Seime šiuo metu svarstomos prieštaringai vertinamos įstatymo pataisos, numatančios, kad moterys, norinčios nutraukti nėštumą, bus informuojamos apie specialias krizinio nėštumo paslaugas. Kritikai sako, kad visuomenė ir Seimo nariai pateko į globalaus masto apgavystę, kuri kainuoja vis daugiau biudžeto pinigų.
Įtaria globalų judėjimą ir paslėptus vienos įstaigos interesus
Įstatymo pataisos jau įveikė dalį kelio priėmimo Seime link – už jas posėdyje balsavo 41 Seimo narys, 21 susilaikė, 8 balsavo prieš, pataisas palaikė ir Liberalų sąjūdžio bei socialdemokratų frakcijos nariai. Tačiau žmogaus teisių aktyvistai įžvelgia grėsmę: nors įstatymas iš pirmo žvilgsnio kalba apie pagalbą moterims, tikrieji ketinimai esą kiti.
„Pacientas, svarstantis nėštumo nutraukimą, patyręs persileidimą ar nėštumo nutraukimą, turi iš sveikatos priežiūros specialisto gauti informaciją dėl krizinio nėštumo pagalbos paslaugų teikimo ir konsultavimo galimybių“, – rašoma Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo projekte, jį teikia Seimo nariai Linas Kukuraitis, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Rima Baškienė.
LRT.lt kalbinta teisininkė ir VšĮ „Stebėk teises“ atstovė Greta Kin sako, kad toks įstatymas bus žalingas moterims.
„Pacientės teisė nutraukti nėštumą būtų laikoma krize, o ne laisvu bei privačiu pasirinkimu. Atitinkamai keliamas klausimas dėl moters gebėjimo priimti tinkamą sprendimą ir didinama nėštumo nutraukimo stigmatizacija“, – apie įstatymo pataisas sakė G. Kin.
„Stebėk teises“ išsiuntė kreipimąsi Seimo nariams, jame parlamentarai raginami nebalsuoti už šį įstatymo pakeitimą. Tvirtinama, kad terminas „krizinis nėštumas“ yra klaidinantis, neturintis nieko bendro su medicina ir medicinos pagalba, vartojamas siekiant perkalbėti moteris, norinčias daryti abortą.
Į Seimo narius kreipėsi ir Lietuvos žmogaus teisių centras. Jo atstovų teigimu, vienas iš įstatymo projekto tikslų yra mažinti abortų skaičių. Nurodoma, kad net Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinės Tautos smerkia privalomas konsultacijas dėl seksualinės sveikatos ir reprodukcijos, gyventojai turėtų gauti nešališką ir įrodymais pagrįstą informaciją.
Atkalbėjimo komisija, na, gal kitaip pavadinta.
M. Danielė
G. Kin atkreipė dėmesį, kad PSO rekomenduoja pašalinti visas įstatymines kliūtis moterims gauti tinkamos kokybės nėštumo nutraukimo paslaugas.
„Patvirtinusi šias įstatymines pataisas, Lietuva kaip tik sukurtų tokias kliūtis“, – sakė ji.
Panašius argumentus dėstė ir Seimo narė Morgana Danielė.
„Mielieji Seimo vyrai, palikite moteris ramybėje“, – per pirmąjį pataisų svarstymą Seime prašė parlamentarė, akcentavusi, kad nereikėtų siekti aborto norinčių moterų perauklėti, edukuoti.
Kalbėdama su LRT.lt, ji atkreipė dėmesį, kad įstatymo formuluotė labai aptaki, ir nesiryžo spėti, kaip tokia pataisa atsidūrė Seime.
„Kadangi naudojamas šis fiktyvus, niekur neapibrėžtas terminas, ateinantis iš vienos konkrečios organizacijos, judėjimo, gali būti siejama, kad bandoma nukreipti konkrečiai į šią organizaciją. Bet faktinių įrodymų tarsi nėra, neva Sveikatos apsaugos ministerija turi parengti brošiūrą, kuri siųstų pasikonsultuoti.
Kaip sakiau ir Seime – įsakymas dėl nėštumo nutraukimo labai aiškiai nurodo, apie ką specialistas turi informuoti moterį“, – Seimo narės teigimu, dabartiniai teisės aktai jau gana išsamiai informuoja moteris apie abortų rizikas. Be to, ji įsitikinusi, kad gydytojai, matantys, jog pacientės, norinčios atlikti abortą, turi psichologinių problemų, suteiks tinkamą pagalbą.
