Pasak šeimų, auginančių klausos negalią turinčius vaikus, klausos aparatams skiriamas valstybės finansavimas yra per mažas, papildomai tenka skirti kelis tūkstančius eurų. Nevyriausybinių organizacijų teigimu, nors už numatytas lėšas galima nusipirkti pigiausius klausos aparatus, jų nepakanka norint vystyti vaiko kalbą.
Vilnietės Vingos Stungurienės dukrai prieš pusantrų metų nustatytas įgimtas klausos sutrikimas. Mergaitė girdi tik iš dalies.
„Be aparatų ji visiškai negirdi labai aukšto dažnio garsų. Pavyzdžiui, paukščių čiulbėjimo, jūros ošimo, medžių lapų šnaresio, taip pat tam tikrų kalbinių garsų“, – pasakoja motina.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) kompensuoja iki 583 eurų už vieną klausos aparatą. Tačiau šių pinigų, pasak Vingos, nepakanka. Esą dažniausiai vaikai gimsta su abiejų ausų prikurtimu, todėl tenka pirkti du prietaisus, o pigiausi aparatai neužtikrina kalbos raidos. Šeima geresniems aparatams turėjo papildomai skirti daugiau nei 3 tūkst. eurų.
„Toli gražu ne visos šeimos gali skirti tokią sumą pinigų ir tikrai neturėtų būti dilema: ar maistas ant stalo, ar vaiko gerovė ir adaptacija tolesniame gyvenimo etape“, – įsitikinusi vilnietė.
Pasak šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos PAGAVA pirmininkės, dauguma šeimų perka brangesnius klausos aparatus, nes juos naudojantis vaikas geriau kalba, įsilieja į visuomenę.
„Tas aparatas, kuris yra nusiperkamas su priemoka, jis yra geresnės kokybės. Jo perdavimo garsas geresnis, jis atskiria žmogaus balsą iš minios, iš aplinkos triukšmo“, – akcentuoja bendrijos „PAGAVA“ pirmininkė Rima Sitavičienė.
Pirmininkės teigimu, į bendriją dėl finansinės pagalbos kreipiasi nemažai šeimų. Pasitaiko atvejų, kai tėvai turi pirkti klausos aparatą keliems vaikams.
„Klausos aparatui skiriama beveik 600 eurų kompensacija. Jei tėvai perka aparatą vidutiniškai už 2 tūkst. eurų, o reikia trims vaikams 6 klausos aparatų, tai labai paprasta suskaičiuoti, kokios tai yra sumos“, – sako R. Sitavičienė.
Su sunkumais susiduria ir perkantys kochlearinius implantus, dažniausiai skiriamus visiškai negirdintiems vaikams. Pasak nevyriausybinių organizacijų, VLK kompensuoja beveik visą implanto kainą – iki 28 tūkst. eurų, tačiau susiduriama su kitais iššūkiais.
„Yra kriterijus, kad tai turi būti, kol vaikas dar yra mažas, iki 3 metų. Deja, atsitinka taip, kad klausa gali pradėti blogėti ir vaikui virš 3 metų. Jau tada antro implanto lyg ir nebekompensuoja. Tada turi įrodinėti, kad ne, jis yra geras kandidatas“, – sako Kochlearinių implantų naudotojų asociacijos pirmininkė Asta Girnienė.
Jaudulys ir dėl to, kiek ateityje šeimoms gali tekti skirti pinigų iš savo kišenės.
„Mus ateitis, sakyčiau, kad neramina. Jei technologijos toliau tobulės, o vis suma ta pati liks kompensuojama, ką toliau teks daryti?“ – nerimauja A. Girnienė.
Pasak VLK, kompensuojamos sumos nuolat peržiūrimos ir palaipsniui didėja.
„Ligonių kasa perskaičiuoja bazines kainas kas 3 metus. Šiemet taip pat planuojama bazinių kainų perskaičiavimo procedūra vaikams konkrečiai. Klausos aparatų kainos bus perskaičiuojamos ir suaugusiems, kurie didžiausią klausos sutrikimą turi. Tai tos kainos po kiekvieno perskaičiavimo, tikėtina, turėtų didėti“, – žada VLK atstovas Giedrius Baranauskas.
Pernai valstybė kompensavo daugiau nei pusketvirto šimto klausos aparatų vaikams, daugiau nei pusė jų įsigyta su priemoka.
