimai, cistos, todėl per metus moteriai prireikdavo kelių operacijų. Be to, jai buvo prognozuota, kad moteris galės susilaukti ir vaikų.
„Man pavyko susilaukti vaikų, tačiau tai mano ligos simptomatikos nepristabdė, nors dažnai kalbama, kad nėštumas ar žindymas ligą suvaldo. (...) Pradėjau patirti pilvo skausmus. Tada buvo nustatyta, kad turiu endometriozės židinį pilvo sienoje, raumenyje. Pradžioje buvo atliekamos operacijos kas pusę metų, o vėliau kas tris mėnesius.
Nuo 2018 m. savo gyvenime pakeičiau labai daug ir 2 metus jau yra įvardijama kita endometriozės forma“, – sako moteris.
Ji neslepia, kad ją vargino daug fizinių, nemalonių simptomų, prie kurių prisidėjo ir psichologiniai. Vis dėlto, endometriozės simptomatiką jai pavyko sumažinti pakeitus mitybą ir įtraukus daugiau veiklos.
„Prieš tai valgiau įvairų maistą, kuris kelia uždegiminius procesus organizme, todėl eliminavau baltų miltų gaminius: bandeles, batoną, tortus, taip pat pieno produktus. Pradėjau į racioną vis daugiau įtraukti daržovių, nes man makaronai ir mėsa buvo kasdienybė. Pradėjau domėtis, ką reiškia priešuždegiminė mityba, kadangi endometriozė yra hormonų išbalansavimas. Kai susitvarkė hormonai, man pagerėjo“, – tikina E. Jonaitienė.
Kas ta endometriozė?
Anot ginekologo, endometriozė yra lėtinė liga, kai gimdos ertmės gleivinė ima augti už gimdos ribų, pavyzdžiui, ant kiaušidžių, kiaušintakių ar kitose vietose.
„Šie audiniai reaguoja į hormoninius pokyčius, ypač į lytinius hormonus – estrogeną, progesteroną, kas sukelia uždegimą. To uždegimo simptomatika yra skausmas. Be to, aplink tuos židinius gali formuotis audinių sustandėjimas, endometriozinės cistos ar židiniai“, – sako M. Šilkūnas.
Gydytojo teigimu, endometriozę sunku nustatyti, kadangi nėra specifinių simptomų. Todėl kartais nuo simptomų pradžios iki ligos nustatymo gali praeiti 5–10 metų.
„Ji gali progresuoti visą laiką, o pagydžius pasikartoti. (...) Pradžioje stengiamasi nustatyti iš simptomų, vėliau taikant vaizdinius metodus – ultragarsinį tyrimą, magnetinio rezonanso tomografiją. Dabar yra naujiena – naujas endotestas iš seilių. (...) Lietuvoje galima atlikti, bet kadangi tai – nauja, todėl yra labai brangu“, – tikina jis.
Priklauso nuo ligos
Anot pašnekovo, endometriozę dažniausiai pradedama gydyti nuo hormonų terapijos.
„Lengviausias iš hormoninio gydymo būtų – sudėtinės kontraceptinės tabletės, taikomi kiti hormoniniai vaistai. Kai jie nepadeda arba esant tam tikroms endometriozės formoms, kai cistos yra didesnės nei 3 cm, rekomenduojamas operacinis gydymas“, – tikina M. Šilkūnas.
Vis dėlto, ar pavyks išgyti nuo endometriozės, priklauso nuo jos formos ir kiek liga yra pažengusi.
„Liga gali būti pažengusi, bet moteriai gali pavykti susilaukti vaikų, tačiau gali būti ir taip, kai liga yra dar tik pradinėse stadijose, bet bus pažeidusi kiaušintakius ir moteris negalės natūraliai susilaukti vaiko. Kai negalime padėti gydymu, rekomenduojame pagalbinio apvaisinimo procedūras. Sergant endometrioze, tokios procedūros yra dažnos“, – sako ginekologas.
Paklausus, ar gyvenimo būdas turi įtakos endometriozės vystymuisi, gydytojo teigimu, moksliškai efektas nėra patvirtintas.
„Suprantama, kad sveikas gyvenimo būdas, tam tikro maisto vartojimas, kuris turi antioksidacinį, priešuždegiminį poveikį, gali padėti. Tenka dalyvauti tarptautinėse konferencijose ir, pavyzdžiui, kinai rekomenduoja žalią arbatą kaip antioksidantą endometriozės profilaktikai“, – dalijasi M. Šilkūnas.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“.
Tekstą parengė Justina Lopataitė
