Atlikus išsamią apžvalgą, kurioje buvo lyginamas metimo rūkyti metodų veiksmingumas, paaiškėjo, kad trys iš jų yra akivaizdžiai pranašesni už kitus, efektyviausiai padedantys atsikratyti šio žalingo įpročio.
Vaistai vareniklinas ir citizinas, taip pat elektroninės cigaretės su nikotinu pasirodė esantys veiksmingiausios iš JK tyrėjų analizuotų intervencinių priemonių.
319 atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų, kuriuose bent šešis mėnesius buvo stebimos sėkmingos pastangos mesti rūkyti, analizėje iš viso dalyvavo 157 179 rūkaliai.
„Geriausias dalykas, kurį rūkantys žmonės gali padaryti dėl savo sveikatos, yra mesti rūkyti, – sakė tuo metu Oksfordo universitete dirbęs visuomenės sveikatos mokslininkas Jamie Hartmannas-Boyce`as. – Rūkymas tebėra pagrindinė ligų ir mirčių, kurių galima išvengti, priežastis visame pasaulyje, ir nors daugelis žmonių nori mesti rūkyti, tai padaryti gali būti sunku.“
Pagrindinė priklausomybę sukelianti sudedamoji dalis – nikotinas – yra viena iš plačiausiai vartojamų medžiagų ir trečia pagal priklausomybės intensyvumą, stipriai veikianti smegenis. Tyrimų duomenys parodė, kad be pagalbos tik maždaug 6 iš 100 žmonių turi galimybę sėkmingai mesti rūkyti.
Vareniklinas ir citisinas veikia aktyvuodami tuos pačius smegenų receptorius, kurie, suaktyvinti nikotino, išskiria dopaminą, ir neleisdami nikotinui jų aktyvuoti.
Nenustatyta reikšmingo skirtumo tarp citisino (prekinis pavadinimas „Tabex“) ir vareniklino (prekiniai pavadinimai „Chantix“ ir „Champix“) bei elektroninių cigarečių su nikotinu poveikio. Remiantis tyrimo rezultatais, pasitelkus šiuos metodus, maždaug 14 proc. bandančiųjų mesti rūkyti tai pavyksta šešiems mėnesiams ar ilgiau.
Kita pakankamai veiksminga strategija yra derinti dviejų rūšių pakaitinę nikotino terapiją (PNT), pavyzdžiui, nikotino pleistrus ir kramtomąją gumą arba pastiles.
„Tačiau tarp naudojusių tik vieną kurią nors PNT formą, pavyzdžiui, pleistrą ar kramtomąją gumą, metusių rūkyti buvo mažiau, – teigė Oksfordo universiteto medicinos mokslininkė Nicola Lindson. – Sėkmingai mesti rūkyti pavyksta maždaug 12 iš 100 žmonių, kartu vartojančių dvi PNT formas, palyginti su maždaug 9 iš 100 žmonių, vartojančių tik vieną formą.“
Analizės duomenys parodė, kad laipsniškas nikotino kiekio mažinimas gali būti šiek tiek veiksmingesnis nei staigus nikotino atsisakymas. Nenustatyta, ar įtakos sėkmingam metimui turi pakaitinės nikotino terapijos pradžios laikas – prieš metant rūkyti ar jau metus – ir vartojama dozė.
Kitas vaistas, vadinamas bupropionu (prekinis pavadinimas „Wellbutrin“), buvo veiksmingas 9 proc. metančiųjų rūkyti.
Išanalizavus saugumo duomenis nustatyta, kad bupropiono vartojimas gali labai nežymiai padidinti sunkių nepageidaujamų reiškinių skaičių, palyginti su tais atvejais, kai nevartojama jokių vaistų. Apskritai tirti gydymo būdai buvo saugūs, užfiksuota labai nedaug sunkaus šalutinio poveikio atvejų, nors analizės autoriai pažymi, kad ne visuose tyrimuose buvo pateikti duomenys apie šalutinį poveikį.
„Visų turimų tyrimų, kuriuose vaistai nuo rūkymo buvo lyginami su kontrolinėmis intervencinėmis priemonėmis, apibendrinimas yra labai svarbus būdas įvertinti, kas efektyviausiai padeda mesti rūkyti, – teigia Jungtinės Karalystės Rytų Anglijos universiteto socialinių mokslų specialistė Caitlin Notley. – Ši metaanalizė rodo, kad elektroninės cigaretės, vareniklinas ir citizinas yra veiksmingos priemonės, padedančios mesti rūkyti. Dvigubai daugiau žmonių sugebėjo mesti rūkyti naudodami vieną iš šių priemonių, palyginti su kontroline grupe.“
Analizės autoriai nemano, kad papildomi įrodymai galėtų pakeisti pakankamai aiškius rezultatus, nors būtų naudinga gauti daugiau duomenų apie šalutinį poveikį ir vaistų bei tinkamo elgesio skatinimo derinimą.
Kaip ir dauguma kitų tyrimų, analizuotieji taip pat buvo atlikti didesnes pajamas gaunančiose šalyse, todėl duomenų iš mažesnes pajamas gaunančių šalių yra nedaug. Mokslininkai tikisi, kad būsimuose tyrimuose bus analizuojama, kokią įtaką metimui rūkyti turi socialinis ir ekonominis statusas.
„Mesti rūkyti labai sunku. Yra keletas produktų, padedančių tai padaryti, tačiau santykinis šių metodų veiksmingumas iki šiol nebuvo aiškus, – sakė N. Lindson. – Vykdydami šią analizę įsigilinome į metimo rūkyti problemą... stengėmės pateikti rūkantiems žmonėms, sveikatos priežiūros specialistams ir politikos formuotojams patikimų duomenų, kuriais remdamiesi jie galėtų priimti pagrįstus sprendimus.“
Tyrimą galima rasti duomenų bazėje „Cochrane Database of Systematic Reviews“.
