Po to, kai iš Lietuvos į Taivaną atvežtoje voveraičių partijoje rasta leistiną normą viršijančių radioaktyviųjų medžiagų, LRT.lt teiraujasi specialistų, ar mūsų miškų grybai yra saugūs valgyti. Kiek juose randama radioaktyviųjų ir kitokių kenksmingų medžiagų?
Grybai – aktyvūs kenksmingų, radiokatyviųjų medžiagų kaupikai
Mikologas dr. Jonas Kasparavičius LRT.lt sako, kad grybai labiau nei kita augalija linkę kaupti radioaktyviąsias medžiagas, jeigu jų yra dirvožemyje.
„Grybas visas medžiagas siurbia iš grybienos, kuri yra dirvožemyje. Jis yra aktyvus įvairių medžiagų ir vandens iš dirvožemio siurbikas. Grybiena net padeda medžiams sausros metu pasimaitinti“, – sako grybų ekspertas.
Mikologas įspėja žmones nerinkti grybų šalia greitkelių šimto metrų spinduliu. Automobilių išmetamos nuodingosios medžiagos nusėda pakelės dirvožemyje. Taip pat jis ragina negrybauti miestų parkuose ir miškeliuose. Tokiose vietose suriktuose grybuose galima rasti įvairių žmogui kenksmingų metalų.
„Tai – ne mirtina, bet kam mums valgyti tokius „vitaminus“, – juokauja pašnekovas.
Pasak jo, labiausiai kenksmingas, radioaktyviąsias medžiagas linkę kaupti gudukai, meškutės, o štai voveraitės ir baravykai – gerokai mažiau.
Saugotis reikia ne Lietuvos, o Baltarusijos miškuose surinktų grybų
Radiacinės saugos centro ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas LRT.lt teigia, kad Europos Sąjungoje nėra radioaktyviomis medžiagomis užterštų teritorijų, skirtingai nei Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, kurių teritorijas paveikė Černobylio atominės elektrinės avarija.
Pasak specialisto, tam, kad apsisaugotų nuo šitų užterštų grybų ir kitų maisto produktų patekimo ant mūsų stalo, Europos Sąjunga yra nustačiusi saugų radioaktyviųjų medžiagų lygį. Maistas negali viršyti 600 bekerelio cezių viename kilograme ribos. Maisto kontrolę pasienyje vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Kiekviena grybų ir uogų partija privalo būti patikrinta.
Mūsų miškuose surinktos gėrybės yra radiologinės aplinkos stebėsenos dalis. Kiekvienais metais grybų ir uogų yra ištiriama iki 200 mėginių sezono metu.
„Didžiausias grybuose rastas radioaktyviųjų medžiagų kiekis – vos 60 bekerelio cezio. Ir jis rastas raukšlėtuose gudukuose. O štai voveraitės yra vienos švariausių grybų. Taip kad mūsų grybuose pavojingo radioaktyvaus užterštumo nerasta. Juos galima drąsiai rinkti ir valgyti. Saugotis reikėtų užterštose teritorijose surinktų ir į Lietuvą atgabentų bei nepatikrintų grybų“, – sako specialistas.
Gyventojai gali patikrinti grybus nemokamai
Kalbant apie Taivane iš Lietuvos atvežtų radioaktyvių voveraičių skandalą, reikia paminėti, kad šalyje yra nustatyta kur kas žemesnė nei Europos Sąjungoje – tik 100 bekerelio cezio kilograme – leistina riba.
Lietuviškų voveraičių partijoje buvo rasta 140,1 bekerelio cezio kilograme.
„Mūsų eksportuotojai galėjo pasidomėti leistinomis normomis. Kiekvienoje šalyje jos skirtingos. Pavyzdžiui, Kanadoje negali viršyti vos 10 bekerelio cezio kilograme.
Nors, mano galva, tai yra per griežtas reikalavimas. Tam, kad būtų pakenkta žmogaus sveikatai, radiacijos lygis turėtų viršyti dešimtis tūkstančių bekerelio cezio maisto produkto kilograme“, – sako J. Žiliukas.
Radiacinės saugos ekspertas informuoja, kad mūsų gyventojai, norintys patikrinti grybus dėl juose esančio radionuklido kiekio, gali kreiptis į Radiacinės saugos centrą. Gyventojams grybų užterštumas tikrinamas nemokamai.
„Kiekvienais metais atvyksta žmonių, kurie nori išsitirti savo surinktus grybus. Mes ir patys renkame, tikriname. Statistiškai labiau užteršti Lietuvos regionai yra tie, kuriuos šiek tiek paveikė radioaktyvus Černobylio katastrofos debesis. Tai – Veisiejų, Lazdijų, Varėnos regionai.
Ten grybuose galima rasti vos vos daugiau radioaktyviųjų medžiagų. Tačiau noriu pabrėžti, kad jų kiekis nepavojingas nei sveikatai, nei juo labiau gyvybei“, – aiškino J. Žiliukas.
Į Taivaną greičiausiai pateko ne Lietuvos miškuose surinktos voveraitės
Jis įtaria, kad į Taivaną eksportuotos voveraitės greičiausiai buvo surinktos Baltarusijoje arba kitose valstybėse.
„Lietuvoje mes niekada nesame radę voveraičių, kuriose būtų daugiau nei 60 bekerelio cezio kilograme. O toje partijoje aptikta 140.
Žinant, kad dar daug produkcijos patenka per mūsų sieną, didelė tikimybė, kad tos įvežtinės voveraitės ir pasiekė Taivaną“, – sakė radiacinės saugos ekspertas.
Tai, kad į Taivaną greičiausiai išvežtos ne Lietuvos miškuose surinktos voveraitės, įtaria ir LRT.lt kalbintas mikologas.
„Kiek man žinoma, mūsų grybų surinkėjai skundžiasi grybų trūkumu. Šalyje surenkamų ir priduodamų grybų kiekis nepatenkina užsakovų apetito, todėl grybai į Lietuvą atvežami iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos.
Kažkada buvo skandalas, kai iš Lietuvos į Prancūziją buvo eksportuotos radioaktyvios voveraitės. Vėliau paaiškėjo, kad jos buvo surinktos Baltarusijoje“, – pasakojo dr. J. Kasparavičius.
