Lietuvoje apie 5 proc. gyventojų serga smegenų aneurizma. Kaip LRT RADIJUI pasakoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas, ši liga yra labai klastinga, nes prasideda be jokių simptomų. Gydytojas ragina gyventojus nesnausti ir tikrintis profilaktiškai. Laiku nesureagavus, aneurizma plyšta, o tokiu atveju net ir aktyviai gydomas išgyvena tik kas antras pacientas.
Ligą nustato tik atsitiktinai
Statistika rodo, kad smegenų aneurizmą turi 1 iš 20 lietuvių. Visgi, kaip aiškina RVUL gydytojas A. Širvinskas, daugelis jų to net nežino ir apskritai nėra girdėję apie šią pavojingą ligą. Smegenų aneurizma, jo teigimu, yra toks reiškinys, kuomet tam tikra galvos smegenų kraujagyslės vieta labai išsipučia.
„Gali būti, kad pradžioje gyvenimo žmogaus kraujagyslės būna visiškai sveikos, o laikui bėgant, atsirandant tam tikriems pokyčiams žmogaus organizme, galvos smegenų kraujagyslėse tam tikrose vietose sienelė pradeda augti, pradeda pūstis“, – aiškina ekspertas.
Paprastai ligos išsivystymą lemia ne viena priežastis. Tai ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas, ir aukštas kraujo spaudimas, ir paveldimumas. Taip pat įtakos turi ir žmogaus amžius – liga dažniausiai pasireiškia žmogui įkopus į 4-tą dešimtį. Jeigu asmuo turi ne vieną rizikos veiksnį, o kelis, jam pavojus susirgti smegenų aneurizma išauga dar labiau.
„Be jokios abejonės, reikėtų atkreipti dėmesį į tą žmonių grupę, kuri turi ne vieną rizikos faktorių. Vienas rizikos faktorius gal nebūtinai nulems [aneurizmą], tačiau grupė rizikos faktorių jau yra paskata žmogui išsitirti dėl aneurizmos“, – sako A. Širvinskas.
Žmonės, kaip žinia, yra įpratę kreiptis į gydytojus tik pajutę skausmą ar kitus nemalonius pojūčius. O smegenų aneurizma, kaip atskleidžia specialistas, jų kaip tik ir neturi. Dėl to ši nebyli liga yra labai pavojinga.
„Klasta yra tame, kad dažniausiai aneurizmos būna visiškai nejuntamos. Jos gali būti randamos tik atsitiktinai arba išskirstant visuomenę į rizikos grupes. Vis dėlto standartinis, dažniausiai sutinkamas atvejis yra toks, kad žmogui suskausta galvą, jis kreipiasi į gydytoją neurologą, jam atliekamas smegenų magnetinis rezonansas (MRT) ir randama aneurizma.
Reikia pažymėti, kad bet koks galvos skausmas, dėl kurio jis kreipiasi į gydytoją, yra niekaip nesusijęs su aneurizmos atsiradimu ar buvimu. Didžioji dalis smegenų aneurizmų yra nejuntamos. Ji ir būna nejuntama tol, kol neplyšta“, – dėsto A. Širvinskas.
Svarbu laiku sureaguoti
LRT RADIJUI RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas aiškina – per metus Lietuvoje plyšta maždaug nuo 300 iki 450 smegenų aneurizmų. Tai pacientui gali pasibaigti išties liūdnai – neįgalumu ar net mirtimi.
„Šitas skaičius mums yra labai aktualus, nes kiekvienas plyšimo atvejis turi labai negailestingą eigą. Pasekmės, esant plyšimui, gali būti tikrai dramatiškos.
[...] Jeigu jau įvyko plyšimas, mes labai mažai ką galime pakeisti. Statistika labai žiauri: 50 proc. pacientų iš tų, kurie gydomi po smegenų aneurizmos plyšimo, neišgyvena. Čia reikia turėti omenyje tuos, kurie yra aktyviai gydomi. Dar yra procentas žmonių, kurie nespėja, nepatenka į gydymo įstaigą, numiršta pakeliui arba namuose. Tai sudaro dar apie 20 proc.“, – statistika dalinasi gydytojas.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad yra dalis žmonių, kurie žino, kad turi besivystančią smegenų aneurizmą, tačiau ligą ignoruoja.
„Mūsų duomenimis, yra tikrai labai didelė dalis žmonių, kurie žino, kad turi smegenų aneurizmą, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jie delsia gydytis. Jie atsisako, galbūt bijo ar dėl kokių kitų priežasčių jiems gydymas yra neatliekamas“, – sako A. Širvinskas.
Gydytojas ragina visus asmenis, kuriems neurologas MRT būdu nustatė smegenų aneurizmą, nedelsiant kreiptis į intervencinės radiologijos specialistus. Jie peržiūrės tyrimo rezultatus, išsamiai įvertins aneurizmos vietą, formą ir dydį, paaiškins, kokia yra tikimybė, jog ta aneurizma plyš, ir pasiūlys gydymą.
„Tikrai ne visos smegenų aneurizmos, kurios randamos, yra pavojingos. Mums reikia atskirti pavojingą atvejį nuo nepavojingo. [...] Yra tam tikri požymiai, kuriuos vertindami ir žiūrėdami į aneurizmą mes galime pasakyti, kad taip, ta aneurizma yra rizikinga, be jokios abejonės reikia imtis veiksmų ir tą aneurizmą gydyti, siekiant apsaugoti nuo galimo plyšimo. Kartais net galima pasakyti, kad plyšimas yra neišvengiamas“, – teigia pašnekovas.
Gydymas – minimaliai invazinis
Gydytojas pasakoja, jog būna tokių situacijų, kai žmonės su nepavojingos aneurizmos atvejais prisiklauso istorijų apie aneurizmų plyšimus ir labai išsigąsta. Jie tarsi pasmerkia save, pradeda gerti vaistus, nemiega naktimis. Anot A. Širvinsko, tokiam žmogui reikia aiškiai pasakyti, jog nerimauti nėra dėl ko, – tiesiog svarbu sekti situaciją ir kas 1-2 metus kartoti tyrimus.
Aneurizmai gydyti pasitelkiamas minimaliai invazinis gydymo metodas – smegenų aneurizmos embolizacija. Jos metu yra punktuojama kirkšnies arterija ir patenkama į kraujagyslės spindį. Taip išsipūtusi kraujagyslės vieta yra tarsi uždaroma iš vidaus.
Anot A. Širvinsko, šis metodas ypatingas tuo, jog nepalieka jokios „operacinės traumos“, pjūvių ar žaizdų. Dėl to žmogus atsigauna greitai, o rezultatų sulaukiama efektyvių ir ilgalaikių.
„Standartiniu atveju, jeigu viskas pavyksta puikiai, po procedūros žmogus išlieka darbingas, jis turi progą kuo anksčiau grįžti ne tik į darbą, bet apskritai į pilnavertį gyvenimą.
[...] Jeigu dėl aneurizmos žmogus nuolat gyvena baimėje, tai, reiškia, kad jo gyvenimo kokybė krenta, jis riboja save, neatlieka kasdienės veiklos. [...] Pradėjus profilaktinį aneurizmos gydymą žmogus pajunta, kad gali būti laisvas nuo tos minties, kad jam kyla rizika“, – pasakoja RVUL ekspertas.
Viso pokalbio su intervencinės radiologijos specialistu klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
