Įprasta žmogaus kūno temperatūra yra 36,6 laipsnio. Tačiau pasitaiko atvejų, kai natūrali kūno temperatūra gali būti aukštesnė arba žemesnė už įprastą. Kada reikia sunerimti dėl kūno temperatūros, LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“ atsako Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) vidaus ligų gydytoja Rūta Tatarėlytė.
Pasak vidaus ligų gydytojos, žmogaus kūno temperatūra gali būti aukštesnė arba žemesnė už įprastą kūno temperatūrą – 36,6 laipsnio. Temperatūros svyravimai dažniau pasireiškia vyresniems žmonėms ir naujagimiams.
„Reikia suprasti, kad vyresniems pacientams fiziologiškai temperatūra būna žemesnė. Dėl sulėtėjusios apykaitos kūno temperatūra gali siekti ir 36, ir 35,8 laipsnio. Tai nereiškia, kad yra rimta liga, į kurią reikia reaguoti. Taip pat ir su naujagimiais, kuriems termoreguliacijos centras dar nėra visiškai susireguliavęs“, – sako R. Tatarėlytė.
Gydytojos teigimu, žmogus tiriamas yra tada, kai kūno temperatūra laikosi ties 37,5–38 laipsniais.
„Jeigu pacientas su 37–37,2 laipsnių temperatūra gerai jaučiasi, jokių skundų neturi, tai gali būti ir fiziologinė temperatūra. Dažnai žmonės sunerimsta, kad galbūt yra kažkokia liga“, – teigia ji.
Anot R. Tatarėlytės, nuotolinių termometrų rodoma temperatūra ne visada gali būti tiksli. Tam, kad termometrai rodytų tikslesnę temperatūrą, reikia matuoti pažastyje.
„Mūsų paviršinė kraujotaka spazmuoja tam, kad išlaikytų šilumą. Jeigu kraujagyslė yra labai susitraukusi, tai temperatūra, matuojama nuotoliu, gali būti ir netiksli. Daug tiksliau yra matuoti pažastyje suspaudus termometrą. Galima matuoti burnoje arba tiesiojoje žarnoje. Matuojant šaltyje, termometras gali būti netikslus“, – pastebi KUL vidaus ligų gydytoja.
Viso pokalbio galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi?“
Tekstą parengė Justina Lopataitė
