Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatė inicijuojamą Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tinklo pertvarką. Jos tikslas – kad nuo 2023 m. būtų įgyvendinamas projektas ir pradėtų Lietuvoje veikti viena centralizuota GMP viešoji įstaiga, ji veiktų pagal vienodus principus ir protokolus. Šiuo metu GMP darbą kuruoja beveik 50 juridinių asmenų. Planuojama, kad po pertvarkos bus daugiau vietų, kur budės medikai, kad galėtų sparčiau atvykti pas pacientą.
Atvykti pas pacientą – per 15 arba 25 min.
„Šiuo metu GMP yra organizuojama beveik 50-ies juridinių asmenų ir tai yra negerai. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą 2013 m., žmogaus gyvybės gelbėjimas yra valstybės funkcija, todėl ir rengiamas centralizavimas“, – penktadienį spaudos konferencijoje Kaune aiškino A. Dulkys.
Anot ministro, naujos GMP darbą kuruojančios įstaigos tikslas būtų padengti visą Lietuvos teritoriją.
„Planuojama investuoti apie 40 mln. eurų į naujus automobilius, į naują įrangą. Planuojama įsigyti apie 225 naujus automobilius. <...> Planuojama investuoti virš 1 mln. eurų į patalpų, infrastruktūros atnaujinimą, virš 1 mln. eurų – į darbuotojų kompetencijas, kvalifikacijas. Ir dar apie 10 mln. – į išmaniosios GMP IT sistemas. Yra noras, kad tokios sistemos veiktų visoje Lietuvoje ir vienodai“, – teigė A. Dulkys.
„Užduotis yra viena: mieste – 15 minučių, už miesto – 25 minutės“, – apie GMP atvykimo laiką pas pacientą sakė A. Dulkys.
Vėliau Sveikatos apsaugos ministerijos išplatintame pranešime nurodyta, kad GMP pertvarką reglamentuojančių teisės aktų paketas dar kovą pateiktas Seime, nuo kitos savaitės prasideda suinteresuotųjų šalių klausymai Sveikatos reikalų komitete, siekiant racionaliai išgryninti ir suderinti esminius lūkesčius.
Kai kur krūvis skiriasi iki 10 kartų
Anot jo, dabar GMP turi kelias problemas. Pavyzdžiui, dabar yra netolygiai pasiskirstęs GMP tenkantis krūvis skirtingose savivaldybėse – kai kur tai siekia iki 10 kartų. Be to, dalis GMP naudojama pacientų pavėžėjimui iki gydymo įstaigų, nes jie patys negali iki ten nuvykti. Dar, A. Dulkio teigimu, Lietuvoje GMP darbo principas yra tam tikra prasme senoviškas – GMP paskirstytos pagal gyventojų statistiką. Bet, kaip pabrėžė ministras, paslaugas reikia organizuoti pagal tai, kur būna žmonės.
„Kada GMP darbas organizuojamas atskirose savivaldybėse, mes turime daugybę problemų, kai yra savivaldybių ribos. Atsiranda neaiškumų ar kai kurių nesusipratimų dėl pacientų aptarnavimo. Turime apie 140 tūkst. gyventojų, kurie yra vadinamojoje aklojoje zonoje, ten labai sunkiai GMP tinklas juos pasiekia“, – kalbėjo A. Dulkys.
Pasak jo, kai yra išskaidytas darbo organizavimas, yra ir skirtingi darbo protokolai.
„Mes norime, kad visoje Lietuvoje visas darbas būtų bendras ir visi pacientai gautų vienodos kokybės ir vienodo protokolo paslaugas, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena“, – aiškino A. Dulkys.
„Ir tada atitinkamai darbas yra organizuojamas ir skiriama tiek brigadų, kiek reikia, tiek automobilių, kiek reikia. Dispečerinės yra tose vietose, kur reikia. Budėjimo postai yra tose vietose, kur reikia, o ne ten, kur yra savivaldybių ar kažkokios kitos ribos. Mūsų lūkestis – kad bendra organizacija diegtų šiuolaikiškus vadybos principus ir valdysena būtų nukreipta į tai, kaip realiai Lietuvoje žmonės juda, ir paslauga atitinkamai keistųsi“, – pridūrė jis.
