Radiologinis širdies ištyrimas magnetiniu rezonansu (MRT) yra laikomas auksiniu širdies ištyrimo standartu, kurio metu tiriama širdies anatomija, funkcija bei jos struktūriniai pakitimai. Įprastai širdies ligoms nustatyti atliekami tyrimai: elektrokardiograma, echoskopija, rašoma VUL Santaros klinikų pranešime spaudai.
Širdies MRT atliekamas tuomet, kai kitais tyrimais nepavyksta gauti pakankamai informacijos apie pakitimus širdyje. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro gydytoja radiologė prof. Nomeda Valevičienė sako, kad šiuo metodu galima ištirti bet kokio amžiaus pacientą. Tyrimas svarbus nustatant tokias ligas kaip kardiomiopatija (širdies raumens liga), išeminė širdies liga, kai dėl sutrikusios vainikinių arterijų kraujotakos pažeidžiama širdis, taip pat miokarditas (širdies raumens uždegimas), įgimtos vaikų širdies ydos.
„Tyrimas atliekamas siekiant nustatyti širdies ligą, taip pat ir įvertinti gydymo efektą – kaip pasikeitė širdies ar kraujagyslių būklė paskyrus gydymą“, – sako gydytojas radiologas dr. Darius Palionis.
Maždaug ketvirtadalio pacientų širdis arba jos dalys, tarkime, viršūnė, echoskopijos metu matoma neaiškiai dėl šonkaulių ir krūtinės ląstos vaizdų. „Tais atvejais, kai norima pamatyti daugiau ir tinkamai įvertinti anatomines širdies struktūras, atliekamas širdies MRT, – sako gydytojas radiologas dr. Darius Palionis. – Pavyzdžiui, po miokardo infarkto širdies viršūnėje susiformuoja krešulys, magnetinio rezonanso tyrimas jį vizualizuos ir galėsime paskirti gydymą.“
Kaip atliekamas tyrimas ir kaip jam pasiruošti?
Pacientai visada informuojami, kaip turėtų pasiruošti šiam tyrimui ir užpildyti klausimyną. Tyrimo negalima atlikti tiems, kas kūne turi geležies, nikelio ar kobalto implantų, taip pat jei yra sutrikusi inkstų veikla (negalima leisti į veną kontrastinės medžiagos). Tyrimo gali nepavykti atlikti ir dėl to, kad pacientą vargina klaustrofobija (uždarų erdvių baimė). Tokiems pacientams, taip pat vaikams, magnetinio rezonanso tyrimas atliekamas su bendra nejautra.
Tyrimas nebus atliekamas, jei pakilusi paciento kūno temperatūra, o tiriant besilaukiančią moterį būtinas specialus pasiruošimas.
Per tyrimą prie kūno prijungiami elektrodai, į veną įstatomas kateteris, kuriuo bus lašinama kontrastinė medžiaga. Tiriamajam uždedamos ausinės arba ausų kaištukai – kad apsaugotų klausą nuo tyrimo metu skleidžiamų garsų, kurie kartais pasiekia ir 100 decibelų stiprumą, prilygstantį reaktyvinio lėktuvo variklio skleidžiamam garsui būnant šalia. Per ausines pacientas girdi ir turi vykdyti komandas: „įkvėpti-iškvėpti-nekvėpuoti“. Į ranką duodama guminė „kriaušė“ – ją suspausdamas delne pacientas galės išsikviesti medikus, jeigu kiltų nenumatytų aplinkybių, dėl kurių tyrimą reikia sustabdyti. Tyrimas trunka apie vieną valandą.
Magnetinio rezonanso tyrimo metu stipriame magnetiniame lauke skenuojama širdis. Šis magnetinis laukas 20-30 tūkst. kartų stipresnis už Žemės magnetinį lauką. Tai nėra jonizuojanti spinduliuotė ir ne rentgeno spinduliai.
Dėl šio lauko pacientas negali turėti jokių metalinių daiktų, nes tyrimo metu veiks labai stiprus magnetas. Su tokia informacija supažindinama iš anksto, ji primenama persirengimo ir tyrimo patalpoje esančiuose stenduose. Atkreipiamas dėmesys, jog negalima neštis mobiliųjų telefonų, banko kortelių, raktų ir pan.
Įvertinti atokų magnetinio rezonanso poveikį sveikatai dar sunku, nes tyrimas yra pakankamai naujas, todėl kaip ir visi tyrimai, taip ir šis turi būti atliekamas tik tuomet, kai yra būtinas. Jo metu yra naudojamos ir radijo bangos (jų dažnis yra artimas kasdien klausomų radijo stočių), dėl to tiriamoje srityje žmogus gali justi šilumą, kartais – tarsi skruzdėlių bėgiojimo efektą.
Tyrimo metu naudojama kontrastinė medžiaga. Todėl pacientų prašoma ateiti ne alkaniems, bet ir ne persivalgiusiems, kad būtų sumažintas nemalonus šleikštulio jausmas burnoje, kuris yra labai individualus.
Kokius vaizdus turi įvertinti gydytojas radiologas?
Gydytojas radiologas gauna iki 3 tūkst. tyrimo metu padarytų vaizdų. Matoma tai, ko neparodo kiti širdies tyrimai – kontrastinės medžiagos susikaupimo vietos. Pagal šių sankaupų lokalizaciją nustatoma miokardo liga. Tai nėra statiškos nuotraukos – jose galima išmatuoti širdies funkcijas: koks kamerų tūris, kai ji susitraukia ar išsiplečia, kokie yra kraujo tėkmės parametrai – kiek kraujo išteka į plaučių arteriją ar į aortą, parodo spaudimo į kraujagyslių sienelę ir vožtuvų būklę, širdies susitraukimų būklę.
Kartu su gydytojais kardiologais, radiologais, medicinos fizikais siekiama tobulinti ir plėsti MRT galimybes: kaip kontrastuoti širdies audinius, kad būtų pamatyta specifinė patologija, kad būtų tokiu tyrimu nustatyta kuo daugiau sutrikimų: širdies uždegimą, retas ir kaupimo ligas (Fabry ligą, sarkoidozę ir kt.).
„Kai nuskenuojame širdies raumenį, galime įvertinti, kokia yra širdies būklė. Šis įrankis ne tik aiškiau parodo situaciją, bet ir galime kiekybiškai išmatuoti absoliučias vertes, laikus, paskaičiuoti tarp ląstelių esantį tūrį. Sveikas širdies raumuo turi tam tikrą tūrį – kiek yra audinių, skysčių ir kitų komponentų, – sako dr. D. Palionis. – Tai svarbi informacija ligų diagnostikai ir gydymui bei moksliniams tyrimams – naujos ligos COVID-19 sukelti širdies uždegimai yra artimiausių tyrimų kryptis“.