Seimo narės teigimu, šis įstatymo projektas susijęs su judėjimais prieš abortus, esą panašiai veikia ir judėjimai užsienyje – aktyvistai siekia, kad moterys, norinčios aborto, būtų įpareigotos laukti ir būti perkalbinėjamos.
„Atkalbėjimo komisija, na, gal kitaip pavadinta, kad ji patirtų spaudimą iš organizacijų ir specialiai parengtų specialistų. Tokių bandymų yra būta tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. <...> Tai yra globalus [judėjimas], jis yra prieš moterų teises, bandymas jas apriboti, ypač kas susiję su reprodukcija“, – sakė M. Danielė.
Lietuvoje informaciją apie „krizinį“ nėštumą dažnai platina VšĮ Krizinio nėštumo centras, skelbiantis, kad teikia pagalbą „moterims, išgyvenančioms neplanuotą, krizinį nėštumą“.
„Įstatymas yra aptakus, jis parašytas labai protingai <...>. Nuojauta yra, kad kalbama apie vieną konkrečią organizaciją, siekiant sukurti sąlygas vienai organizacijai gauti nišą ir, tikėtina, valstybės finansavimą, įsitvirtinti valstybinėje sistemoje“, – sakė Seimo narė.
M. Danielė pridūrė, jog įstatymas nurodo, kad tvarką parengs Sveikatos apsaugos ministerija, todėl skaidrumo dar labiau sumažėja.
„Kas toje Sveikatos apsaugos ministerijoje, kokios jėgos dalyvauja, gal seniai dirbančios, ne šios kadencijos darbuotojai“, – kalbėjo ji.
„Krizinis nėštumas“ – užsienyje skandalinga sąvoka
Kas tas „krizinis nėštumas“? Pasidomėjus, kokiame kontekste šis terminas minimas pasaulyje, iš tiesų paaiškėjo, kad tai nėra nei medicininė, nei vertybiškai neutrali sąvoka. Priešingai – ji siejama su JAV kilusiais judėjimais prieš abortus. „The Atlantic“ teigimu, tokie centrai JAV atsirado prieš 50 metų, kai kūrėsi svarbiausi aborto reguliavimo įstatymai, jie steigėsi bažnyčių patalpose.
Šiandien JAV organizacijų, vadinamų krizinio nėštumo centrais, veikia keli tūkstančiai, o tai, kad jie susiję su krikščioniškomis arba vadinamosiomis pro-life („už gyvybę“) organizacijomis, dažnai neslepia ir patys aktyvistai. Istoriškai šie centrai siūlydavo pagalbą besilaukiančioms moterims, pavyzdžiui, čia galima gauti nemokamą nėštumo testą, ultragarso tyrimą, psichologinę pagalbą.
Tačiau jei tokia moteris norėtų atlikti abortą, vadinamieji krizinio nėštumo centrai yra linkę ją atkalbėti, žinoma apie atvejus, kai skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie aborto esą fatališkas pasekmes sveikatai.
Internete diskutuojančios amerikietės netgi skundžiasi negalinčios rasti abortą atliekančių klinikų kontaktų – informaciją, ką daryti, norint nutraukti nėštumą, nustelbia vadinamieji krizinio nėštumo centrai, besireklamuojantys kaip abortų klinikos. „Krizinio nėštumo centrų“ veiklą analizavę žurnalistai atkreipia dėmesį, kad tokio centro darbuotojai dažnai vaikšto su chalatais, nors tai nėra medicinos įstaiga. Tvirtinama, kad moterys, apsilankiusios tokiuose centruose, sulaukia nepageidaujamo dėmesio, konsultantai joms skambina ir po kelis kartus, atvyksta į namus.
Žinoma, kad vadinamieji krizinio nėštumo centrai JAV moteris apiberia ir dezinformacija apie abortus, kartais jie siūlo net moksliškai nepatvirtintą vadinamąjį aborto atšaukimo metodą, kai medikamentinio aborto tabletę išgėrusiai moteriai siūloma neva jos veikimą atšaukianti tabletė.
„Krizinio nėštumo“ terminas dėl tokios veiklos JAV ilgainiui ėmė kelti įtarimų – dėl to šiandien dauguma jų atvirai nedeklaruoja sąsajų su krikščioniškomis grupėmis, pavadinimai tapo dar neutralesni. Pagalbos, nėštumo, moterų centrai, „Vilties tiltas“ – tik keli pavadinimai, kuriuos galima rasti JAV Krizinio nėštumo centrų žemėlapyje.
