Vėžiu vis dažniau suserga jaunesni nei 50-ties metų asmenys. Škotijos ir Kinijos mokslininkų tyrimas parodė, kad per tris dešimtmečius onkologinių susirgimų skaičius šioje amžiaus grupėje išaugo beveik 80 procentų.
Tai – naujausias ir didžiausias tokio pobūdžio tyrimas, kuriame analizuoti daugiau nei dviejų šimtų šalių duomenys. Duomenys rodo, kad trečdaliu išaugo ir jaunesnių nei 40-ties metų žmonių mirštamumas nuo vėžio. Kasmet ši liga pasiglemžia daugiau nei milijoną 50 m. nesulaukusių pasaulio gyventojų. Tyrimo autoriai teigia, kad ligą neretai lemia genetika, tačiau įtakos turi rūkymas, alkoholio vartojimas ir netinkama mityba.
Tyrime Lietuva neanalizuota, taigi galima pažvelgti į mūsų šalies statistiką. Per 10-metį didelių svyravimų susirgimų statistikoje nėra. 2019 metais nauji vėžiniai susirgimai diagnozuoti daugiau kaip 17-ai tūkstančių žmonių. Šiek tiek dažniau vėžys diagnozuotas vyrams. Iki 50 metų amžiaus grupėje vėžiniai susirgimai sudaro tik 6 procentus.
Taip pačiais metais nuo vėžio mirė per 8000 žmonių. Vyrų mirė 800-ais daugiau nei moterų.
Tarp vyrų dažniausiai diagnozuojamas prostatos vėžys, antroje vietoje – plaučių trachėjos, bronchų, o trečioje – piktybiniai odos navikai.
Tarp moterų daugiausia vyrauja krūties vėžys, taip pat odos ir gimdos.
Vėžio instituto mokslo darbuotoja dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt „Svarbiai valandai“ pabrėžia – Lietuvoje susirgimų piktybiniais navikais tarp jaunų suaugusiųjų iki 50 m. daugėja, ypač krūties vėžio, virškinamojo trakto vėžio, kvėpavimo takų vėžio.
Anot R. Petrauskaitės-Everatt, gimdos kaklelio vėžys tarp moterų Lietuvoje nemažai paplitęs – kitose šalyse, kur veikia efektyvios programos, jo yra daug mažiau.
Tuo metu tarp vyrų vyrauja prostatos vėžys, plaučių vėžys, skrandžio vėžys – tokių susirgimų mūsų šalyje daugėja. Specialistė atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje mirtingumo nuo plaučių vėžio rodikliai, deja, pamažu didėja.
Kalbėdama apie prevenciją ir rizikos veiksnius, R. Petrauskaitė-Everatt akcentuoja, kad krūties vėžio ir kitų piktybinių navikų atveju nemažai lemia nesveika mityba, ypač tarp jaunų žmonių.
„Žinoma, kad apie 20 procentų vaikų yra nutukę, apie 50 procentų nevalgo pusryčių, vieną kartą per dieną arba dažniau vaisių suvalgo tik apie 40 procentų vaikų, vyresni – dar mažiau. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį“, – teigia Vėžio instituto mokslo darbuotoja.
Daugiau apie tai – pokalbio įraše:
