LSMU Kauno ligoninės vaikų Skubiosios pagalbos skyriuje apsilankiusi mama su vaiku pateko į keistą situaciją – vaikui gydymas suteiktas tinkamai, priekaištų ligoninei moteris neturi, tačiau glumina tai, kad nedarbingumo pažymos medikai neišrašė. Kyla klausimas – ar iš tiesų tėvai turi būti nusiteikę, kad savaitgalį apsilankę Skubiosios pagalbos skyriuje nedarbingumo pažymos jie negaus, o gal šiuo atveju įvyko nesusipratimas?
Savaitgalį LSMU Kauno ligoninėje apsilankiusios mamos situacija ypatinga tuo, kad ji dėl nedarbingumo pažymos laukti pirmadienio negalėjo. Moteris kaip tik tą dieną, kai vyko su vaiku į Skubiosios pagalbos skyrių, turėjo dirbti. Išgirdusi, kad nedarbingumo pažymos vaiką priėmę gydytojai jai išrašyti negali, nes savaitgalį esą jos neišrašomos, supanikavo. Mat moters darbdavys, informuotas apie nutikusią situaciją, nedarbingumo pažymos tiesiog reikalavo, antraip tikino, kad diena, kai moteris nepasirodė darbe, bus laikoma pravaikšta. Ką tokioje situacijoje atsidūrusioms vaikus auginančioms šeimoms daryti?
Ligoninė prašo tėvų pagalbos
LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas naujienų portalui LRT.lt sakė, kad ligoninėje nutikusi konkreti situacija nėra kasdienybė ar ligoninės įprasta praktika, greičiau nesusipratimas. Mat nedarbingumo pažymėjimai tėvams išrašomi visomis savaitės dienomis.
„LSMU Kauno ligoninės Vaikų skubiosios pagalbos ir konsultacijų centras reikalui esant tėvams paprastai išrašo nedarbingumo pažymėjimus visomis savaitės dienomis ir bet kuriuo paros metu, taip pat ir nedarbo ar valstybinių švenčių dienomis. Centre visada yra budinčių gydytojų, kurie turi tam įgaliojimą.
Gaila, kad nėra daugiau duomenų apie šį nesusipratimą ir prašome pacientų kilus panašiems atvejams drąsiai kreiptis į Vaikų skubiosios pagalbos ir konsultacijų centro vadovus arba ligoninės administraciją, kad galėtume išspręsti jų problemą ir išvengti panašių nesusipratimų ateityje“, – ragino S. Tvirbutas.
Nedarbingumo pažymėjimą išrašyti gali kiekvienas gydytojas
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Alma Astafjeva naujienų portalui LRT.lt pabrėžė, kad nedarbingumo pažymėjimą pacientui arba susirgusio vaiko tėvui turi teisę išduoti bet kuris Lietuvos gydytojas.
„Tai yra viena iš paslaugų, kurią turi teikti kiekvienas gydytojas, nepriklausomai nuo to, ar tai yra skubiosios pagalbos kabinetas, ar šeimos gydytojas, ar ligoninėje dirbantis gydytojas. Ir šiuo minimu atveju moteriai nedarbingumas turėjo būti išduotas.“, – sakė A. Astafjeva.
Gydytoja priminė jau kelerius metus Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) įstrigusį projektą, kuris tokiose situacijose palengvintų darbą tiek medikams, tiek patiems pacientams keltų mažiau streso ligos atveju. Buvo svarstoma, kad pacientas galėtų dėl nedarbingumo kreiptis ne pirmą ligos dieną, kaip yra dabar, o praėjus porai dienų.