„Krizinio nėštumo centrai reklamuojasi kaip padedantys nėščiosioms, tačiau siekia atkalbėti nuo aborto ir nepateikia mediciniškai tikslių konsultacijų dėl aborto“, – atkreipiamas dėmesys Los Andželo apygardos, žinomos dėl palankumo abortų prieinamumui, Sveikatos tarnybos ataskaitoje.
Šios įstaigos vėl atsidūrė dėmesio centre JAV kylant susirūpinimui, kad čia ketinama uždrausti abortus. Aktyvistai ant kelių „krizinio nėštumo“ centrų užpurškė užrašus „netikra klinika“, „melagiai“.
Kukuraitis kalba apie „sudėtingas“ situacijas
Būtent į tai, kad terminas „krizinis nėštumas“ yra nekonkretus, nė viename Lietuvos teisės akte nenustatytas terminas, dėmesį atkreipė ir Seimo Teisės departamentas, pateikęs ir daugiau kritikos pataisų projektui.
LRT.lt susisiekė ir su pataisų autoriumi Seimo nariu Linu Kukuraičiu, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnu, ir paprašė jo paaiškinti, kaip suprasti terminą „krizinis nėštumas“. Tačiau L. Kukuraitis tiesiogiai į šį klausimą neatsakė ir užsiminė, kad galbūt tikslią sąvoką nustatytų kiti teisės aktai arba SAM, kuriai tektų Seimo priimtą įstatymą vykdyti.
Paklaustas, kodėl tuomet toks įstatymas reikalingas, kokias Lietuvos problemas jis sprendžia, Seimo narys L. Kukuraitis kalbėjo apie „sudėtingas situacijas“, bet apie abortus vis tiek neužsiminė.
„Pacientai turi turėti teisę gauti informaciją, kai yra tam tikros sudėtingos situacijos. Įstatymo projekte numatytos tos situacijos, jos yra iš tiesų sudėtingos. Mano galva, apskritai, kai kalbame apie dabartinę visuomenę, informacija turėtų būti prieinama maksimaliai, visais klausimais, jei yra kažkoks sudėtingas laikas. Nes jei ieškotų pats, pirma, žmogus gali net neatpažinti, kad jam reikia pagalbos, tiek jį spaudžia rūpestis, sunkumas, antra, jis gali neturėti vidinių jėgų ieškotis, kreiptis kur nors, bandyti susiorganizuoti pagalbą. Jei yra palanki žmogui situacijų sistema, ji turi suteikti galimybę prieiti prie informacijos“, – kalbėjo L. Kukuraitis ir patikino, kad įstatymo projektas numato tik informacijos pateikimą, o ne, pavyzdžiui, privalomą siuntimą pas specialistą.
Jis pabrėžė, kad tvarką, kaip konsultuojamos moterys, nustatys ministras. Priėmus įstatymo pataisas, pacientai gautų informaciją apie tai, kur teikiamos vadinamojo krizinio nėštumo paslaugos, jomis naudotis nebūtų privaloma.
„Manau, ministras neužrašys, kad tai turi būti vertybiniai pokalbiai, nieko panašaus. Tai yra ministerijos parengta tvarka <...>, kalbame tik apie informacijos pateikimą moterims, šeimoms, kurios išgyvena sunkumus“, – sakė jis.
Paklaustas, ar „krizinis nėštumas“, jo požiūriu, yra tada, kai moteris nori aborto, L. Kukuraitis atsakė teigiamai. Jis taip pat leido suprasti, kad „krizinio nėštumo“ konsultacijos – ne medicinos paslauga.
„Tai tik viena situacija, yra ir persileidimų, ir kitų situacijų, – sakė L. Kukuraitis. – Kas išgyvena krizinio nėštumo patirtį, žino, kad tai yra ne tik psichologiniai klausimai, bet ir socialiniai, sveikatos. Sveikata gali pasirūpinti medikai, kitur turi įsitraukti organizacijos, kurios turi patirties ir prieina prie įvairių paslaugų.“
L. Kukuraitis taip pat kalbėjo apie būtinybę kurti tokių paslaugų įstaigų tinklą, užsiminė, kad turėtų veikti ne tik nevyriausybinės organizacijos, jos turėtų gauti finansavimą.
