„Tai yra absoliučiai nenormalu, ypač kai kalbame apie paslaugą, kuri susijusi su sveikatos apsauga, ir ta paslauga mums visiems garantuojama Konstitucijos. Man tai atrodo žmonių apgaudinėjimas, pasinaudojant jų nežinojimu. Net man, žmogui, turinčiam teisinį išsilavinimą nėra lengva susigaudyti, kokios paslaugos nemokamos, o kokios – mokamos. Tačiau akivaizdu, kad klinika tuo naudojasi“, – LRT.lt sakė vilnietis, Mykolo Romerio universiteto teisės mokslų daktaras Tomas Chochrin.
Taip jis reagavo į LRT.lt klausimus apie viešai feisbuke pasidalintą istoriją, kurioje atsidūrė kaip vienos privačios klinikos Vilniuje pacientas.
T. Chochrin jau ne vienerius metus gydosi Vilniuje įsikūrusioje privačioje klinikoje „GK klinika“. Pasak vyro, šią gydymo įstaigą jis rinkosi dėl čia dirbančios šeimos gydytojos ir jos darbu yra patenkintas. Tačiau vyras turi priekaištų klinikos administracijai, kurią kaltina bandymu pasipelnyti iš pacientų. T. Chochrin teigimu, nuo 2023 m. visų savo pacientų klinika prašo sumokėti neteisėtą 300 eurų vertės metinį abonementinį mokestį. Pacientams, kurie to nepadarys, kiekvienas apsilankymas pas šeimos gydytoją kainuotų po 30 eurų.
„GK klinikos“ administracija tikina, jog įstatymų nepažeidė. Už papildomą mokestį pacientams esą bus suteikiama daugiau paslaugų. Tarp jų – ir ilgesnė individuali konsultacija. Tiesa, apie tai viešai prabilusiam T. Chochrin klinikos vadovai iš karto pasiūlė pasiieškoti kitos gydymo įstaigos.
Valstybinės ligonių kasos teigimu, tokie mokesčiai neteisėti: su panašiais atvejais susidūrę pacientai raginami netylėti.
Naujų metų „dovana“ – naujas neteisėtas mokestis
„Šeimos gydytojo paslaugas gaunu Gedimino prospekto viduryje esančioje „GK klinikoje“, kuri labiau žinoma ne dėl medicininių paslaugų, o dėl visokių, liaudiškai kalbant, grožio ir botokso procedūrų. Gali kilti klausimas, kodėl aš toks durnas, kad einu šeimos gydytojo paslaugų į botokso kliniką? Atsakymas labai paprastas: einu, nes ten dirba šeimos gydytoja, kuria visiškai pasitikiu, neabejoju jos kompetencija ir nežadu jos keisti“, – savo feisbuko paskyroje rašo T. Chochrin.
Toliau jis pasidalino prieš savaitę įvykusia istorija. Pajutęs ūmiai virusinei infekcijai būdingus simptomus Naujųjų išvakarėse jis kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri operatyviai jam nustatė gripą. Tačiau nemaloniausia žinia laukė registratūroje.
„Atsiskaitydamas už man suteiktas paslaugas sužinojau, jog nuo šiol klinikoje galėsiu lankytis tik tuomet, jei susimokėsiu metinį abonentinį 300 eurų mokestį. Arba nuo šiol už kiekvieną apsilankymą mokėsiu po 30 eurų“, – pasakojo klinikos pacientas.
Vyras šmaikštavo, kad jam, kaip žmogui, turinčiam teisinį išsilavinimą, iš karto kilo klausimų. Pirmiausia dėl to, kodėl klinika esamų pacientų prašo susimokėti už tas pačias nemokamas paslaugas, kurias jie gavo iki šiol.
„Atrodo, turiu ilgalaikius sutartinius santykius, apie kurių pasikeitimus, kaip vartotojas, nebuvau nei kažkaip informuotas, nei išreiškiau savo valią, kad pritariu tokiems pakeitimams. Dar esant klinikoje manęs paprašė mano el. pašto adreso (kurį jau turėjo) ir staiga atsiuntė naujos sutarties projektą, su kuriuo neva turiu sutikti per 30 dienų ir pasirašyti arba eiti velniop. Jame jau numatytas tas mokestis“, – pasakojo T. Chochrin.
