Tiek Europoje, tiek visame pasaulyje daugėja kepenų vėžio atvejų. Iš onkologinių kepenų susirgimų labiausiai paplitę kepenų navikai, kepenų tulžies latakų navikai, taip pat antriniai navikai – įvairių navikų metastazės kepenyse. Rašoma Klaipėdos ligoninės pranešime žiniasklaidai.
Pirminiai kepenų navikai sudaro apie 75–80 proc. kepenų vėžio atvejų ir pasaulyje tarp onkologinių ligų užima penktą, o pagal jo sąlygotą mirčių skaičių – antrą vietą.
Pasaulyje per metus nustatoma apie 854 tūkst. naujų kepenų navikų atvejų, apie 810 tūkst. žmonių kasmet nuo šios ligos miršta. Europoje suaugusiųjų kepenų ląstelių karcinomos sergamumo ir mirtingumo rodikliai atitinkamai – 65 tūkst. ir 60,2 tūkst. atvejų.
Liga dažnai diagnozuojama pažengusiose stadijose
Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė" gydytoja onkologė chemoterapeutė Vaida Gedaminienė sako, kad suaugusiųjų kepenų ląstelių karcinoma yra itin agresyvus vėžio tipas, kurio gydymo galimybės ribotos. Tai – viena svarbiausių mirštamumo nuo vėžio priežasčių visame pasaulyje.
Mūsų šalyje kasmet diagnozuojama apie 190 naujų pirminių kepenų navikų atvejų, apie 40 iš jų – III–IV stadijų. Dažniausiai ši liga nustatoma 50-70 metų asmenims.
Onkologės chemoterapeutės teigimu, suaugusiųjų kepenų ląstelių karcinoma dažniausiai išsivysto pacientams, sergantiems kepenų ciroze, kurią sukėlė lėtinis virusinis hepatitas C arba B, piktnaudžiavimas alkoholiu, retos kepenų ligos, nutukimas. Šis onkologinis susirgimas išsivysto iš hepatocitų ir dažnai siejamas su lėtinėmis kepenų ligomis.
Ligos pradžioje vystosi kepenų uždegimas, vėliau uždegiminiai pokyčiai progresuoja į fibrozę ir cirozę, kuri gali transformuotis į suaugusiųjų kepenų ląstelių karcinomą. Paprastai ši liga diagnozuojama jau pažengusiose stadijose. Neoperuotų pacientų, sergančių suaugusiųjų kepenų ląstelių karcinoma, prognozė išlieka bloga – vienerių metų išgyvenamumas nuo diagnozės nustatymo pradžios yra mažesnis kaip 50 proc.
V.Gedaminienė sako, kad suaugusiųjų kepenų ląstelių karcinoma sergančių pacientų skundai nėra specifiniai: nuovargis, silpnumas, apetito stygius, svorio kritimas, skausmas viršutinėje pilvo dalyje, čiuopiamas darinys viršutinėje pilvo dalyje, neaiškios kilmės karščiavimas, pykinimas, padidėjusi pilvo apimtis, gelta. Dažniausiai šie simptomai pasireiškia esant jau pažengusiai ligai.
Siekiant nustatyti šią ligą kuo anksčiau, sergantiesiems kepenų ciroze rekomenduojama kas 6 mėnesius atlikti kepenų tyrimą ultragarsu ir kraujyje patikrinti vėžio žymens koncentraciją. Įtariant ligą, naudojami kiti radiologiniai metodai – kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, atliekama biopsija ir kepenų audinio dalis ištiriama mikroskopiškai.
Gydymo būdai, kai naviko operuoti negalima
Pasak gydytojos onkologės chemoterapeutės, KUL kiekvieno kepenų ląstelių karcinoma sergančio paciento gydymas planuojamas individualiai, kiekvienu atveju parenkant optimalų gydymo būdą ar jų seką. Gydymas suplanuojamas daugiadalykės komandos aptarimo metu, kur dalyvauja gydytojas chirurgas, gydytojas radiologas, intervencinis radiologas, onkologas chemoterapeutas bei onkologas radioterapeutas.