„Su ministerija apie tai kalbame jau penkerius metus. Juk už pirmas dvi ligos dienas moka darbdavys. Išsispręstų nemažai problemų: ir Skubiosios pagalbos skyriai neužsikištų, nes tėvams reikia nedarbingumo – tai jau ne sveikatos, bet socialinė problema, nes tėvai negali išeiti į darbą. Ir pas mus, šeimos gydytojus, pirmadieniais prasideda didžiulė apgultis dėl to, kad pacientui reikia nedarbingumo, nes jis neišėjo į darbą. Tai tokiu atveju net ir mums, šeimos gydytojams, palengvėtų, o žmogus, žinodamas, kad turi dvi dienas, galėtų tą laiką ramiai pabūti namie. Skubiosios pagalbos skyriuose iš tiesų neturėtų būti sprendžiamos tokios socialinės problemos kaip nedarbingumo išdavimas“, – komentavo A. Astafjeva.
Tiesa, tuo metu projektui prieštaravo dalis darbdavių, baimindamiesi, kad įsigaliojus tokiai tvarkai jiems gali tekti mokėti ne už dvi, o už keturias darbuotojo ligos dienas. Anot A. Astafjevos, šie būgštavimai nepagrįsti, nes jau darbovietės buhalterijos dokumentuose matoma, kiek dienų darbuotojas iš viso sirgo.
Tiesa, egzistuoja dar ir trečia su nedarbingumu susijusi problema – dalis gydytojų vis dar mano, kad nedarbingumo pažymų rašymas yra šeimos gydytojų daržas. Kiti, pavyzdžiui, odontologai, tiesiog neturi sutarčių su „Sodra“ ir pacientus dėl nedarbingumo pažymėjimo siunčia pas šeimos gydytojus.
„Mane nustebino vienas kolega traumatologas, kuris išdavė pacientui nedarbingumą 10 dienų ir pats parašė kontrolę – ateiti po 10 dienų. Net siuntimo neprašė. Aš buvau abstulbusi. Tai yra labai geras pavyzdys, kurį reikia viešinti kaip gerąją praktiką“, – prisiminė A. Astafjeva.
SAM rekomenduoja kreiptis į gydymo įstaigą
Kad gydytojai ir savaitgaliais privalo pacientui ar susirgusio vaiko tėvams išrašyti nedarbingumo pažymėjimą, pažymi ir SAM. Ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis pabrėžė, kad nedarbingumo pažymėjimas išduodamas nuo tos dienos, kai yra nustatoma, kad asmuo yra nedarbingas.
„Jeigu nedarbingumo pažymėjimas buvo reikalingas sekmadienį, jį turėjo išrašyti tas gydytojas, kuris šį nedarbingumą nustatė“, – tikinto J. Gališanskis.
Jis nurodė, kad vadovaujantis elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklėmis, pažymėjimus gali išduoti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis dėl teisės išduoti elektroninius pažymėjimus su „Sodros“ teritoriniais skyriais, asmenis gydantys gydytojai ar gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkas.
Elektroninį pažymėjimą suformuoti Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemoje (EPTS) gali gydytojas ar kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas asmuo.
„Jūsų aprašytu atveju rekomenduotume pacientei raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją su užklausa, kodėl buvo atsisakyta išduoti nedarbingumo pažymėjimą“, – sakė SAM atstovas.
„Sodra“: už pirmas dvi nedarbingumo dienas moka darbdavys
Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič naujienų portalui LRT.lt komentavo, kad nedarbingumo pažymėjimas yra dokumentas, pateisinantis apdraustojo asmens neatvykimą į darbą. Tai taip pat tai yra pagrindas skirti ligos išmoką ar pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimą.
„Ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka darbdavys. Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų pradedama mokėti nuo trečiosios kalendorinės laikinojo nedarbingumo dienos ir mokama už darbo dienas pagal kalendorių, taikant 5 dienų darbo savaitę.
Taigi, nesvarbu, ar asmuo dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, ar pagal individualiai nustatytą darbo grafiką, pavyzdžiui, tik savaitgaliais, jam ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų yra skiriama ir mokama.
Tarkime, jei gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą nuo penktadienio iki kito penktadienio imtinai, ligos išmoka bus skirta už 6 darbo dienas, nepriklausomai nuo to, ar šio asmens darbo dienos yra pirmadienis–penktadienis, ar, pavyzdžiui, šeštadienis–trečiadienis“, – komentavo M. Kozič.