Kalba apie 30 proc. Lietuvos moterų
Įstatymo pataisų aiškinamajame rašte tvirtinama, kad „krizinį nėštumą“ patiria įspūdingas skaičius gyventojų – bent 30 proc. Lietuvos moterų. Iš kur gaunami tokie skaičiai, ką konkrečiai jie rodo?
„Yra, kas toje srityje angažuojasi jau kelerius metus, medikai, mokslininkai, tam tikra grupė vertina situaciją, kiek panašiai galėtų būti atvejų“, – sakė L. Kukuraitis.
Jeigu jūs mąstote kitaip, man gaila.
L. Kukuraitis
Vėliau LRT.lt L. Kukuraičio padėjėjų prašė pateikti tokią informaciją patvirtinančius šaltinius elektroniniu paštu, tačiau atsakymo nesulaukė. Įstatymo aiškinamajame rašte minima, kad bene kas trečia moteris Lietuvoje susiduria su „įvairialypiais reikšmingais sunkumais, susijusiais su nėštumu ar jo nutrūkimu“, toks skaičius gautas „įvertinus dirbtinių abortų, savaiminių persileidimų, negimdinių nėštumų, negyvagimių, įgimtų formavimosi ydų bei socialinių problemų statistikos duomenis“.
L. Kukuraitis atskleidė, kad yra bendravęs su VšĮ Krizinio nėštumo centro direktore Zita Tomiliniene, užsiminė, kad SAM buvo bandoma kurti „krizinio nėštumo“ koncepciją, tačiau su jos kūrėjais susitikęs nebuvo.
„Krizinio nėštumo centras yra viena iš organizacijų, kurios specializacija yra šie klausimai, bet tai yra viena nedidelė nevyriausybinė organizacija. <...> Aš net nežinau, koks galėtų būti jų interesas, išskyrus tai, kam moterys gautų informaciją“, – sakė Seimo narys.
Paklaustas, ar teko girdėti apie kritiką pačiam krizinio nėštumo terminui, išsakomą žmogaus teisių gynėjų, esą yra moterų, kurios tiesiog nori nutraukti nėštumą ir tai joms nei krizė, nei sunkumas, L. Kukuraitis sakė su tokia pozicija nesutinkantis.
„Aš matau tą problemą. Tie, kas teigia, kad problemos nėra, man atrodo, yra labai vertybiškai angažuoti. Tie, kurie mano, kad problemos nėra ir viską sprendžia medicininiai būdai, tada matomas žmogus labai ribotai, tik iš medicininės pusės. Ignoruojamas faktas, kad žmonės, kurie netenka kūdikio arba išgyvena persileidimą, išgyvena socialines ir psichologines problemas. Jeigu jūs mąstote kitaip, man gaila“, – sakė L. Kukuraitis.
Krizinio nėštumo centras: norime padėti
LRT.lt pozicijos dėl siūlomo įstatymo pataisų pasiteiravo ir Krizinio nėštumo centro, kuris Seimo narių minimas kaip paslaugų moterims pavyzdys bei galimas tiekėjas, jei pataisos būtų priimtos. Atsiųstame atsakyme centro atstovai sako palaikantys įstatymo pakeitimą, bet jo rengime esą nedalyvavo.
Jie nedetalizavo, kaip konkrečiai atrodo „krizinio nėštumo“ paslaugos arba konsultacijos.
„Sveikatos priežiūros specialistas pacientei turėtų suteikti rašytinę ir žodinę informaciją apie specializuotas įstaigas, teikiančias pagalbą moterims, patiriančioms su nėštumu susijusias krizes. Jei pacientė pageidauja, pati kreipiasi į vieną iš sąraše nurodytų organizacijų ir ten gauna skubią, kompleksinę, esant reikalui, tęstinę pagalbą“, – sakoma LRT.lt gautame komentare.
Visais šiais atvejais moteriai gali būti reikalinga emocinė, materialinė ar socialinė pagalba.
VšĮ Krizinio nėštumo centras
VšĮ Krizinio nėštumo centras yra įsikūręs Vilniaus arkivyskupijos patalpose, tačiau LRT.lt nepavyko sužinoti, ar tai yra Lietuvos katalikų bažnyčios parama jo veiklai: arkivyskupijos teigimu, sutartis su šia įstaiga yra konfidenciali.
Centras yra sulaukęs kritikos dėl to, kad nėra medicinos įstaiga, tačiau siekia formuoti visuomenės nuomonę sveikatos klausimais. Lietuvos medikų bendruomenėje kalbama, kad būta spaudimo visas norinčias nutraukti nėštumą moteris siųsti į šį centrą.
