Pacientų ir medikų organizacijos teigia, kad nuo 2027 metų planuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansavimo pokyčiai viešajame ir privačiame sektoriuose gali dvigubai pailginti pacientų laukimo eiles, todėl ragina valdžią iš naujo įvertinti numatomą tvarką.
„Jau dabar yra sričių, kur pacientams tenka gana ilgai laukti. (...) Jeigu prioritetinėse paslaugose privačiose įstaigose užsidaro šitas variantas žmogui, pacientui turbūt dvigubai ilgės eilė“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.
Taip ji kalbėjo reaguodama į nuo 2027 metų įsigaliosiančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriomis prioritetas skirstant PSDF lėšas bus suteikiamas valstybės ir savivaldybių viešosioms bei biudžetinėms gydymo įstaigoms.
Pagal naują tvarką, su privačiomis gydymo įstaigomis Valstybinė ligonių kasa sutartis sudarys dėl tų paslaugų, kurių negali užtikrinti kitos įstaigos.
Pakeitimų šalininkai teigia, kad viešųjų įstaigų prioritetizavimas leis efektyviau planuoti sveikatos sistemos veiklą, užtikrinti viešosioms gydymo įstaigoms priskirtų funkcijų vykdymą ir stiprinti jų pasirengimą teikti paslaugas.
Visgi dalis gydymo įstaigų ir pacientų organizacijų pakeitimus kritikuoja ir ragina Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją iš naujo įvertinti finansavimo tvarką ir užtikrinti, kad pacientai reikalingą gydymą gautų laiku.
Viešasis sektorius nėra pasirengęs
Pasak organizacijų, svarbu įvertinti ne tik finansavimo modelio pakeitimo naudą, bet ir galimą poveikį būtent pacientų laukimo laikui, gydymo prieinamumui bei visos sistemos pajėgumams.
J. Dūdienės teigimu, viena iš sričių, kur pacientams gali tekti ilgiau laukti, yra oftalmologija. Anot jos, šiuo metu dalis pacientų, kuriems reikalinga kataraktos operacija, paslaugas gauna tiek viešosiose, tiek privačiose įstaigose, todėl pacientų srautas pasiskirsto.
Šeimos gydytoja teigia, jog panaši situacija gali susidaryti ir kardiologijos bei ortopedijos srityse, kai pacientams reikalingos sudėtingesnės intervencijos, pavyzdžiui, širdies stimuliatoriaus implantavimas ar sąnario keitimas.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į reabilitacijos paslaugų prieinamumą – dėl ilgesnių eilių pacientams gali būti sunkiau laiku gauti reabilitaciją prieš ir po operacijų.
„Ką tai reiškia? Jie vis grįš į šeimos mediciną, į pirminę grandį, mes turėsime gelbėti, iš tikrųjų, ir nedarbingumus tęsti“, – pabrėžė ji.
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Auristida Gerliakienė sutinka, jog sumažėjus PSDF finansavimui privačioms gydymo įstaigoms, dalis pacientų persikels į viešąjį sektorių, tačiau jis tam nėra pasirengęs.
„Jeigu srautai persiskirsto ir dalis pacientų, kurie galėjo gauti paslaugas privačiame sektoriuje, jų nebegalės gauti, jie tada kreipsis į viešąjį sektorių. (...) Tos eilės jau dabar yra pakankamai ilgos, ir jos dar taps ilgesnės“, – sakė A. Gerliakienė.
Pacientas paslaugas turi rinktis pats
Tuo metu J. Dūdienė pabrėžė, kad pacientams turi būti palikta galimybė rinktis gydymo įstaigą pagal tai, kur paslaugą galima gauti greičiausiai.
„Ne pacientas renkasi kažkokią ligą, bet liga renkasi pacientą. (...) Todėl galimybės pacientui turi likti kuo laisvesnės“, – sakė ji.
Lietuvos diabeto asociacijos vadovė Vida Augustinienė teigė, kad keičiant finansavimo tvarką būtina užtikrinti savalaikį sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir pradėto gydymo tęstinumą.
„Kiekviena situacija turi būti įvertinta, kas vyksta dabar su šituo žmogumi, negalima sukurti tokios situacijos, kai finansavimo pokytis tampa priežastimi nutraukti ar atidėti sergančiam žmogui būtiną tą priežiūrą“, – sakė V. Augustinienė.
Anot Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narės, finansavimo prioritetai turėtų būti nustatomi ne pagal gydymo įstaigos statusą, o pagal paciento poreikius – ligos sunkumą, paslaugos skubumą, gydymo naudą ir galimą žalą dėl laukimo.
Ji savo ruožtu siūlė nemažinti šiuo metu apmokamų paslaugų apimčių, kol viešasis sektorius nėra pasirengęs priimti papildomo pacientų srauto.
Pasak jos, papildomos paslaugos turėtų būti perkamos ten, kur pacientai laukia ilgiausiai, o regionuose, kuriuose paslaugų prieinamumas yra prastesnis, turėtų būti skiriama daugiau finansavimo specialistams pritraukti ir paslaugoms suteikti greičiau.
„Tenai (regionuose – BNS) pagal poreikį reikia finansuoti ir pritraukti žmones, o ne varu varyti, kaip dabar bandoma ir rezidentūros vietas kurti, ir liepti atidirbti po jos žmonėms. Turėtų būti tiesiog patrauklu. Mūsų jaunimas mielai važiuoja į Šveicarijos kaimą ir ten dirba. Tai reikėtų čia, ko gero, ir savivaldybėms truputėlį pagalvoti, kaip užtikrinti gerą infrastruktūrą“, – kalbėjo ji.
A. Gerliakienė taip pat teigė, kad mažėjant PSDF finansuojamų paslaugų apimtims privačiame sektoriuje gali mažėti medikų poreikis, gydymo įstaigos gali būti priverstos mažinti darbo krūvius ir atlyginimus, o dalis specialistų gali pasitraukti iš PSDF sistemos ar išvykti į užsienį.
