„Norėjome pakeliauti, pamatyti pasaulio, susikurti karjerą ir nusipirkti būstą. O tada jau pradėjome galvoti apie vaikus” – bene dažniausios frazės, kurias vaisingumo specialistams tenka išgirsti iš vyresnių su vaisingumo problemomis susiduriančių porų. Urologas Marius Anglickis teigia, kad amžius yra vienas svarbiausių faktorių, neigiamai įtakojančių poros vaisingumą.
– Kai kalbame apie poros didžiausius šansus susilaukti kūdikio, dažniausiai akcentuojamas moters amžius. Nuo kada moters vaisingumas ima mažėti?
– Paprastai moters vaisingumas pradeda mažėti sulaukus 30 metų, o nuo 35 metų pastojimo tikimybė sparčiai mažėja. Sulaukus keturiasdešimties moters galimybės pastoti per mėnesinį ciklą nesiekia 5 proc.
Nevaisingumas yra sparčiai didėjanti problema su kuria susiduria net ketvirtadalis visų vaisingo amžiaus porų. Karjera, gerbūvio kūrimas, noras pakeliauti ir „išsilakstyti“ lemia tai, kad vis daugiau porų apie savo atžalas pradeda galvoti sulaukus 35-40 metų.
Amžius blogina vyrų spermos kokybę, tačiau jis labai neigiamai veikia moterų vaisingumą ir kiaušidžių rezervą. Sulaukus 35 metų kiaušidžių gebėjimas užauginti ir subrandinti apvaisinimui tinkamus folikulus sparčiai pradeda mažėti, blogėja jų kokybė.
Moterys gimsta su ribotu kiaušialąsčių skaičiumi. Senstant kiaušialąsčių kokybė ir kiekis mažėja, o joms išsekus prasideda menopauzė. Drastiški pokyčiai įvyksta moteriai sulaukus 40-45 metų.
Dauguma su nevaisingumu susidūrusių porų patiria didžiulį stresą, įtampą, gėdą ir net aplinkinių spaudimą. Giminaičių ir artimųjų klausimai „Tai kada pagaliau susilauksite vaikų“ labai dažnai skamba tarsi dūris į paširdžius.
Depresija yra dažnas nevaisingų porų palydovas. Tyrimai rodo, kad depresijos dažnis nevaisingų porų tarpe yra toks pat, kaip ir tarp sergančių vėžiu. Ypatingą įtampą dėl nevaisingumo išgyvena moterys. Jos žūtbūt trokšta susilaukti palikuonių.
– Bet amžius, greičiausiai, nėra vienintelė priežastis, lemianti poros vaisingumą?
– Yra daug nevaisingumą lemiančių priežasčių, tačiau dažnai nepavyksta rasti tikslios nevaisingumą sukėlusios priežasties. Tai vadinama „nepaaiškinamu nevaisingumu“. 20 metų amžiaus moterų tarpe nepaaiškinamas nevaisingumas yra retas, tačiau jis tampa dažniausia vyresnių nei 35 metų moterų nevaisingumo priežastimi.
– Kokios komplikacijos dažniausiai pasitaiko poroms, kurios pirmą vaiką ima planuoti sulaukusios 35 metų ir vyresnio amžiaus?
– Dėl senstant vykstančių kiaušialąsčių ir spermos pokyčių, įskaitant genetinės medžiagos pažeidimus, vyresnių tėvų vaikai turi didesnę apsigimimų ir genetinių anomalijų riziką. Vaikams, kurių tėvai yra vyresni nei 40 metų, psichikos ligų ir autizmo spektro sutrikimų rizika yra daug didesnė nei tiems, kurių tėvai yra jaunesni.
Apskaičiuota, kad rizika susilaukti kūdikio su chromosomų anomalijomis yra maždaug 1 iš 400, kai moteris yra 30, ir 1 iš 100, kai moters amžius yra 40 metų.
Vyresnio amžiaus moterims persileidimo ir kitų komplikacijų rizika nėštumo bei gimdymo metu yra pastebimai didesnė nei jaunesnėms.
– O jeigu poroje gerokai vyresnis yra vyras, ar išlieka tokios pačios rizikos, susijusios su poros vaisingumu, nėštumu?
– Dar ir šiandien dėl nevaisingumo daugelis yra linkę kaltinti tik moteris, tačiau puikiai žinoma, kad moteriškos priežastys lemia 50 procentų nevaisingumo atvejų. Visais kitais atvejais nevaisingumo priežastys yra vyriškos.
Jau labai ilgą laiką yra stebimas vyrų spermos kokybės blogėjimas. Ši tendencija pastebima visame pasaulyje. Per pastaruosius 45 metus vidutinis spermatozoidų kiekis vyrų spermoje sumažėjo 51.6 proc., sperma ir toliau sparčiai blogėja.