„Yra spaudimas ir mums, ginekologams, kad mes privalėtume visas siųsti į Krizinio nėštumo centrus. To buvo siekta per Sveikatos ministeriją ir per Seimo Sveikatos komitetą“, – prieš metus LRT.lt portalo dokumentikos laidoje „Spalvos“ yra sakiusi tuometinė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Nadišauskienė. Ši laida atskleidė pranešimus apie nepageidaujamus centro konsultantų skambučius moterims, spaudimą persvarstyti sprendimą nutraukti nėštumą ir to nesirinkti.
LRT.lt atliktas tyrimas atskleidė, kad VšĮ Krizinio nėštumo centras paskambinusiai moteriai teikė informaciją, jog yra galimybė nutraukti pradėtą medikamentinio aborto procedūrą vartojant specialius medikamentus. Tai nei legali, nei moksliškai patvirtinta procedūra, tačiau žinoma, kad ją siūlo ir prieštaringai vertinami JAV krizinio nėštumo centrai.
VšĮ Krizinio nėštumo centras yra deklaravęs, kad teikia nešališkas konsultacijas nėštumo tema, tačiau jo interneto svetainėje galima rasti beveik vien abortą smerkiančių ar jo besigailinčių moterų atsiliepimus, kai kuriuose ši procedūra vadinama žmogaus žudymu. Prie Krizinio nėštumo centro siūlomų paslaugų moterims minimi bibliniai pavadinimai – pavyzdžiui, „Rachelės vynuogyno“ rekolekcijos. 2016 m. duotame interviu centro vadovė Z. Tomilinienė tvirtina, kad jos vadovaujamos įstaigos siekis yra „abortų prevencija“.
Centro feisbuko puslapyje tvirtinama, kad abortas yra „skubotas“ pasirinkimas, esą galintis turėti „skaudžias pasekmes“.
Neseniai Krizinio nėštumo centrui už paramą viešai padėkojo ir Seimo narė, laikinosios grupės „Už žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki natūralios mirties“ narė Asta Kubilienė, kai teikė kreipimąsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl to, kad esą pernelyg skubotai Lietuvoje ketinama įteisinti medikamentinį abortą, leisiantį moterims pasirinkti abortą neinvaziniu būdu.
Paklausti apie kritiką dėl galimo vertybinio spaudimo moterims, centro atstovai pabrėžė, kad moterys nebūtų įpareigotos kreiptis pagalbos, jei to nepageidauja, vienintelė prievolė būtų gydytojams informuoti, kad egzistuoja tokios paslaugos krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims.
„Krizinio nėštumo sąvoka apima daugiau nei tik pačios moters nepageidaujamas nėštumas. Tai ir nėštumas, kurio pati moteris nori, tačiau nenori jos partneris, tai ir labai lauktas nėštumas, tačiau moteris sužino apie tam tikrą savo ligą arba vaisiaus vystymosi sutrikimus, įvairūs neigiami socialiniai, finansiniai pasikeitimai šeimoje, persileidimas, ankstyva kūdikio netektis. Visais šiais atvejais moteriai gali būti reikalinga emocinė, materialinė ar socialinė pagalba“, – sakė organizacijos atstovai.
Paklausti apie kontroversijas, supančias „krizinio nėštumo“ sąvoką ir institucijas, jie tvirtino, kad kritiką skleidžia atskiros organizacijos.
„Norėjome tiesiog padėti, kai labiausiai reikia, o ne su kuo nors kovoti“, – apie centro veiklą sakė jo atstovai.
Nausėdienės palankumas, biudžeto tūkstančiai ir nemokamos patalpos
Prie „krizinio nėštumo“ termino Lietuvoje žinomumo prisidėjo ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė, o iš valstybės biudžeto vadinamųjų krizinio nėštumo paslaugų tiekėjai net ir be atskiro įstatymo jau gavo šimtus tūkstančių eurų.
D. Nausėdienė globojo 2020 metais prezidentūroje surengtą konferenciją „Valstybės pareiga padėti moterims krizinio nėštumo situacijoje“, joje VšĮ Krizinio nėštumo centras dalyvavo kartu su VšĮ Laisvos visuomenės institutu, žinomu dėl išsakomos pozicijos šeimos, santuokos, abortų ir kitais klausimais.
