„Būkite budrūs, nes, pasak mano gydytojos, šiuo metu siaučia toks plaučių uždegimas, kurio nesigirdi stetoskopu. Ligą parodo tik rentgenas“, – apie mįslingai skambančią plaučių uždegimo formą LRT.lt pasakojo ja susirgusi Rima. Gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila teigia, kad net 20 proc. visų plaučių uždegimų atvejų stetoskopu yra negirdimi.
Du kartus klausė plaučių, bet uždegimo nenustatė
Vilnietė Rima LRT.lt pasakojo blogai pasijutusi dar lapkričio pradžioje. Ją vargino aukšta temperatūra, kūno skausmai, silpnumas, todėl kreipėsi į šeimos gydytoją. Ši paklausiusi plaučių nieko įtartino nepastebėjo. Gripo ir COVID-19 testai taip pat buvo neigiami.
„Išrašė antibiotikų, todėl temperatūra nukrito. Tačiau ir toliau vargino silpnumas, neįprastas kosulys. Tada galvojau, kad silpna nuo vaistų, kosulio irgi nesureikšminau“, – pasakojo mergina.
Šaulių sąjungai priklausanti Rima plaučių uždegimo diagnozę išgirdo atsitiktinai.
„Šaulių sąjungai turėjau įrodyti, kad esu sveika ir pristatyti plaučių rentgeno nuotrauką. Tada man ir buvo pasakyta, jog sergu plaučių uždegimu. Žinia mane išmušė iš vėžių. Greičiausiai sirgdama vaikščiojau tris savaites. Pasak mano gydytojos, šiuo metu siaučia toks plaučių uždegimas, kurio nesigirdi stetoskopu. Parodo tik rentgenas“, – sako šiuo metu antibiotikus vartojanti mergina.
Profesorius: ne visas plaučių uždegimo formas paprasta diagnozuoti
Santaros klinikų gydytojas pulmonologas prof. E. Danila LRT.lt teigia, kad maždaug 20 proc. plaučių uždegimo atvejų stetoskopu yra negirdimi.
„Jei uždegimas apima nedidelį plaučių plotą, ausimi jo neišgirsi. Tačiau yra ir kitų požymių, pagal kuriuos galima įtarti plaučių uždegimą. Tai kosulys, krūtinės skausmas, dusulys, karščiavimas, didelis silpnumas. Žmogus gali ir neturėti visų išvardytų simptomų, tik keletą. Be to, juos nesunku nurašyti kitai peršalimo infekcijai. Ypač kai dabar siaučia daug respiracinių infekcijų.
Didelė dalis pacientų ir kosėja, ir karščiuoja, ir jaučia silpnumą, bet daugumai jų nėra plaučių uždegimo. Gydytojas irgi negali visiems, kurie kosėja ar karščiuoja, tuoj pat daryti rentgeno nuotraukų. Jis turi įvertinti kompleksiškai. Beje, kartais riba tarp bronchito ir plaučių uždegimo yra subtili“, – sako profesorius.
Gydytojas pažymi, kad mėnesį ar net daugiau užsitęsęs kosulys irgi nebūtinai signalizuoja plaučių uždegimą.
„Ilgai kosėti persirgus virusu yra visiškai normalu. Reikia kantrybės. Pastebėjau, kad dalis pacientų nori pasveikti per dieną. Taip nebūna su kosuliu“, – pastebi profesorius.
Pasak jo, nediagnozuotas ir negydomas plaučių uždegimas nebūtinai komplikuosis į gyvybei pavojingą būseną. Tai, anot jo, nutinka gana retai. Ligos eiga priklauso nuo bendros žmogaus sveikatos būklės, amžiaus, žalingų įpročių, uždegimo sukėlėjo, imuninio atsako.
„Kol dar nebuvo išrasti antibiotikai, bet plaučių uždegimą jau buvo galima diagnozuoti, pastebėta, kad absoliuti dauguma žmonių savaime pasveiksta, įveikia plaučių uždegimą. Sunkios formos pasitaiko gerokai rečiau nei lengvesnės“, – neišsigąsti susirgus plaučių uždegimu ragina pulmonologas.
Rentgeno nuotrauka irgi ne visada tiksli
E. Danila pastebi, kad ir rentgeno nuotrauka ne visada parodo plaučių uždegimą.
„Esu konsultavęs ne vieną pacientą, atnešusį plaučių rentgeno nuotrauką ir gydytojo radiologo išvadą, kad serga plaučių uždegimu. O mes, atlikę pakartotinį rentgeną, jo nefiksuojame.
Radiologija yra šešėlių mokslas. Daug kas priklauso ir nuo rentgeno aparato modernumo. Mūsų klinikoje yra puikios kokybės aparatai, todėl jokio uždegimo nematome, nors kitos įstaigos radiologas jį diagnozavo.
Vis tik geriau laiku diagnozuoti plaučių uždegimą, kad ir klaidingai, nei vaikščioti su juo ir tikėtis, kad pasveiksi savaime“, – teigia gydytojas.
Santaros klinikų profesorius teigia negirdėjęs, kad šiuo metu siaustų sunkiai nustatoma plaučių uždegimo forma, todėl negalintis nei patvirtinti, nei paneigti šios informacijos.
