Į naujienų portalą LRT.lt kreipėsi skaitytojas Marius iš Vilniaus, jis tikina jau daugiau nei penkerius metus užmiegantis tik su vaistais. Raminamuosius medikamentus vyrui išrašo šeimos gydytoja. Marius kelis kartus savarankiškai bandė užmigti be vaistų, bet, kaip pats pasakoja, tai buvo labiau panašu į zuikio miegą, o ryte laukdavo nauji iššūkiai – kaip praplėšti akis ir susikaupti darbo dienai. Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) gydytoja psichiatrė Danguolė Survilaitė tikina, kad jam jau išsivystė priklausomybė, savarankiškas vaisto nutraukimas gali baigtis psichoze.
„Vaistus geriu įvairiai: jeigu darbe buvo sunki, įtempta diena, tai prieš miegą ir visą tabletę išgeriu. Kitaip negaliu, nes tada vartausi pusę nakties, naršau telefone ir iki kokių 4 val. ryto neužmiegu. Jei darbe streso mažiau – paprastai nakčiai užtenka pusės tabletės. Bet aš galvoju, kad tai vis tiek yra negerai. Teko skaityti, kad paskui gali išsivystyti stipri priklausomybė nuo vaistų, o laikui bėgant ir jų poveikis silpnėja“, – būgštavo vyras.
Marius sako, kad yra bandęs vaistų visiškai nevartoti kelias dienas iš eilės, tačiau galiausiai vis tiek grįždavo prie tablečių.
„Būna, kad be vaisto išmiegu visą naktį ir viskas gerai. Bet būna, kad kelias dienas tas miegas tiesiog yra nekokybiškas. Jeigu kas tik krepšteli už lango – iš karto nubundu, o paskui užmik, jei gali. Būna, kad naktį tiesiog atsibundu dėl vidinio nerimo ir tada jau iki ryto vartausi. Paryčiais užsnaudžiu, bet tada visa darbo diena būna sugadinta. Iki pietų geriu kavos puodelį po puodelio, kad bent kiek akis atplėščiau, po pietų jau žiūrėk – širdis dreba, o vakare nors eik bulvių laukų arti – visas toks užsivedęs, kad neturiu kur dėtis. Apie miegą tada net kalbos nėra“, – pasakoja Marius.
Paklaustas, koks jo įprastas dienos fizinis krūvis, vyras atsakė, kad tokio praktiškai neturi. Jo darbas – sėdimas, vadinasi, kasdien po 8–9 val. jis sėdi biure. Anksti ryte veža vaikus į darželį, mokyklą, vakare, kol per kamščius pasieka namus, kurie yra gerokai už Vilniaus, jėgų jokiam sportui jis tikina nebeturintis. Liūdniausia, kad aktyvumo bangos prasideda ne 7–8 val. vakaro, bet gerokai vėliau – apie 10–11 val.
„Tokiu laiku tu supranti, kad jau kaip ir būtų laikas eiti miegoti, o ne ratus apie rajoną sukti. Iš to ir atsiranda vidinis nerimas. Savaitgaliais kiek lengviau – pamiegu iki pietų, tada kur nors su šeima ar draugais išsiruošiam. Tai fiziškai judėti lieka tik savaitgaliai. Aš pastebėjau, kad pasivaikščiojęs lauke jaučiuosi geriau. Prieš kelias savaites kaime obuolius rinkome, pintines patampiau, maišus su obuoliais – naktį tikrai geriau miegojau, bet darbo dienomis laiko fizinei veiklai neturiu.
Kol kas su vaistais verstis galiu, bet bijau, kad jei tai tęsiu ilgiau, ateis tokia diena, kai ir tabletė nebepadės arba vietoje vienos reikės jau dviejų, gal net trijų“, – nerimavo Marius.
Raminamuosius galima skirti ne ilgiau kaip 2 savaitėms
RVPL gydytojos psichiatrės D. Survilaitės tikinimu, Mariaus bėda aiškiai signalizuoja, kad jau yra pripratimas prie medikamento.
„Jau yra pripratimas. Neabejotinai“, – išgirdusi Mariaus istoriją nukirto gydytoja.
Pasak jos, gydytojai psichiatrai nuolat edukuoja šeimos gydytojus, kada ir kuriam laikui galima skirti pacientui raminamųjų vaistų, nes ši medikamentų grupė reikalauja ypatingo atidumo. Rekomenduojama pacientui raminamųjų išrašyti ne ilgiau kaip 2 savaitėms, retais atvejais – iki 1 mėn.
„Reikia labai atsargiai į tai žiūrėti, nes labai greitai vystosi pripratimas, o dažnai šeimos gydytojai peržengia savo kompetencijos ribas. Jiems oficialiai leidžiama išrašyti raminamuosius vaistus, bet jie mėgsta į dešinę ir į kairę juos išrašinėti.
