Nors vaistažolės ir kiti augalai vaistams naudojami jau tūkstančius metų, pastaruoju metu jie labai išpopuliarėjo iš dalies dėl įrašų socialiniame tinkle „TikTok“, kuriuose vartotojai skelbia apie vaistažolių papildų, pavyzdžiui, ašvagandos, ciberžolės ir žaliosios arbatos, vartojimo naudą, rašo „Medical News Today“
Nors vaistažolių papildai gali būti laikomi „natūraliais“, jie nėra savaime saugūs, tačiau skirtingai nuo vaistų, prieš patiekiant į rinką jų neprivalo peržiūrėti ar patvirtinti JAV Maisto ir vaistų kontrolės administracija (FDA). Be to, vartotojams gali pasireikšti šalutinis vaistažolių papildų poveikis, o tam tikros jų veikliosios medžiagos gali turėti įtakos kitiems tuo pačiu metu vartojamiems vaistams.
Naujajame Mičigano universiteto mokslininkų tyrime teigiama, kad maždaug 15,6 mln. suaugusių JAV gyventojų (arba 5 proc.) per pastarąsias 30 dienų vartojo bent vieną vaistažolių papildą, kuris gali būti žalingas kepenims arba hepatotoksiškas.
Tyrimas neseniai paskelbtas žurnale „JAMA Network Open“.
6 galimai hepatotoksiškų augalinių produktų tyrimas
Šio tyrimo metu mokslininkai analizavo daugiau nei 9500 suaugusių JAV gyventojų, kurių vidutinis amžius – 47,5 metų ir kurie 2017–2020 m. dalyvavo Nacionaliniame sveikatos ir mitybos tyrime (NHANES), duomenis. Tyrimo dalyvių medicininiai duomenys apėmė receptinių vaistų ir vaistažolių papildų vartojimą.
Mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė šešių vaistažolių papildų, kurie, remiantis ankstesnių tyrimų duomenimis, gali būti hepatotoksiški, vartojimui. Tai:
- ašvaganda;
- kekinė juodžolė;
- briaunotoji garcinija;
- žaliosios arbatos ekstraktas;
- raudonųjų mielių ryžiai;
- ciberžolė arba kurkuminas.
„Potencialiai hepatotoksiški augaliniai produktai – tai produktai, kurių sudėtyje yra augalinės kilmės sudedamųjų dalių, galinčių sukelti kepenų pažeidimus“, – „Medical News Today“ (MNT) aiškino pagrindinė šio tyrimo autorė Mičigano universiteto Vidaus medicinos katedros Gastroenterologijos ir hepatologijos skyriaus docentė, medicinos mokslų daktarė Alisa Likhitsup.
„Kol kas nežinoma, kaip šie produktai sukelia kepenų pažeidimus, tačiau tikėtina, kad tai susiję su medžiagų apykaita, vykstančia kepenyse, jų pavartojus“, – sakė ji.
„Kaip praktikuojanti hepatologė, esu mačiusi pacientų, kurie dėl maisto papildų vartojimo patyrė kepenų pažeidimų, kartais net tokių rimtų, kad prireikė skubios kepenų transplantacijos. Vaistų sukeltų kepenų pažeidimų tinklo duomenimis, kepenų pažeidimų dėl augalinių produktų vartojimo dažnis didėjo nuo 7 proc. 2004–2005 m. iki 20 proc. 2013–2014 m. Todėl man (buvo) įdomu išanalizuoti paplitimą ir išsiaiškinti, kiek amerikiečių vartoja šiuos produktus“, – tęsė A. Likhitsup.
15,6 mln. suaugusiųjų vartoja kepenis pažeisti galinčias vaistažoles
Tyrimo išvadose A. Likhitsup ir jos kolegos rašo, kad apie 58 proc. visų dalyvių nurodė bent kartą per 30 dienų vartoję vaistažolių ar maisto papildų.
Apie 5 proc. dalyvių teigė per pastarąsias 30 dienų vartoję bent vieną iš šešių galimai hepatotoksiškų augalinių medžiagų. Pritaikius visai JAV populiacijai, ši procentinė dalis sudaro apie 15,6 mln. suaugusiųjų.
Mokslininkų teigimu, galimai hepatotoksiškų augalinių preparatų vartojimo apimtys panašios į apskaičiuotą žmonių, kuriems išrašomi galimai hepatotoksiški vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ir blogojo cholesterolio kiekį mažinantis simvastatinas, skaičių.
„Tikimės, kad mūsų tyrimo rezultatai padidins pacientų ir paslaugų teikėjų informuotumą apie šias kepenims potencialiai toksiškas medžiagas, kurias amerikiečiai vartoja reguliariai, tuo labiau, kad rinkoje esantys maisto papildai nėra griežtai reglamentuojami“, – sakė A. Likhitsup.
„Vis dar neturime duomenų apie kepenų pažeidimo riziką vartojant kurį nors iš šių produktų, todėl gydytojams sunku pateikti šią informaciją. O kadangi rinkoje esantys maisto papildai nėra griežtai reglamentuojami, produktuose, kurių daugiau nei 50 proc. yra klaidingai paženklinti, gali būti daugybė įvairių sudedamųjų dalių. Taigi, nėra lengva vykdyti tyrimus šioje srityje“, – aiškino specialistė.
