Kai kosėjame, dūstame, švokščiame, skrepliuojame ar net naktį prabundame nuo kosulio priepuolių, gali būti, kad taip mus paveikė virusinė kvėpavimo takų infekcija. Gera žinia ta, kad simptomai praeis. Ilgiausiai jie gali trukti iki dviejų mėnesių. Tačiau tokie patys simptomai būdingi ir bronchinei astmai – nepagydomai lėtinei uždegiminei ligai. Esant sunkiai astmos formai, per priepuolį žmogus gali ir numirti, jei su savimi neturės vaistų. Tad kaip atskirti, kuo susirgome?
Astma galima susirgti bet kokiame amžiuje
Santaros klinikų gydytoja pulmonologė doc. Virginija Šileikienė sako, kad bronchinės astmos tipų yra daug ir ne visi ligos sukėlėjai yra žinomi.
„Tai gana dažna liga. Nurodoma, kad pasaulyje ja serga nuo 5 iki 8 proc. žmonių. Įdomu tai, kad astma dažniau suserga gerai ekonomiškai išsivysčiusių miestų gyventojai, kurie rečiau būna gamtoje. Įtakos turi ir mityba. Ypač jei stokojama šviežių daržovių, šviežios riebios žuvies. Prie astmos atsiradimo prisideda ir aplinkos užterštumas“, – priežastis vardija pulmonologė.
Kada galime įtarti astmą?
Susirgti astma galima bet kokiame amžiuje, tad kaip suprasti, kad kosėjimą, dusimą, švokštimą sukėlė virusinė infekcija ir tai nėra bronchinės astmos pradžia?
„Virusinės infekcijos dažnai sukelia bronchų obstrukcijos sindromą ir kliniškai jis gali būti lygiai toks pats kaip ir astmos. Esminis skirtumas – kad infekcijos poveikis trunka ne ilgiau nei mėnesį ir praeina be jokių pasekmių.
Jeigu priepuoliai kartojasi neperšalus, be aiškios priežasties, reikėtų pagalvoti apie bronchinę astmą ir išsitirti.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu pasikartojančių priepuolių metu kosėjate, sunku iškvėpti orą, kankina dusulys. Ypač jeigu dėl dusulio prabundate naktį. Astmą galima įtarti ir jeigu kiekvieną pavasarį žydint augalams kankina sausas varginantis kosulys“, – skirtumus tarp virusinės infekcijos ir astmos vardija pulmonologė.
Mažiems vaikams astmą diagnozuoti sudėtingiau
Kita Santaros klinikų gydytoja vaikų pulmonologė dr. Sigita Petraitienė sako, kad sunkiausia diagnozuoti bronchinę astmą vaikams iki šešerių metų. Spirometrijos tyrimas jiems netaikomas. Tenka remtis ligos istorija.
„Bėda ta, kad astma dažniausiai ir pasireiškia iki šešerių metų. Apie 80 proc. atvejų. Kodėl svarbu laiku diagnozuoti astmą? Jei ji taps nevaldoma, žmogus neišmoks gyventi su šia liga, atsiras pakitimų bronchuose, jų nebus galima ištaisyti.
Kaip atskirti, ar vaikas švokščia dėl virusinės infekcijos, ar jam pasireiškė pirmieji astmos simptomai?
Jeigu švokštimo epizodai kartojasi daugiau nei tris kartus per metus ir trunka dešimt dienų ir ilgiau, galime įtarti astmą.
Taip pat svarbu stebėti, ar dusulio epizodai kartojasi tada, kai vaikas yra sveikas, neserga virusine infekcija. Viruso išprovokuotas švokštimas trunka apie dvi, tris dienas.
Jei įtariame astmą, skiriame bandomąją dozę vaistų ir stebime, ar jie vaikui malšina simptomus“, – sako medikė.
Astmos prevencija
Norint sumažinti tikimybę susirgti astma gydytojos pulmonologės rekomenduoja nerūkyti, taip pat ir elektroninių cigarečių, kuo rečiau būti užterštoje aplinkoje ir dažniau būti gamtoje. Reikėtų vengti alergenų, kuriems esate imlūs. Taip pat svarbu puoselėti savo žarnyno mikrobiotą, gauti kuo daugiau gerųjų bakterijų.