Bus daugiau vietų, kur budės medikai
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė spaudos konferencijoje teigė, kad dėl centralizacijos nenumatoma jokių atleidimų. Anot jos, pertvarka turėtų įsigalioti nuo 2023 m. sausio.
„Dabar Seime yra įstatymų paketas, mes paskui turėsime dar priimti Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktus. Tai mes planuojame, kad nuo 2023 m. turėsime centralizuotą sistemą. Pertvarkai reikia mažiausiai pusės metų“, – sakė D. Jankauskienė.
Anot jos, GMP darbą kuruos viešoji įstaiga, vienas juridinis asmuo – Lietuvos Greitosios medicinos pagalbos organizacija. Jai priklausys visas GMP turtas, įranga, personalas.
„Mes padidinsime GMP brigadų skaičių, maždaug 10-ia, bet stipriai padidinsime vietų, kur stovi brigados, skaičių, kad išvažiavimas ir atvažiavimas būtų per patį trumpiausią laiką – per 15 ir 25 min. Tas yra labai svarbu pasiekiamumui. Kitas dalykas – mums reikės sukurti bendrą standartų sistemą. Kai nueisite į dispečerinę, pamatysite, kaip jie diferencijuoja kiekvieną atvejį, kaip standartizuoja į tam tikras eilutes, pasako, ką reikia daryti, taip išvengiama klaidos tikimybės. Šitie standartai yra pats svarbiausias dalykas“, – aiškino D. Jankauskienė.
Anot jos, iš dalies jau nuspręsta, kur turi stovėti brigados, ir tai nebūtinai bus prie gydymo įstaigų – tam gali būti pasitelkti vaikų darželių, mokyklų pastatai.
SAM pranešime žiniasklaidai nurodė, kad GMP brigadų skaičių planuojama padidinti nuo 231 iki 241, o budėjimo vietų skaičių – nuo 94 iki 123 visoje Lietuvoje. GMP tarnyba bus pavaldi SAM ir turės penkis regioninius padalinius – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Pabrėžė dispečerių svarbą
Kauno miesto GMP stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė spaudos konferencijoje pabrėžė, kad GMP paslauga prasideda ne nuo to, kad brigada atvyksta į įvykio vietą, o nuo tada, kai GMP dispečeris pakelia ragelį.
„Mūsų vizija, kas yra GMP pertvarka: tai turėtų būti savalaikė, kokybiška GMP paslauga bet kurioje Lietuvos vietoje bet kuriuo paros metu. Šita paslauga prasideda būtent nuo dispečerinės. Jeigu yra įvykusi staigi mirtis, masyvus išorinis kraujavimas, tai be veiksmų, skirtų gyvybei išgelbėti, tas pacientas iki GMP atvykimo nelabai turės šansų išgyventi ir GMP, atvykusi net ir per tą nustatytą laiką, jau gali nieko nepadaryti“, – aiškino I. Kajokaitė.
Ji teigė, kad pačioje Kauno GMP stotyje pertvarkos prasidėjo dar nuo 2011 m. ir pradėta nuo dispečerių, kurie gali nurodyti, ką daryti nelaimę patyrusiam žmogui, kol pas jį vyksta medikai.
„Nuo 2011 m. mūsų įstaiga naudojasi tarptautinės dispečerių akademijos kvietimo priėmimu. <...> Nuo 2014 m., įvertinę galimybes ir naudą, kurią duoda dispečerinės sistema, mes visa šita perkėlėme į GMP brigadų dalį: protokolai, auditas ir mokymų organizavimas. Ta sistema, kokybės ratas – protokolas, veiksmas, auditas ir mokymai, mūsų nuomone, yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurių norėtume iš greitosios medicinos sistemos pertvarkos“, – aiškino I. Kajokaitė.
A. Dulkys vėliau pabrėžė apie būtinybę atskirti GMP darbą nuo socialinio pacientų pavėžėjimo. Tam, jo teigimu, taip pat bus kuriama atskira sistema, ji sumažintų krūvį GMP.
„Paraleliai šioje parlamento sesijoje bus pateikti atitinkami teisės aktai, kuriais mes stiprinsime bendradarbiavimą tarp savivaldybių gydymo įstaigų“, – užsiminė sveikatos apsaugos ministras.
