Jau antra savaitė įvairiose Lietuvos vietose ūkininkai nemokamai dalija pieną – akcijas jie rengia protestuodami dėl perpus kritusių pieno supirkimo kainų. Nemokamai arba už simbolinę paramą duodamas pienas išgraibstomas: akcijos vietose nusidriekia eilės žmonių. Dauguma atkeliauja nešini savais plastikiniais buteliais, stiklainiais ar kita daugkartine tara, į kurią vietoje ir perpilamas ūkininkų atgabentas pienas.
„Suprantu, kad žmonės naudojasi proga nemokamai gauti šviežią vietinę produkciją – natūralų pieną. Tačiau matant šiuos vaizdus, man kyla klausimas: ar saugu gerti žalią pieną, lauke, tiesiog gatvėje, išpilstytą į plastikinius butelius?“ – savo nuomonę išsakė portalo LRT.lt skaitytoja Raminta (pavardė portalui žinoma – LRT.lt).
Šį klausimą portalas uždavė specialistams. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėja Gintarė Jatkevičienė perspėja, kad nepasterizuotame, vadinamame žaliame, piene gali būti įvairių bakterijų, pavyzdžiui, verotoksigeninė E. Coli (VTEC) bakterija ar kampilobakterija. Abi jos sukelia žarnyno infekcijas, kurios ypač pavojingos mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei kai kuriomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams.
„Karvės natūraliai nešioja tam tikras ligas sukeliančias bakterijas, kurios melžimo metu gali patekti į jų gaminamą pieną. Šios bakterijos gyvuliui dažniausiai nėra kenksmingos, tačiau žmonės, vartojantys nepasterizuotą pieną, gali užsikrėsti sunkiomis ligomis. Visos šios ligos susijusios su žalio pieno vartojimu: tai campylobacter infekcija, salmoneliozė, jersiniozė, listerijozė, tuberkuliozė, bruceliozė, apsinuodijimas stafikokų enterotoksinu, streptokokinė infekcija, E. coli O157:H7, toksoplazmozė, gastroenteritas, meningitas, encefalitas“, – portalui LRT.lt sakė VMVT veterinarijos inspektorė.
Pasak specialistės, infekcija į žmogaus organizmą paprastai patenka geriant žalią pieną, t. y. tokį pieną, kuris nebuvo pasterizuotas.
Pasterizavimas – pieno kaitinimas iki labai aukštos temperatūros. „Aukšta temperatūra naikina bakterijas, kurios gali sukelti ligas. Žalias pienas sudaro idealią aplinką bakterijoms daugintis. Be pasterizavimo žaliame piene gali augti kenksmingos bakterijos ir tai gali kelti pavojų žmonėms, kurie jį geria, t. y. gali kelti pavojų sveikatai. Todėl VMVT specialistai dar kartą primena, kad žalio pieno vartoti nevirinto – nerekomenduojama“, – teigia VMVT atstovė.
VMVT taip pat priminė, kad ne tik pienas, bet ir iš jo pagaminti produktai (sviestas, sūris, varškė ir pan.) greitai genda. Labai svarbu juos laikyti ne aukštesnėje nei 6 laipsnių šilumos temperatūroje, nevartoti produktų su pasibaigusiu galiojimo terminu, taip pat laikytis asmens higienos: prieš vartojant švariai nusiplauti rankas, gerti ar valgyti iš švariai išplautų indų.
Specialistai pabrėžia, jog daugelis karvės piene esančių bakterijų sukelia nesudėtingas infekcijas, kurios pasireiškia kelias dienas trunkančiu viduriavimu, skrandžio skausmais, karščiavimu. Tačiau vaikams, vyresnio amžiaus ir chroniškomis ligomis, tokiomis kaip diabetas ar AIDS, sergantiems žmonėms infekcijos kelia didesnį pavojų. Sunkiais atvejais tai gali baigtis mirtimi.
Svarbu prisiminti, kokie simptomai rodo, jog gydymo namuose neužtenka:
- jei suaugęs žmogus ar vaikas tuštinasi daugiau kaip tris kartus per parą, jau galima diagnozuoti viduriavimą. Tokiu atveju svarbu, kad žmogus nedehidratuotų: reikia vartoti pakankamai skysčių, elektrolitų ir mineralų, kurie taip pat pasišalina vemiant ir viduriuojant;
- net jei tuštinamasi rečiau kaip tris kartus, tačiau išmatos yra skystesnės nei įprastai, turi aštrų ir stiprų kvapą, yra specifinės spalvos, putotos, būtina kreiptis į gydytoją.
