Daugeliui Europos valstybių vėl pradėjus fiksuoti labai aukštus užsikrėtimo COVID-19 skaičius, o Azijos valstybėms liudijant rekordus, pradėta kalbėti apie naująjį omikron potipį BA.2. LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas Gytis Dudas sako – šis potipis dominuoja ir Lietuvoje.
„BA.2 Europoje pradėjo vyrauti maždaug vasario viduryje. Šios SARS-CoV-2 linijos sukelta atvejų dalis toliau kyla visur bent iš dalies dėl to, kad BA.2 yra apie 30 proc. labiau užkrečiama nei anksčiau iš pietų Afrikos regiono pasprukęs ir iki šiol dominavęs omikron potipis BA.1. Tačiau prie šios besikeičiančios situacijos labai prisideda daugelio Europos valstybių ribojimų atšaukimai“, – neabejoja G. Dudas.
Pasak jo, vidutiniškai asmuo, užsikrėtęs bet kuriuo omikron potipiu, turi iki 30 proc. mažesnę tikimybę atsidurti ligoninėje palyginti su užsikrėtusiaisiais delta atmaina, jei tai yra pirmasis gyventojo susidūrimas su virusu.
„Įskaičiavus imunizuotus asmenis ši apsauga nuo hospitalizacijos yra žymiai geresnė, nuo 55 proc. iki 70 proc., bet čia nieko naujo. Kol kas turimi duomenys rodo, jog hospitalizacijų atžvilgiu skirtumas tarp BA.1 ir BA.2 yra nežymus ar neegzistuojantis. Vidutiniškai imuninis atsakas, sudarytas prieš skiepuose naudojamą atmainą, nėra labai efektyvus po dviejų dozių ir tampa efektyvesnis trumpą laiką po stiprinamosios dozės.
Yra žinoma, jog persirgimas BA.1 iš dalies apsaugo nuo užsikrėtimo BA.2, tačiau šios linijos skiriasi beveik 30 mutacijų, dalis jų yra SARS-CoV-2 spyglio baltyme, ir todėl kryžminis atsakas nėra tobulas ir JK jau yra matę užsikrėtimų BA.2 praėjus mažiau nei mėnesiui po užsikrėtimo BA.1“, – pabrėžia mokslininkas.
G. Dudo teigimu, šis potipis Lietuvoje jau dominuoja nuo vasario vidurio, tačiau didelių pavojaus signalų virusologas nemato.
„Išskirtine grėsme BA.2 nelaikyčiau – bet kokių SARS-CoV-2 atmainų cirkuliavimas nėra teigiamas dalykas, tačiau nors kas dieną dėl SARS-CoV-2 prarandame daugiau bendrapiliečių, nei nusineša gripas per tipinį sezoną, dėl itin plačios visuomenės imunizacijos ūmios grėsmės sveikatos apsaugos sistemai nematyti“, – tvirtina VU GMC atstovas.
Jo teigimu, didžiausią grėsmę ši atmaina, kaip ir bet kuri kita, cirkuliavusi anksčiau, sukelia neimunizuotiems asmenims, kurie sudaro labai mažą dalį visuomenės, tačiau visiškai dominuoja hospitalizacijų ir mirčių statistikoje.
Aiškindamas sudėtingėjančią situaciją Azijoje, G. Dudas pabrėžia, kad ten pastebimas tų pačių atmainų, kaip ir Europoje, dominavimas. Tą, pasak mokslininko, lemia kelios problemos.
„Dabartinės problemos Azijoje daugiau atspindi jų visuomenių imunizacijos rodiklius ir kokybę – mažiau, seniau arba prastesnėmis vakcinomis skiepytos visuomenės visuomet patirs didesnę žalą. Vakarų pasaulio visuomenės taip pat yra žymiai plačiau persirgusios SARS-CoV-2, tai itin ženkliai prisideda prie geresnės apsaugos (išgyvenus infekciją) nuo pakartotinių užsikrėtimų ar hospitalizacijų dėl jų.
Tačiau čia nėra kuo didžiuotis – nepaisant atvejų ir mirčių rekordų Azijos šalyse SARS-CoV-2, mirtingumas, tenkantis vienam gyventojui, per visą pandemiją yra keletą kartų mažesnis nei Vakarų pasaulyje ir greičiausiai net nebepriartės prie Vakarų šalyse patirtų nuostolių“, – sako G. Dudas.
BBC rašoma, kad Kinijoje ir Honkonge užfiksuotas didžiausias COVID-19 atvejų skaičius per daugiau nei dvejus metus, nepaisant to, kad ten ryžtingai vykdoma viena griežčiausių pasaulyje viruso likvidavimo politikų.
Pastaruosius dvejus metus griežtos Kinijos COVID-19 stabdymo priemonės, įgyvendinamos skubiai uždarant patalpas ir taikant agresyvius apribojimus, atrodė iš esmės pasiteisinusios.
Kai likusiame pasaulyje 2020 m. padaugėjo susirgimų ir mirčių, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, kad šalies kovos su pandemija priemonės, t. y. uždarymas ir plataus masto testavimai, yra sėkmingos, o tokie metodai yra veiksmingiausi kovojant su virusu. Tačiau netrukus padėtis ėmė keistis.
Dabar Kinijoje kasdien pranešama apie tūkstančius susirgimų, o šiaurės rytinėje Jilino provincijoje milijonai žmonių yra uždaryti – tai pirmas kartas, kai Kinija apribojo visą provinciją nuo pirmųjų pandemijos dienų Uhane.
Honkonge, nors jo anksčiau virusas beveik nepalietė, dabar kasdien registruojama 30 000 atvejų ir daugiau kaip 200 mirčių. Miesto sveikatos priežiūros sistema buvo perpildyta, pastebima ir šokiruojančių vaizdų, kai žmonėms, kuriems reikalinga ligoninės priežiūra, elementarus gydymas suteikiamas ne ligoninėse.