Parinkdami gydymą specialistai atsižvelgia į daugelį veiksnių – paciento amžių, bendrąją sveikatos būklę, naviko dydį, jo tipą bei išplitimą, kitas svarbias ligas, kuriomis serga pacientas.
Kuo ankstyvesnė ligos stadija nustatoma, tuo radikalesnis gydymas gali būti taikomas. Kepenų rezekcija ar kepenų transplantacija atliekama, kai nustatoma ankstyva ligos stadija. Jeigu operacinis gydymas negalimas, vertinamos kitos gydymo galimybės.
V. Gedaminienė sako, kad kai operacinis gydymas negalimas, išplitusi kepenų ląstelių karcinoma Lietuvoje gydoma tam tikrų medikamentų deriniu. Šis derinys pagerina bendrąjį išgyvenamumą ir išgyvenamumą be ligos progresavimo, lyginant su ankstesniu įprastiniu gydymu.
Tyrimo rezultatai rodo, kad taikant minėtų medikamentų derinį pacientų bendrojo išgyvenamumo rodmuo padidėjo 42 proc., o išgyvenamumo be ligos progresavimo rodmuo padidėjo 41 proc.
Kovai su kepenų karcinoma – TACE metodas
Kovojant su kepenų ląstelių karcinoma vienas iš dažniausiai naudojamų intervencinės onkoradiologijos gydymo metodų – transarterinė chemoembolizacija (TACE).
Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė" Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas gydytojas intervencinis radiologas Algimantas Šimkaitis sako, kad vienas šio metodo privalumų, lyginant su chirurginiu naviko gydymu, yra tai, kad procedūra atliekama be pjūvio – plonyčiai kateteriai įvedami per milimetrinę įpjovą odoje. Taip pat nereikia ir bendrinės nejautros – gydymo metu nuskausminamas tik kateterio įvedimo taškas odoje.
Įprastai taikant chemoterapiją, pacientui į veną lašinami chemoterapiniai preparatai cirkuliuoja po visą organizmą, taip pat veikdami ir naviko nepažeistas vietas. TACE procedūros metu įsotintos chemopreparatais dalelės leidžiamos tiesiai į naviką, taip tausojami gretimi audiniai, nepažeidžiami kiti organai, nepažeistos kepenų dalys. Be to, vaistai nepalyginamai ilgiau veikia supiktybėjusį kepenų audinį, nei taikant kitus gydymo metodus.
„TACE gali būti taikomas siekiant parengti pacientą tolesniam gydymui. Naudojant šį metodą galima sumažinti naviko tūrį ir taip sudaryti sąlygas operaciniam naviko pašalinimui arba kepenų persodinimui. TACE taip pat gali būti naudojamas kaip savarankiškas pavienių neoperuojamų židinių gydymas“, – vardija intervencinis radiologas.
Gydymas TACE gali būti kartojamas kelis kartus. Procedūros trukmė, priklausomai nuo židinių skaičiaus, dydžio ir anatominio sudėtingumo, ji gali trukti nuo 30 minučių iki 1,5 valandos.
Po procedūros pacientas grąžinamas į skyrių tolesniam stebėjimui. Pavieniais atvejais gydytoje pusėje gali atsirasti skausmingumas, pacientą gali pykinti, pakilti temperatūra, tačiau šie žinomi simptomai stebimi, todėl laiku paskiriamas efektyvus juos nuslopinantis gydymas.
Vis dažnesnė praktika, kai TACE atliekama dienos stacionaro sąlygomis, o pacientas tos pačios dienos vakare išleidžiamas į namus. Tai rodo, kad procedūra pakankamai gerai toleruojama.
Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas A. Šimkaitis sako, kad ši procedūra mūsų šalyje kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Baigdamas pokalbį gydytojas intervencinis radiologas sako, kad šiuolaikinės medicinos pažangą užtikrina tiek paskutiniai mokslo pasiekimai, naujos studijos, tiek technologinis progresas – naujausia įranga, kasdien modernėjančios technologijos, įskaitant ir dirbtinio intelekto integraciją visuose etapuose.