Žmogaus teisių gynėjai šį renginį sukritikavo dėl tariamo abortų politizavimo. Šį renginį organizavo ir Lietuvos nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA). Tiriamosios žurnalistikos centro Siena.lt teigimu, 2019 m. organizacijos nariai vyko į Pasaulio šeimų kongreso, kurį JAV pilietinių teisių organizacija pavadino neapykantos grupe, organizuotą konferenciją, ji buvo finansuojama Rusijos verslininko. Kitas konferencijos dalyvis – Vytauto Didžiojo universiteto Santuokos ir šeimos studijų centras, Katalikų teologijos fakulteto dalis.
Renginys apie krizinį nėštumą buvo pakartotas 2021 metais, jame žodį ir vėl tarė D. Nausėdienė. Pranešime žiniasklaidai ji išsakė apgailestavimą, kad dalis nėštumų nesibaigia gimdymu.
Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis LRT.lt sakė, kad D. Nausėdienė įstatymo, įteisinančio jos dažnai minimą „krizinio nėštumo“ sąvoką, nekomentuos.
„Pirmoji ponia į politines aktualijas nereaguos, nes jos veikla atsieta nuo politikos. Ji užsiima labdara, socialiniais projektais, todėl nesvarstys Seimo projektų“, – sakė jis.
Tačiau „krizinis nėštumas“ į politiką veržiasi ir kitais keliais. „Krizinį nėštumą“ mini Lietuvos valstiečių ir žaliųjų 2016 m. Seimo rinkimų programa. Joje atvirai sakoma, jog reikia, kad kuo mažiau Lietuvos moterų nutrauktų nėštumą, o kaip viena iš tokias moteris konsultuojančių organizacijų minimas VšĮ Krizinio nėštumo centras.
LRT.lt duomenimis, vadinamosioms krizinio nėštumo paslaugoms pavyko užsitikrinti ir finansavimą iš skirtingų ministerijų, tarp pinigų gavėjų minimas ne tik VšĮ Krizinio nėštumo centras.
O 2020 metais buvo priimtos įstatymo pataisos, numatančios, kad „krizinio nėštumo“ paslaugų tiekėjai gali gauti nemokamai naudoti valstybines ir savivaldybių patalpas. Pataisas Seime inicijavo Asta Kubilienė, Vida Ačienė, Laimutė Matkevičienė, Aušrinė Norkienė, Darius Kaminskas ir Aurelijus Veryga. A. Kubilienė pataisas mėgino pateikti ir 2019 metais, tik tada joms nepritarė vienas iš komitetų, atkreipęs dėmesį, kad „krizinio nėštumo įstaigos nėra sveikatos priežiūros įstaigos“.
SAM „krizinio nėštumo“ paslaugų tiekėjus finansavo per Visuomenės sveikatos stiprinimo fondą, trims įstaigoms 2020 m. krizinio nėštumo paslaugoms buvo skirta daugiau nei 100 tūkst. eurų, didžioji finansavimo dalis teko VšĮ Krizinio nėštumo centrui. Tokios veiklos buvo finansuojamos dar valdant ankstesnei politinei vadovybei ir ministrui A. Verygai, žinomam dėl nusiteikimo prieš abortus. A. Veryga ministerijoje subūrė ir krizinio nėštumo darbo grupę.
SAM informavo, kad „nėštumo krizių atpažinimo veiklas“ vykdo ir savivaldybės, numatytos tokios paslaugos, kaip besilaukiančių moterų lankymas namuose. Krizinio nėštumo tema buvo integruota į mokymus ir kursus sveikatos priežiūros specialistams.
„Lietuvos Respublikos Seimui pritarus ir priėmus teikiamą Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimą, atitinkamai bus tikslinami poįstatyminiai teisės aktai“, – sakoma LRT.lt gautame SAM komentare apie prieštaringai vertinamą įstatymo pataisą.
LRT.lt paklausta, ar naujo ministro A. Dulkio pozicija šiuo klausimu skiriasi nuo A. Verygos, ministerija patvirtino, kad „ministras neturi atskiros pozicijos krizinio nėštumo klausimu“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija VšĮ Krizinio nėštumo centrą mini rekomendacijose mokytojams kaip kontaktą pastojusioms paauglėms. Be to, VšĮ Krizinio nėštumo centrą finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir net Kultūros ministerija – pastaroji dvejus metus finansuoja centro paskaitas mokiniams apie „žmogaus gyvybės kultūrą“.