Jo nuomone, neteisėta reikalauti mokesčio už apsilankymą pas šeimos gydytoją, kurio paslaugos pacientui, turinčiam sveikatos draudimą, Lietuvoje yra nemokamos.
„Tai numato galiojantys įstatymai, mes kas mėnesį susimokame privalomąjį sveikatos draudimą, kad vėliau gautume tas nemokamas paslaugas. Mano nuomone, atsitiko štai kas: tiesiog klinika susigalvojo double-dip`inti (imti dvigubą mokestį) už tas pačias paslaugas: ims pinigus tiek iš ligonių kasų, tiek iš pacientų. Suprantant privalomojo sveikatos draudimo logiką, kuri garantuoja nemokamą prieigą prie šeimos gydytojo, pasidaro gana akivaizdu, kad toks klinikos elgesys yra visiškai neteisėtas“, – pabrėžė pašnekovas.
Sulaukė 90-ųjų stiliaus pokalbio
Apie tai, jog nesutinka su nauja tvarka, vilnietis informavo kliniką. Nusiųstame elektroniniame laiške jis pažymi ir tai, jog toks mokestis yra neteisėtas, todėl apie tai praneš Valstybinei ligonių kasai.
Klinikos administracijos reakcija, anot T. Chochrin, buvo netikėta. Vietoje mandagaus atsiprašymo ir pripažinimo, jog pacientams siūlomoje sutartyje esantys kai kurie punktai prieštarauja Lietuvoje galiojantiems įstatymams, vyriškis sulaukė grasinimų.
„Sulaukiau skambučio, pasirinktas atsakymas ne laišku. Kaip pagal tikras 90-ųjų marozų panetkes, paskambino ir pradėjo grasinti. Grasinimų turinys maždaug toks: keliaukite ieškotis šeimos gydytojo paslaugų kitur, nes dabar jums teiksime paslaugas taip, kaip nustatyta ministro įsakymuose, t. y. turėsite užsiregistruoti pas šeimos gydytoją prieš mėnesį, vizitas pas jį negalės trukti ilgiau kaip 5 min ir t. t. Puikus kliento aptarnavimo standartas. 2023 metai. Sostinės Gedimino prospekto centre esanti įmonė varo lauk klientą ir grasina, kad sąmoningai teiks nekokybiškas paslaugas, kurios neatitinka net minimalių teisės aktų reikalavimų“, – sakė vilnietis.
Sulaukiau skambučio, pasirinktas atsakymas ne laišku. Kaip pagal tikras 90-ųjų marozų panetkes, paskambino ir pradėjo grasinti.
LRT.lt jis teigė, jog, nepaisant susidariusios situacijos, kol kas neketina ieškotis kitos gydymo įstaigos. „Man esminis dalykas – šeimos gydytoja, kurios darbu esu patenkintas. Be to, man nepatinka, kai grasina“, – kalbėjo vyriškis.
Jis įsitikinęs, jog naujas sutartis ir neteisėtus mokesčius klinika siūlo visiems savo klientams. Todėl būtina apie tai viešai kalbėti. Tai yra dar viena priežastis, dėl kurios jis nelinkęs ieškotis kitos klinikos ir gydytojo.
„Didžioji dalis [pacientų] nesupras, kad toks [klinikos] elgesys neteisėtas. Todėl esu nusiteikęs kliniką gerai pamokyti, kad tokie rizikingi žaidimai gali brangiai kainuoti, tiek finansine, tiek reputacijos prasme“, – sakė T. Chochrin.
Jis jau kreipėsi į Vilniaus teritorinę ligonių kasą, taip pat informuotos ir kitos gydymo įstaigas prižiūrinčios valstybės institucijos. Iš kai kurių jau gauti atsakymai patvirtina pašnekovo įtarimus dėl neteisėto mokesčio.
