Žurnale „Journal of Studies on Alcohol and Drugs“ paskelbtame naujame tyrime įspėjama, kad paplitę klaidingi įsitikinimai apie alkoholio naudą sveikatai gali turėti didelę įtaką pasaulinei ligų naštai ir alkoholio vartojimo saugumo gairėms. Ne viename stebimajame tyrime anksčiau buvo nustatyta, kad saikingai geriantys žmonės gyvena ilgiau ir turi mažiau sveikatos problemų nei negeriantys, tačiau naujajame tyrime teigiama, kad šie palyginimai gali būti klaidinantys, rašo „Medical News Today“.
Tyrėjų pateiktose išvadose rašoma, kad šie viešai paplitę įsitikinimai dažnai grindžiami nekokybiškais tyrimais, kurie gali iškreipti suvokiamą nedidelio kiekio – „saikingo“ – alkoholio vartojimo riziką.
Gauti rezultatai rodo, kad, atsižvelgus į pagrindines tyrimo charakteristikas, suvokiama lengvo alkoholio vartojimo nauda sveikatai ir ilgaamžiškumui mažėja.
Tyrimo išvados atitinka augančio judėjimo, pasisakančio už gyvenimą be alkoholio, nuostatas ir pabrėžia, kad tyrimuose, kuriuose analizuojamas alkoholio vartojimo poveikis sveikatai, reikia taikyti griežtesnius standartus, taip pat atitinkamai informuoti visuomenę.
Alkoholio vartojimo ir mirtingumo rizikos tyrimai
2023 m. paskelbtame ankstesniame dalies tų pačių mokslininkų tyrime nebuvo rasta įrodymų, kad saikingas alkoholio vartojimas mažina mirtingumo riziką. Kritikai, ypač alkoholio pramonės atstovai, teigė, kad šioms išvadoms įtakos turėjo tai, kad tyrimai buvo nekokybiški.
Atliekant naująjį tyrimą griežtai įvertinti ankstesnių tyrimų, kuriuose saikingas alkoholio vartojimas buvo siejamas su nauda sveikatai, trūkumai ir šališkumas.
Pastaroji analizė apėmė 107 stebimuosius tyrimus, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 4,8 mln. žmonių ir buvo užregistruoti 425 564 mirties atvejai, tačiau nebuvo įtraukti tyrimai, kuriuose dalyvavo asmenys, sergantys tam tikromis ligomis arba turintys probleminių alkoholio vartojimo įpročių.
Tyrėjai atliko atskiras žemesnės ir aukštesnės kokybės tyrimų metaanalizes, remdamiesi konkrečiais kriterijais ir galimais šališkumais, galinčiais iškreipti suvokiamą saikingo alkoholio vartojimo poveikį sveikatai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgta, buvo kohortos amžius ir tai, ar dalyviai visą gyvenimą nevartojo alkoholio, ar neseniai nustojo jį vartoti.
Tyrėjai plačiai apibrėžė saikingą (vidutinį) alkoholio suvartojimą kaip 1–14 gėrimų per savaitę, t. y. nuo 1,30 g iki 25 g etanolio per dieną.
Pasitelkę mišriuosius tiesinės regresijos modelius, mokslininkai, siekę išsiaiškinti saikingo alkoholio vartojimo poveikį sveikatai, įvertino su tyrimų kokybe susijusią mirtingumo riziką.
Saikingas alkoholio vartojimas nesusijęs su mažesne mirties rizika
Aukštesnės kokybės tyrimuose dėmesys buvo sutelktas į 55 metų amžiaus ar jaunesnius dalyvius, anksčiau alkoholį vartoję ir kartais išgeriantys asmenys buvo tinkamai atskirti nuo abstinentų ir stebimi nuo jaunesnio iki vyresnio amžiaus.
Šiuose aukštesnės kokybės tyrimuose nustatyta, kad nedidelį kiekį alkoholio vartojančių asmenų mirtingumo rizika yra panaši į visai negeriančių, o tai rodo, kad saikingas alkoholio vartojimas neturi jokios įtakos ilgaamžiškumui.
Prastesnės kokybės tyrimuose dažnai dalyvavo vyresnio amžiaus asmenys (vidutiniškai 56 metų ir vyresni), o anksčiau alkoholį vartoję ir retkarčiais išgeriantys dalyviai buvo klaidingai priskiriami abstinentams. Tai lėmė gerokai mažesnius saikingai geriančių asmenų mirtingumo įverčius, palyginti su abstinentais, neatsižvelgiant į viso gyvenimo alkoholio vartojimo įpročius.
Taigi, asmenys, nustoję vartoti alkoholį dėl atsiradusių sveikatos problemų, gali gyventi trumpiau nei tie, kurie alkoholį vartoja saikingai.
Be to, nors kai kurios analizės parodė, kad, kontroliuojant rūkymą ar socialinį ir ekonominį statusą, saikingai alkoholį vartojančių asmenų mirtingumo rizika sumažėjo, nerūkančiųjų grupėse rizikos įverčiai buvo didesni. Tai rodo galimą tyrimų šališkumą.
Apskritai neteisingas klasifikavimas ir tyrimų šališkumas gali užgožti sąsajas tarp saikingo alkoholio vartojimo ir ilgaamžiškumo.
Tokie šališkumai, vyraujantys prastesnės kokybės tyrimuose, gali iškreipti visuomenės supratimą apie alkoholio keliamą pavojų sveikatai.