Dažniausiai nustatomas erkinis encefalitas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė pasakojo, kad kasmet ligoninėje susiduria su pacientais, kurie susirgo užsikrėtę per pieną ir jo produktus plintančiomis infekcinėmis ligomis.
„Aš tikrai rekomenduočiau gerti tik pasterizuotą pieną, t. y. termiškai apdorotą. Jei vartosite žalią iš ūkininkų įsigytą pieną, rizikuosite užsikrėsti jame esančiais ir iš aplinkos į pieną patekusiais virusais ir bakterijomis. Lietuvoje aktualiausias ir dažniausiai nustatomas yra erkinis encefalitas, kuris gali būti perduodamas per termiškai neapdorotą karvių ir ožkų pieną (reikėtų pabrėžti, kad ožkų – ypač). Svarbu paminėti, kad užsikrėsti šia infekcija galima ne tik vartojant pieną, bet ir jo produktus, kurie termiškai neapdoroti. Dabar labai madingi ekologiniai turgūs, kuriuose prekiaujama šviežia ūkininkų produkcija. Į tam tikrus sūrius tam, kad jie fermentuotųsi, įeina dalis termiškai neapdoroto pieno“, – LRT.lt sakė gydytoja infektologė, pridūrusi, jog tai problema ne tik Lietuvoje.
„Vakarų Europoje nevirinto pieno tikriausiai niekas negeria, bet sūrius, kuriuose tokio pieno yra, tikrai vartoja. Anksčiau erkinis encefalitas [pas mus] buvo laikomas labai postsovietine liga, kitur nebuvo daug atvejų. O pastaruoju metu užsikrėtimų atvejų daugėja ir kitur – Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje“, – sakė LSMU profesorė.
Erkinį encefalitą, kuriuo pacientas užsikrėtė ne per erkę, bet žalią gerdamas pieną ar vartodamas kai kuriuos nesaugius jo produktus, nesunku nustatyti pagal simptomus. Sukėlėją rodo ir kraujo tyrimas.
Tuo metu kitas infekcijas, kurias sukelia nepasterizuotame piene esantys virusai ar bakterijos, atrasti kur kas sudėtingiau.
„Sakykime, listerija, kitos žarnyno, rečiau, bet pasitaikančios stafilokokinės infekcijos. Tiesa, dabar jos retesnės. Vis dėlto šias ligas sunku atsekti, nes dažniausiai neturime to produkto [nuo kurio galėjo užsikrėsti]. Dažniausiai infekcijos šaltinio ir neatsekame“, – neslėpė medikė.
Bakterijos slepiasi minkštuose sūriuose
Jei pienas ar jo produktas užterštas, infekcija užsikrečia visi jį vartoję. Tačiau ne visi suserga, ir tai labai priklauso nuo žmogaus imuniteto ir turimų ligų.
„Ne kiekvienas užsikrėtimas mikrobu pasibaigia liga. Didesnį polinkį susirgti turi tie žmonės, kurių imuninė sistema yra silpnesnė. Tai ypač būdinga lifterijoms – šių bakterijų dažniausiai randama minkštuose, pelėsiniuose sūriuose. Šis mikrobas ypatingai pavojingas žmonėms su nusilpusia imunine sistema, kurie turi lėtinių ligų ar dėl gydymo yra nusilpęs imunitetas. Taip pat vyresniems nei 50-ies metų amžiaus žmonėms (nes nuo 50-ies metų natūraliai ima silpnėti imuninė sistema) ir nėščiosioms, nes jos nėštumo metu turi susilpnėjusį ląstelinį imunitetą“, – pabrėžė medikė.
Prof. A. Mickienė nekomentavo termiškai neapdoroto pieno naudos. Vis dėlto tiems žmonėms, kurie šiomis dienomis skuba pas ūkininkus ir grįžę namo iš karto vartoja iš jų gautą pieną, medikė pataria jį vartoti tik termiškai apdorojus, t. y. užvirus, kad žūtų visi jame esantys mikrobai.
„Aš, kaip infektologė, kalbu apie mikrobus. Jie tikrai gali papulti į pieną: būti pačiame jame, kaip, tarkime, tas erkinis encefalitas, ir gali papulti nuo gyvulio tešmens arba žmogaus, kuris melžia, perpila pieną. Ir tara, ir pervežimas – kiekvienoje toje grandyje yra mikrobinio užteršimo galimybė“, – atkreipė dėmesį LRT.lt pašnekovė.