Klinika: „Kai asmuo gydysis kaip visi Lietuvos piliečiai, tada galės kalbėti“
Portalas LRT.lt kreipėsi į „GK kliniką“ su prašymu pakomentuoti situaciją. Kaip teigė „GK klinika“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Nijolė Bartaškienė, nieko neteisėto klinika nedaro.
„Pacientai, kurie nesutinka mokėti metinio mokesčio, gali ir toliau gauti šeimos gydytojo paslaugas tokios apimties, kaip yra nustatyta atitinkamuose Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įsakymuose. Pacientai, sutinkantys mokėti metinį mokestį ar mokestį už paslaugą, gauna papildomų paslaugų, kurios neįeina į SAM įsakymais nustatytą šeimos gydytojo paslaugų apimtį, paketą. Taigi joks neteisėtas mokestis „GK klinikoje“ nėra imamas“, – raštu pateiktame atsakyme teigė klinikos administracijos atstovė.
Tiesa, N. Bartaškienė pripažįsta, kad kai kurie klinikos pacientai galėjo būti netinkamai informuoti apie laukiančias permainas.
„Jau anksčiau Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į mus dėl netikslios komunikacijos su kai kuriais pacientais. „GK klinika“ pripažįsta, kad keletui pacientų ne visiškai aiškiai buvo pateikta informacija apie naują paslaugų teikimo tvarką. Su šiais pacientais buvo atskirai susiekta ir informacija patikslinta“, – tikino klinikos atstovė.
N. Bartaškienė neslėpė, jog ateityje „GK klinikoje“ greičiausiai nebedirbs šeimos gydytojai.
„Ligonių kasų taikomas apmokėjimas už šeimos gydytojų paslaugas (SAM nustatyta apimtimi) yra itin mažas ir be papildomų mokamų paslaugų teikimo pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (šeimos gydytojų) įstaigos išsilaikyti negali. Šiai situacijai nesikeičiant „GK klinika“ svarsto ateityje apskritai atsisakyti šeimos gydytojų paslaugų teikimo“, – rašoma LRT.lt pateiktame atsakyme.
Detalizuodama papildomas paslaugas, kurios bus suteiktos klinikos pacientams, sutikusiems susimokėti papildomai, klinikos generalinio direktoriaus pavaduotoja išskyrė keletą jų.
„Pacientai moka už papildomą naudą, kurią klinika duoda per vienerius metus: vidaus organų echoskopija, kardiograma, neriboti kraujo tyrimai BKT ir CRB. Klinikoje prirašyti 800 pacientų, įdarbintos 3 šeimos gydytojos, kurios vos spėja aptarnauti visus prisirašiusiuosius, nes pacientams skiria ne 12 min, bet 30–40 min. [Pacientai] su kardiologinėmis problemomis užtrunka ir valandą“, – pabrėžė „GK klinika“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Nijolė Bartaškienė.
Jos nuomone, viešai savo patirtimi klinikoje pasidalinęs T. Chochrin neteisingai apkaltino gydymo įstaigą, nors galėjo pasirinkti kitą, kurioje aptarnavimas ir teikiamų paslaugų kokybė būtų tenkinusi.
„Šis pacientas, kuris kreipėsi su pretenzijomis, buvo priimtas nedelsiant su visa šeima, atlikti tyrimai ir paskirtas gydymas. Pagal SAM tvarką, sergantis žmogus turi būti priimtas per 24 val. Kai asmuo, kuris pila tiek purvo klinikos vardu, gydysis taip, kaip visi Lietuvos piliečiai, o ne asmeniškai skambins klinikos gydytojai, tada galės kalbėti“, – teigė „GK klinikos“ generalinio direktoriaus pavaduotoja.
VLK: jokių metinių mokesčių negali būti
Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apsidraudusiems žmonėms, norintiems gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas šeimos gydytojo paslaugas, keliama vienintelė sąlyga – prisirašyti pasirinktoje gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį dėl šeimos medicinos paslaugų su teritorine ligonių kasa (TLK). Rekomenduojama gydymo įstaigą rinktis arčiau namų.