Jei iki šio amžiaus pradžios vidutinis spermatozoidų kiekis vyrų spermoje per metus mažėjo po 1 proc., tai nuo 2000 m. stebimas dvigubai spartesnis spermatozoidų mažėjimas. Deja, niekas nežino kas lemia tokį spartų vyrų spermos kokybės blogėjimą.
Neteisinga būtų sakyti, kad nevaisingumas neigiamai veikia tik moteris. Vyrai ne ką lengviau išgyvena nevaisingumo problemą. Vaikai yra stiprybės ir seksualinio pajėgumo, vyriškumo simbolis. Toks visuomenės požiūris verčia vyrus jaustis nepilnaverčiais ir net prastesniais už kitus.
Vyrų galimybės susilaukti kūdikio taip pat mažėja su amžiumi, nors ir ne taip stipriai, kaip moterų. Vyro amžius įtakoja tikimybę pastoti. Visi girdėjome apie 80-90 metų vyrus, auginančius vaikus, bet tai labai reta.
Jei moters partneris yra vyresnis nei 40 metų, jai gali būti sunkiau pastoti, ypač jei moteriai taip pat daugiau nei 40 metų.
Mažesnis domėjimasis seksu, prasta spermos kokybė ir sutrikusi lytinių hormonų gamyba gali neigiamai veikti vyresnio amžiaus vyrų vaisingumą. Kai abu partneriai jaunesni nei 25 metų, tuomet pastoti užtrunka vidutiniškai penkis mėnesius. Jei moters partneris vyresnis nei 40 metų, pastoti vidutiniškai užtrunka maždaug dvejus metus ir dar ilgiau. Be to, persileidimo rizika yra gerokai didesnė moterims, kurių vyras yra vyresnis nei 45 metų.
Nors vėlyva tėvystė susijusiu su daugeliu rizikų, tačiau ji turi ir keletą teigiamų aspektų. Būti „pasirengusiems“ susilaukti kūdikio yra labai svarbus gebėjimui mėgautis tėvyste. Vyresnės mamos gali būti labiau pasirengusios finansiškai ir socialiai priimti naujagimį į pasaulį.
– Kokie šiandien yra būdai kovojant su porų nevaisingumu?
– Nevaisingumas apibrėžiamas kaip negalėjimas apvaisinti moters per vienerius metus, porai gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontracepcijos priemonių. Jei moteris vyresnė nei 35 metų, dėl nevaisingumo reikėtų susirūpinti, kai nepavyksta pastoti per šešis mėnesius. Tada vertėtų kreiptis į vaisingumo specialistus, nes laikas nėra sąjungininkas.
Visuomenėje sklando daug mitų apie seksą, vaisingumą ir tai, kaip padidinti nėštumo tikimybę. Kai kurie iš jų rekomenduoja skirtingas lytinių santykių pozas arba tam tikrą laiką palaikyti klubus pakeltus po sekso, kelias valandas gulėti nejudant. Kiti teigia, kad pastojimas yra labiau tikėtinas, jei moteris patiria orgazmą (arba ne). Svarbu pažymėti, kad nėra tyrimų, kurie patvirtintų šiuos teiginius.
Vienareikšmiškai įrodyta, kad vaisingumą didina sveika mityba, svorio mažinimas, didesnis fizinis aktyvumas, metimas rūkyti ir kofeino vengimas. Tikimybę pastoti šiek tiek padidina antioksidantų vartojimas.
Su vaisingumo problemomis susiduriančios poros turi žinoti, kad svarbiausia yra mylėtis dienomis prieš ovuliaciją ir jos metu, nes tuomet yra daugiausia šansų apvaisinti kiaušialąstę. Spermatozoidai moters lyties organuose gali gyventi iki 5 dienų, todėl seksas prieš ovuliaciją padidina kiaušinėlio apvaisinimo tikimybę, nes ovuliavusi kiaušialąstė išgyvena tik 24 valandas.
Dauguma moterų ovuliuoja likus maždaug 14 dienų iki kitų mėnesinių. Kūno pokyčiai gali moteriai padėti žinoti, kada ji vaisingiausia. Norint nustatyti ovuliacijos laiką galima matuoti kūno temperatūros ir makšties išskyrų pokyčius (gimdos kaklelio gleivės yra skystesnės, kai moteris yra vaisinga). Ovuliacijos rinkiniai, kuriuos galima nusipirkti internetu arba vaistinėje, taip pat padeda moteriai žinoti, kada ji vaisingiausia.
Kitas svarbus faktorius, galintis sumažinti pastojimo riziką – lubrikantų naudojimas. Reikia daugiau studijų, tačiau kai kurios jų rodo, kad lubrikantų naudojimas gali būti susijęs su didesne nevaisingumo rizika. Dalis lubrikantų mažina spermatozoidų gyvybingumą bei judrumą, sutrikdo judėjimą moters lyties organais. Jei būtina lubrikacija, tuomet galima naudoti natūralius, sertifikuotus lubrikantus, neveikiančius spermos kokybės.