Nepaisant kruopščios analizės, tyrimo autoriai pripažino savo darbo trūkumus, įskaitant tai, kad nebuvo atsižvelgta į įvairius veiksnius, turinčius įtakos alkoholio vartojimui ir mirtingumo rizikai, ir atskleidė galimus interesų konfliktus dėl ankstesnio finansavimo ir paramos iš vyriausybinių ir pelno nesiekiančių organizacijų.
Norint geriau suprasti sąsajas tarp alkoholio vartojimo ir mirtingumo rizikos, ypač atsižvelgiant į rūkymo įtaką, reikia atlikti daugiau aukštos kokybės tyrimų.
Saikingas alkoholio vartojimas – jokios naudos sveikatai, tik rizika
„Medical News Today“ (MNT) kalbėjosi su tyrime nedalyvavusiu gydytoju, RUSH Sveiko senėjimo instituto, RUSH universiteto ir RUSH medicinos koledžo instruktoriumi Thomu M. Hollandu.
Jis pažymėjo, kad tyrimas paneigia visuomenėje paplitusį įsitikinimą, jog saikingas alkoholio vartojimas kelia minimalų pavojų sveikatai ir netgi gali būti naudingas.
Tačiau Th. M. Hollandas pabrėžė, kad „[tyrimo rezultatai] atitinka vis sparčiau augančią bazę įrodymų, kad saikingas alkoholio vartojimas reikšmingai nepailgina gyvenimo trukmės ir gali kelti pavojų sveikatai, įskaitant padidėjusią riziką susirgti vėžiu, širdies ligomis ir neurodegeneracinėmis ligomis“.
„Dar kartą pabrėžiu, kad nė viena svarbi sveikatos organizacija niekada nėra nurodžiusi nerizikingo alkoholio vartojimo lygio, ir šis tyrimas tik dar kartą patvirtina šią poziciją, išryškindamas galimus ankstesnių tyrimų netikslumus“, – sakė jis.
2023 m. pradžioje Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad „kai kalbama apie alkoholio vartojimą, nėra saugaus kiekio, kuris neturėtų įtakos sveikatai“. Be to, PSO statistiniai duomenys rodo, kad daugiau kaip pusė iš 3 mln. su alkoholio vartojimu susijusių metinių mirčių yra siejamos su neinfekcinėmis lėtinėmis ligomis, įskaitant vėžį.
MNT taip pat kalbėjosi su tyrime nedalyvavusia klinikinės mitybos gydytoja, besispecializuojančia alkoholio ir blaivios mitybos srityje, knygos „Kaip valgyti, kad pakeistumėt alkoholio vartojimo įpročius“ (angl. „How to Eat to Change How You Drink“) autore Brooke Scheller.
Jos teigimu, „šis tyrimas patvirtina pastarųjų kelerių metų tyrimus, rodančius, kad nedidelis alkoholio kiekis nėra naudingas“.
Priešingai, gydytoja įspėjo, kad „didelis alkoholio kiekis gali turėti įtakos viskam, pradedant maistinių medžiagų kiekiu ir baigiant hormoniniu poveikiu, poveikiu žarnyno mikrobiomui, kortizoliui ir pan.“
Ar vertėtų atsisakyti alkoholio?
B. Scheller pabrėžė, kad „informacija apie alkoholio poveikį sveikatai sukėlė masinę painiavą“, nes nebeaišku, koks tas poveikis – naudingas ar žalingas.
Mokslininkams vis dažniau pabrėžiant neigiamą saikingo alkoholio vartojimo poveikį ir reikšmingos naudos nebuvimą, ekspertai iš tiesų pasisako už gyvenimo būdą be alkoholio. Šis pokytis skatina įvairiose šalyse plintantį blaivaus smalsumo (be alkoholio) judėjimą.
B. Scheller pažymėjo, kad tai atitinka naujausius alkoholio vartojimo rekomendacijų pokyčius, pavyzdžiui, 2022 m. peržiūrėtas Kanados rekomendacijas ir atnaujintas PSO rekomendacijas.
„Tikėtina, kad 2025 m. rekomendacijos gali būti pakeistos, tačiau iki to laiko gydytojai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai patys turi pakeisti savo požiūrį ir atsisakyti rekomendacijų vartoti alkoholį“, – sakė ji.
Ji paragino labiau remti „sveikatos priežiūros specialistus, kad jie visapusiškai suprastų naujų tyrimų apie alkoholio poveikį išvadas ir kaip jas pritaikyti rekomendacijose savo pacientams“.
B. Scheller taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad judėjimas už alkoholio nevartojimą JAV ir už jų ribų teikia vertingą paramą norintiems sumažinti suvartojamo alkoholio kiekį arba jo iš viso atsisakyti.
Jai antrino ir Th. M. Hollandas.
„Gydytojams šis tyrimas rodo, kad reikia kritiškai vertinti alkoholio vartojimo tyrimus ir, siekiant naudos sveikatai, atsargiai rekomenduoti bet kokį alkoholio kiekį, taip pat ir saikingą. Visuomenės sveikatos pranešimuose turėtų būti pabrėžiama, kad joks alkoholio vartojimo lygis nėra visiškai saugus, nes net ir nedidelis jo kiekis kelia širdies ir kraujagyslių ir progresuojančių neurodegeneracinių ligų, tokių kaip demencija ir išsėtinė sklerozė, riziką“, – sakė jis.