Aš asmeniškai šiuos vaistus labai retai išrašau. Skiriu tik tuo atveju, jeigu yra šalutinių reiškinių, atsiradusių vartojant kitus vaistus, bet ir tai tik trumpam laikotarpiui ir trumpo veikimo. Net ligoninėje stengiamės prieš išrašydami pacientą jam vaisto dozę sumažinti, kad žmogus iš ligoninės išeitų jau be raminamųjų vaistų“, – pabrėžė D. Survilaitė.
Pasak gydytojos psichiatrės, paprastai skiriami migdomieji medikamentai – tai yra visai kita medikamentų grupė. Šiuos vaistus galėtų pacientui skirti gydytojas psichiatras, įsigilinęs į žmogaus ligą. Tiesa, prie migdomųjų vaistų taip pat galima greitai priprasti. Kartu yra ir išimčių, kada vaisto pacientui jau neberekomenduojama nutraukti.
„Buvo vienu metu toks nurodymas, kuriuo uždrausta šeimos gydytojams raminamuosius vaistus išrašyti pacientams, tai jie visi plūstelėjo pas psichiatrus. Tarp jų daug senų žmonių, nes vyresnio amžiaus žmonės, ypač moterys, skundžiasi nemiga. Vyresni, sulaukę 70 metų ir daugiau, kurie jau 10 metų vartoja raminamuosius, kad miegotų, jie be šių vaistų tiesiog neužmiega. Mes buvome priversti jiems skirti šių vaistų. Bet jeigu žmogus vaistą vartoja 10 metų, yra sulaukęs garbaus amžiaus, tai jis jau nuo medikamentų niekaip neatpras. Galbūt jam ir žalos didelės jau nėra“, – komentavo RVPL gydytoja psichiatrė.
Be toksikologų pagalbos jau nebeišsivers
Visgi D. Survilaitė rekomenduoja asmenims, kurie ilgai naudoja raminamuosius vaistus, neužsiimti saviveikla ir vaisto vartojimo patiems nenutraukti. Mat staigaus nutraukimo be gydytojų priežiūros pasekmės gali būti itin pavojingos: gali išsivystyti psichozė.
„Priklausomybė nuo vaisto nustatoma tada, kai pacientui reikia vis didesnės dozės. Pavyzdžiui, anksčiau žmogus užmigdavo nuo pusės tabletės, o po metų, žiūrėk, jau jam reikia visos, paskui – pusantros, dar vėliau – dviejų. Jeigu asmuo, nevartodamas vaistų arba bandydamas nutraukti, jaučia kokius nors klinikinius požymius, ką ir pasakojote: jam bloga, negera, neramu, dreba rankos, neranda sau vietos, tai čia jau yra abstinencija. Tai yra nutraukimo simptomas, toks būna ir nutraukus alkoholio vartojimą. Apie alkoholį mes žinome gerai, nes tai yra gerokai seniau naudojama priemonė. Tai jeigu žmogus geria ilgai ir paskui nutraukia, jam gali išsivystyti psichozė, baltoji karštinė, o ji gali turėti net ir mirtinų pasekmių.
Su vaistais panašiai. Paskirti vaistus labai lengva ir labai daug gydytojų lengva ranka tai padaro. O kai reikia nutraukti, tai dažnai reikia sudėtingo gydymo, specialisto, net tenka gultis į toksikologijos centrą dviem savaitėms, kad detoksikuotų, kad žmogų atpratintų nuo vaistų. Namie pačiam žaisti su nutraukimu jokiu būdu negalima, ypač jeigu žmogus kelerius metus vaistą vartoja, o nutraukus – nemiega, jam kažkas darosi“, – įspėjo D. Survilaitė.
Nerimą malšina vaistu, skirtu panikos priepuoliams gydyti
Išklausiusi Mariaus pasakojimo gydytoja psichiatrė nustebo – kodėl vyras vartoja raminamuosius, kad miegotų, jeigu didesnės dozės jam prireikia po įtemptos darbo dienos?
„Tai jis vaistus geria ne nuo nemigos, o dėl to, kad jam kažkas dieną sugadino nervus. Tai jis vaistą vartoja ne kaip migdomuosius, o kaip raminamuosius. Nerimą, stresą ir panašias būsenas galima gydyti ir kitais vaistais. Jeigu jam fizinė veikla padeda – tai gali būti sprendimas, bet vaisto mesti vartoti jis vienas pats jau nebesugebės“, – tikino RVPL gydytoja psichiatrė.
Išgirdusi, kad kalba sukasi apie vaistą „Xanax“, ji pabrėžė, kad prie šio medikamento ypač greitai priprantama.
„Apskritai šis medikamentas turi ilgą poveikį, jis dažniausiai skiriamas panikos priepuoliams, o ne nerimui gydyti. Ir skiriamas jis gali būti tik du kartus per savaitę po pusę tabletės arba patiriant panikos priepuolį, o ne susinervinus, ne pavargus, turint daug darbo ir nemiegant. Po penkerių metų tokio vaisto vartojimo situacija man atrodo nekaip. Manyčiau, kad pacientui reikia kreiptis į psichiatrą ir bandyti bet kokiais būdais šito vaisto vartojimą nutraukti, keisti kitu“, – patarė RVPL gydytoja psichiatrė D. Survilaitė.
