„Su šeima esame užsirašę ir lankomės ne vienoje gydymo įstaigoje ir pas skirtingus šeimos gydytojus. Anksčiau tai nekrito į akis, bet po paskutinių ligų supratau, jog vienoje klinikoje už šeimos gydytojo paskirtą tyrimą (pvz., CRB) tenka mokėti, o kitoje – ne. Kai paklausiau registratūroje, kodėl už gydytojo skirtą ir man, pacientui, reikalingą tyrimą turėjau susimokėti, darbuotoja paaiškino, jog tokia klinikoje galiojanti tvarka. Dar pridūrė, kad kaina – simbolinė. Žinoma, man tie 5 eurai nėra daug. Vis dėlto nesuprantu, kodėl už tai, ką jau apmoka Valstybinės ligonių kasos, turiu dar kartą susimokėti. Ar tai legalu?“ – apie savo patirtį pasakojo Kaune gyvenanti Jovita (pavardė žinoma – LRT.lt).
Portalo skaitytojos nuomone, jai, o greičiausiai ir kitiems klinikos pacientams trūksta aiškios informacijos, kada ir kokie tyrimai yra nemokami. Nors nežinojimas nėra pasiteisinimas, gydymo įstaigos gali pasinaudoti tuo.
„Tikrai ne aš viena taip susimoku, net nepagalvojusi, jog kažkas čia ne taip. Bet kai atvažiuoji pas gydytoją, esi pažeidžiamas, nes dažniausiai pats sergi, prastai jautiesi arba serga tavo vaikas, kitas artimas žmogus, kurį lydi. Ne tai rūpi, nori greičiau sužinoti, kas yra, ir gauti atsakymą, ką daryti. Be to, neretai gydytojas net neklausia, ar mokėsi, tiesiog rekomenduoja vieną ar kitą tyrimą, o tu pasidarai. Kartais tik grįžęs namo supranti, kad dar ir susimokėjai“, – kalbėjo moteris.
Kad į tokias situacijas gali patekti kiekvienas, rodo ir LRT.lt aprašyta vilniečio Tomo Chochrino istorija, jis atskleidė, kaip viena privati Vilniuje veikianti klinika bando apgauti savo klientus. Iš pacientų prašoma susimokėti už paslaugas, kurios jiems priklauso nemokamai.
Taip pat skaitykite
„LRT trumpai“ paaiškina, kokie tyrimai, kada juos paskiria šeimos gydytojas, pacientui yra nemokami ir kokiais atvejais gali tekti susimokėti. Šiuos niuansus komentuoja Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai.
Pasak jų, šeimos gydytojo paslaugos, t. y. pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra (PAASP), pacientams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), teikiamos vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintu tvarkos aprašu, Šeimos gydytojo medicinos norma ir kitų susijusių teisės aktų nuostatomis.
Pirminė sveikatos priežiūra pacientams, prisirašiusiems prie PAASP paslaugas teikiančios įstaigos, turinčios sutartį su Teritorine ligonių kasa (TLK), yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Taigi, pacientui papildomai tai neturėtų kainuoti.
Jei tyrimą siūlo ir skiria gydytojas, mokėti nereikia
Šeimos gydytojo kompetencijai priskiriama labai daug tyrimų. Jis gali paskirti atlikti bendrąjį kraujo tyrimą, biocheminius kraujo tyrimus, t. y. lipidogramą, kalio, natrio, kreatinino, alanininės aminotransferazės, asparagininės aminotransferazės, šarminės fosfatazės, bilirubino, gliukozės, šlapimo rūgšties tyrimus.
Taip pat jis gali skirti bendrąjį šlapimo tyrimą ir albumino / kreatinino santykio šlapime tyrimą, užsakyti ištirti uždegimo rodiklius, C reaktyvinio baltymo ir eritrocitų nusėdimo greitį, atlikti skydliaukės funkcijos tyrimą (TTH).
Kai kyla įtarimų dėl tam tikrų ligų, šeimos gydytojas gali skirti atlikti ir kitus tyrimus: glikozilinto hemoglobino tyrimą; gliukozės tolerancijos testą; kraujo krešumo tyrimus (protrombino laiką, tarptautinį normalizuotą santykį, aktyvinto dalinio tromboplastino laiką); prostatos specifinį antigeną (ir pacientams po radikalaus priešinės liaukos vėžio gydymo); kraujo grupės ir Rh faktoriaus tyrimus; sifilio (RPR) ir specifinį (treponeminį) tyrimą su T. pallidum antigenų (TPHA) tyrimu; tyrimus dėl virusinio hepatito B ir C; šlapimo pasėlį; žmogaus imunodeficito viruso testą; A grupės beta hemolizinio streptokoko greito nustatymo testą; slapto kraujavimo išmatose testą; tuberkulino mėginį; koprogramą; enterobiozės tyrimą; elektrokardiogramą; spirometriją maksimalaus iškvėpimo srovės greičiui, forsuoto tūrio per pirmą sekundę ir forsuotos gyvybinės plaučių talpos reikšmėms vertinti; pulsoksimetriją.
VLK primena, kad PSD apsidraudusiems pacientams, prisirašiusiems prie sutartį su TLK turinčios gydymo įstaigos, jų šeimos gydytojo paskirti tyrimai atliekami PSDF lėšomis. Taigi, jie yra nemokami ir papildomai neapmokestinami.
Be to, šeimos gydytojo kompetencijai priskirti tyrimai gydytojo paskyrimu atliekami tada, kai jų reikia, ir tiek kartų, kiek reikia, neribojant jų atlikimo skaičiaus.
„Taigi, jei pacientas jaučiasi blogai, o šeimos gydytojas, įvertinęs paciento būklę, nustato, kad konkretaus tyrimo tikrai reikia, jis turi būti atliktas, prireikus – ir pakartotinai“, – rašo VLK.
Kada ir kam reikia susimokėti?
Mokėti už šeimos gydytojo paskirtus tyrimus pacientui reikia tada, kai jie atliekami ne esant būtinybei, bet paciento prašymu. Taigi, prieš keliaujant į procedūrinį kabinetą reikėtų tiksliai išsiaiškinti su gydytoju: ar tyrimas skirtas gydytojo, ar paciento iniciatyva.
„Visiems apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu galioja vienodos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygos ir reikalavimai. Susirūpinę savo sveikata pacientai neretai patys nori priimti sprendimus, kaip gydytis, prašo šeimos gydytojų, kad jiems būtų atlikti vienokie ar kitokie tyrimai, juos apžiūrėtų gydytojas specialistas. Kadangi kiekvieno paciento gydymo atvejis yra individualus, šeimos gydytojas kiekvienu atveju įvertina paciento sveikatos būklę ir pagal savo kompetenciją sprendžia, kokie tyrimai turi būti atlikti.
Tais atvejais, jei šeimos gydytojas tyrimų neskiria, o juos atlikti pageidauja pacientas, už savo iniciatyva pasirinktus tyrimus turi sumokėti pats pacientas gydymo įstaigoje nustatyta tvarka ir pagal čia nustatytą kainą“, – nurodo VLKK.
Jei tyrimus daryti prašo pacientas, tai turi būti užfiksuota medicininiuose dokumentuose, t. y. įrašoma, kokie tyrimai pasirinkti. Dokumentas turi būti patvirtintas gydytojo ir paciento parašais.