Kai kurie tyrimai rodo, kad netikslaus maisto papildų ženklinimo atvejų gali būti dar daugiau.
„Natūralus“ ne visada reiškia saugus
Išanalizavęs šį tyrimą Hakensako universiteto medicinos centro Naujajame Džersyje Gastroenterologijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras Rosario Ligresti sakė, kad nors hepatotoksiški augaliniai produktai yra augalai arba augalinės kilmės produktai, atsižvelgiant į menką jų gamybos priežiūrą ir tyrimų stoką, vartotojai turi žinoti, kad vartodami šiuos produktus gali padaryti savo organizmui daugiau žalos nei naudos.
„Jie visiškai nereguliuojami [prieš patiekiant į rinką], todėl nesistebiu, kad gali kelti didelį pavojų sveikatai, ypač kepenims, – manoma, kad jie gali trikdyti kepenų gebėjimą apdoroti ir detoksikuoti kenksmingas medžiagas, – aiškino R. Ligresti. – Dėl to kepenyse gali kauptis toksinai, galintys sukelti uždegimą, ląstelių žūtį, o kai kuriais sunkiais atvejais – kepenų nepakankamumą.“
R. Ligresti teigimu, kiekvienas gydytojas turėtų kalbėtis su savo pacientais apie tokių produktų keliamą riziką ir išsiaiškinti, ar jie jų nevartoja.
„Kadangi „papildai“ neva gaminami iš natūralių ingredientų, žmonėms susidaro klaidingas saugumo įspūdis – jie gali manyti, kad „natūralūs“ ingredientai negali būti nesaugūs. Tačiau svarbu prisiminti, kad natūralus ne visada reiškia saugus. Kai kurie natūralūs ingredientai didelėmis dozėmis gali būti toksiški arba sąveikauti su kitais vaistais“, – aiškino R. Ligresti.
„Pacientams reikia tai paaiškinti, kaip ir reikia paaiškinti, kad papildų pramonė nėra taip griežtai reguliuojama kaip farmacijos pramonė. Tai reiškia, kad prieš patiekdamos į rinką produktus, įmonės neprivalo įrodyti jų saugumo ir veiksmingumo. Dėl to vartotojai gali įsigyti produktų, kurie nėra gerai ištirti arba kurių sudėtyje gali būti kenksmingų sudedamųjų dalių“, – pridūrė jis.
Ką reikia apsvarstyti prieš pradedant vartoti vaistažolių papildus
Apie šį tyrimą MNT taip pat kalbėjosi su registruota dietologe ir „Nutrition-In-Sight“ savininke Monique Richard.
„Tyrimo rezultatai kelia susirūpinimą ir patvirtina tai, ką dažnai pastebiu praktikoje, socialinėje žiniasklaidoje ir sveikatos priežiūros bendruomenėje, – sakė M. Richard. – Deja, dėl daugelio priežasčių, pradedant įtakingais asmenimis, gudria rinkodara ir baigiant gąsdinimo taktika, rinkoje yra daugybė produktų, kurie reklamuojami kaip „išgydantys“, „išsprendžiantys problemą“ arba „pagerinantys tam tikrus rezultatus“, nors iš tikrųjų dažniausiai tai nėra taip paprasta, – aiškino ji. – FDA vykdo papildų priežiūrą, tačiau ji yra orientuota į galimą rinkoje esančių papildų ingredientų pavojingumą ir labai skiriasi nuo tos priežiūros, kuri leidžia teigti, kad produktas yra patikrintas ir „patvirtintas FDA“, vertinat jo kokybę, veiksmingumą, saugumą ir naudą.“
„Rinkoje apstu maisto papildų, kurie yra falsifikuoti, pagaminti pažeidžiant taisykles, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, kurie kartais gali būti net pavojingi. Daugeliu atvejų asmenys savarankiškai diagnozuoja sau ligą arba skaito klaidinančią ar neteisingą informaciją ir gali nežinoti, ką perka, kaip jų įsigytas produktas gali paveikti sveikatą, nesuprasti, koks gali būti su jo vartojimu susijęs šalutinis poveikis ar kiti susirūpinimą keliantys dalykai“, – dėstė M. Richard.
Skaitytojams, svarstantiems apie vaistažolių papildų vartojimą, M. Richard patarė pirmiausia kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, pavyzdžiui, gydytoją, vaistininką, registruotą dietologą, mitybos specialistą arba kitą įgaliotą žolininką ar botaniką, kuris padėtų suprasti, kokie augaliniai preparatai geriausiai tinka jų dabartinei būklei ir tikslams.
Ji taip pat patarė vietoje vaistažolių papildų vartoti atitinkamus maisto produktus, pavyzdžiui, atsižvelgiant į konkrečius asmens poreikius ir tikslus, į racioną įtraukti tokių produktų kaip ciberžolė ar žalioji arbata.
„Išmintingas patarimas: prieš pirkdami buteliuką pažadų, galinčių pakenkti jūsų sveikatai, kepenims ir piniginei, kreipkitės į patikimus mitybos ir sveikatos priežiūros specialistus“, – rekomendavo M. Richard.