„Iš prisirašiusių PSD apdraustų pacientų už šeimos gydytojo paslaugas jokie mokesčiai negali būti imami nei valstybinėje, nei privačioje gydymo įstaigoje, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Taigi koks bebūtų tokios įstaigos teisinis statusas, šie pacientai neturi mokėti ne tik už apsilankymus pas šeimos gydytoją, bet ir jokių metinių ar kitų panašių mokesčių“, – pabrėžia Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius.
Pasak jo, užsiregistruoti gydymo įstaigose apdraustiesiems bemaž nieko nekainuoja: šiuo metu dalyje gydymo įstaigų gali būti imamas 0,29 euro mokestis už dokumentų tvarkymą, o 2,90 euro mokestis taikomas tik tuomet, kai gydymo įstaigą žmogus keičia anksčiau nei po pusmečio.
Komentuodamas „GK klinikos“ istoriją G. Kacevičius pabrėžė, jog papildomai nemokėdami prisirašę apdraustieji savo poliklinikoje, klinikoje ar medicinos centre turi gauti ne tik būtinąsias paslaugas, kurių nesuteikus kyla grėsmė žmogus gyvybei ar sveikatai, bet ir visas tiriamąsias, gydomąsias, profilaktines šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamas paslaugas.
„Jų spektras išties platus – šeimos gydytojai atlieka pacientų apžiūrą, skiria reikalingus tyrimus ir procedūras, išrašo vaistus, prireikus siunčia papildomų tyrimų, pas gydytoją specialistą ar į ligoninę, – pabrėžia VLK direktorius.
Jo teigimu, ypač svarbi yra ligų profilaktika, todėl be papildomų mokesčių kartą per metus šeimos gydytojai savo pacientams turi suteikti kompleksines paslaugas: pamatuoti kraujospūdį, svorį, ūgį, skirti elektrokardiogramą, patikrinti cholesterolio kiekį kraujyje, moterims skirti ginekologinę apžiūrą, atlikti krūtų apčiuopą ir kt. Kartą per dvejus metus profilaktiškai suaugusiems pacientams gali būti atliekamas bendras kraujo ir bendras šlapimo tyrimas, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje, patikrinama rega.
Šeimos gydytojai ar šias paslaugas teikianti gydymo įstaiga tam tikro amžiaus prisirašiusius pacientus informuoja apie poreikį pasitikrinti pagal gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencines programas.
Žmonės dažnai teiraujasi dėl tyrimų skyrimo, jų skaičiaus ir apmokėjimo. Ligonių kasų specialistai pabrėžia, kad dėl tyrimų ar paslaugų reikalingumo sprendžia šeimos gydytojai, atsižvelgdami į pacientų sveikatos būklę, nusiskundimus, simptomus. Pavyzdžiui, jei šeimos gydytojas, matydamas širdies ligų riziką, skiria atlikti lipidogramą, gydymo įstaigoje, kurioje žmogus prisirašęs, ji atliekama nemokamai tiek kartų per metus, kiek reikia, rašoma VLK išplatintame pranešime.
Susimokėti gali reikėti tik už papildomus tyrimus
Iš apdraustų ir gydymo įstaigoje prisirašiusių pacientų gali būti paprašyta susimokėti tik tada, kai pacientas pats pageidauja PSDF lėšomis nekompensuojamų tyrimų ar paslaugų, nori paslaugas gauti greičiau ar renkasi tas paslaugas, kurios įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą. Tačiau net ir prieš teikiant mokamą paslaugą, apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu pacientas turi būti supažindinamas su galimybe gauti tokią paslaugą nemokamai.
Šiuo metu sutartis dėl šeimos gydytojo paslaugų teikimo su ligonių kasomis sudariusios 375 gydymo įstaigos, iš jų 126 – viešosios, 249 – privačios. Visose jose prisirašę apdraustieji šias paslaugas turi gauti nemokamai.
